Kaip gyvena Kruizinių laivų terminalas be laivų?

UAB Kruizinių laivų terminalo vadovas Alvydas Butkus, paklaustas, iš ko gyvena bendrovė, nes kruizinių laivų tiesiog nebuvo, atsakė: "Tai mus išmušė iš vėžių. Bendrovė bando išgyventi iš nuomos veiklos. Turime nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, viešbučių, jachtų uosto centrą. Gauname mokestį už laivų stovėjimą prie mūsų naudojamų krantinių. Žinoma, daug ką reikėjo peržiūrėti, darbuotojai patyrė prastovas ir kt. Dar bandome metus baigti bent jau be nuostolių."

UAB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) veiklą vykdo iš esmės pietinėje uosto dalyje, buvusiame Jūrų perkėlos terminale. Centrinėje miesto dalyje, kur daug metų dirbo KLR, o dabar liko tik Kruizinių laivų terminalas ir Klaipėdos pilies uostas, yra likę tik plaukiojantieji dokai, kurie bus išplukdyti, kai tik pietinėje dalyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įrengs tinkamas vietas. Kol kas laivų remontininkai dirba dviejose vietose - ir centre, ir pietinėje dalyje.

"Pandemijos įtaką pajuto ir laivų remontas. Turėtos išankstinės sutartys dėl Latvijos žvejybos laivų remonto nebuvo vykdomos, nes laivai karantino metu tiesiog negalėjo atvykti. Kai kurių laivų atplaukimas buvo atidėtas, kiti tiesiog neatvyko, jų remontui buvo pasirinktas vietinis uostas", - sakė KLR vadovas A. Butkus

Tiek KLR, tiek AB Vakarų laivų gamyklos atstovai kalbasi su Uosto direkcija dėl galimybės investuoti į laivų remonto įmones, kad investicijų į jas atsiperkamumas būtų skaičiuojamas kitaip nei krovos kompanijoms. Pasak A. Butkaus rugsėjį, spalį ministerijos turi priimti tam tikrus sprendimus.