Ką tiria Jūros tyrimų instituto mokslininkai

ARKLYS. Šiuo prietaisu nustatomos visos maistmežiagės, azoto junginiai, fosfatai. Laboratorijoje juokaujama, kad tai jos darbinis arklys. Juo padaryta dešimt tūkstančių analizių. Tai vienas iš pirmųjų įsigytų prietaisų. Jam jau 10 metų, bet jo būklė, pasak laboratorijos vadovo Mindaugo Žiliaus, dar gera.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas naujose patalpose universiteto miestelyje duris atvėrė tik šiemet vasarį. Tačiau instituto pradžia galima laikyti 1991-uosius, kai buvo įkurtas pats KU.

Institutui priklauso trys modernios laboratorijos - Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens taršos ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos - ir KU laivynas. Į laboratorijas investuota beveik 11 mln. eurų. Įranga įsigyta Vyriausybės nutarimu įgyvendinant Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtros programą, vadinamąją Jūros slėnio programą.

Šiandien atidarome Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos, kuriai vadovauja doc. dr. Mindaugas Žilius, prieš dešimt metų prisidėjęs prieš šių laboratorijų koncepcijos kūrimo. Pasak jo, kitos tokios laboratorijos, kuri apimtų tiek eksperimentinę, tiek analitinę sritį, Lietuvoje nėra. Ji dar alsuoja naujumu. Be patalpų, kur atliekami tyrimai, dar ir ant stogo yra didžiulė platforma eksperimentams. Be kita ko, čia puikios poilsio, persirengimo patalpos darbuotojams, virtuvė.

Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje mokslininkų dirba daug - vienu metu jų buvo apie 30. Inžinierių ir laborantų, užtikrinančių laboratorijos veiklą, - tik 5. Čia studentai, ir ne tik iš KU, atlieka savo studijų baigiamuosius darbus. Šiemet savo magistrinį darbą atliko du italai. Parmos universiteto studentas tyrinėjo Kuršių marių dugną. Šiuo metu dirba studentė iš Italijos.

Pasak laboratorijos vadovo, iš užsienio atvykę kolegos sako, kad kai kuriais atvejais Klaipėdos laboratorija esanti net geresnė už garsiąsias. "Manau, kad mūsų laboratorija techniniu atžvilgiu yra daug pranašesnė už kitas laboratorijas", - nesikuklino M. Žilius.

Vandenų ekologijos skyriuje

Laboratiją sudaro du skyriai, tarsi dvi atskiros laboratorijos. Vienas jų - Vandenų ekologijos skyrius, įsikūręs pirmame aukšte. Jame atliekami labai įvairūs tyrimai pradedant genais ir baigiant visa akvasistema. Tiriama aplinkos būklė ir vandens kokybė. Atskiroje laboratorijoje dirba doktorantė, nustatanti, ar yra blogųjų bakterijų vandenyje, kuriame maudosi žmonės. Vandenų ekologijos laboratorijoje eksperimentų atliekama daugiausia.

KLIMATAS. Klimato kambaryje daromi eksperimentai pritaikant įvairias aplinkos sąlygas. Iš jo išėjęs kurį laiką viską matai tik žalia spalva.

Mokslininkai ne tik stebi, kaip keičiasi Kuršių marių būklė, bet ir nustato, ar į Baltijos jūrą patenka mažiau maistmedžiagių iš žemės ūkio, ar daugiau. Stebėjimai atliekami jau daugybę metų. Atlikus tyrimus teikiami siūlymai Aplinkos ministerijai, kaip reikėtų gerinti situaciją.

Šiame skyriuje, vaizdžiai tariant, yra daug - apie 13 - mažesnių specializuotų laboratorijų, pavyzdžiui, vadinamoji planktono (mikroorganizmų, gyvenančių vandenyje) patalpa, du vadinamieji klimato kambariai. Bakterijų patalpoje su lazeriu skaičiuojamos bakterijos. Pirmiausia nudažomos ląstelės, nes kitaip bakterijų nepamatysi. Bentoso (dugno) laboratorijoje tiriami kirminai. Yra ir aplinkos genetikos laboratorija. Pagal genus mokslininkai gali nustatyti, ar gyvūnai yra invaziniai, ar ne. Atskiroje patalpoje dirbama su RNR. Turimas prietaisas, galintis nustatyti daleles nuo 2 mikronų iki 1,5. Ištyrus, pavyzdžiui, smėlį, galima pasakyti, ar jis tinkamas namui statyti, ar ne. Dar ne visose patalpose spėta įsikurti.

Biogeochemijos skyriuje

Antras Biogeochemijos skyrius įsikūręs antrame aukšte. Tai taip pat daugybės patalpų kompleksas. Jame karaliauja analitinė atmosfera.

Šiame skyriuje lankėmės analitinės įrangos kambaryje. Jame nustatoma ištirpusi organinė ir neorganinė anglis. Turima ir dujų chromotografinė sistema. Beje, ją būtų galima naudoti ir tiriant kvapus. "Galime identifikuoti mums nežinomus ar sunkiai nuspėjamus junginius, lakius junginius, pesticidus, įvairius metabolitus ir nustatyti, kiek jų yra", - aiškino M. Žilius.

PRIETAISAI. Itin "gabūs" prietaisai.

Turimas prietaisas, kuriuo galima nustatyti vaistų likučius. Iš mažo buteliuko su mėginiu, paimtu iš nuotekų. galima pasakyti, ar Klaipėdos mieste kas nors vartotojo narkotikus. Prietaisas aptinka net labai mažus kiekius. "Europos Komisija jau priėmė sprendimą, kad visos šalys narės turi matuoti vaistų likučius nuotekose. Vaistai daro didžiulę įtaką. Jie patenka į vandenis ir daro poveikį ne tik žuvims. Tai yra naujai atsirandanti tarša", - aiškino laboratorijos vadovas.

Turimas prietaisas pigmentams vandenyje analizuoti, iš kelių vandens lašų gali nustatyti beveik visą Mendelejevo lentelę. Galima išsiaiškinti, ar geriamajame vandenyje nėra sunkiųjų metalų. Pasak M. Žiliaus, ateityje bus galima nustatyti netgi pavienių ląstelių cheminę sudėtį. Tai visiškai naujas dalykas Lietuvoje.

Tiria ir Afrikos uolieną

Biogeochemijos skyriuje sutikome ir geochemiką Ričardą Taraškevičių iš Vilniaus Gamtos tyrimų centro. Pasirodo, jis dažnas svečias Klaipėdoje. "Dabar tiriu geologinės uolienos mėginį iš Afrikos. Užsakovą domina, kas įeina į jo sudėtį. Pavyzdžiui, kobalto jame yra 86. Natūraliai Lietuvoje dirvožemyje jo yra tik 2-3, nikelio yra 9-10, o mano mėginyje - 339. Didžiausia leistina norma dirvožemyje - 100", - aiškino jis.

GEOCHEMIKAS. Ričardas Taraškevičius tiria įvairiausių junginių elementinę sudėtį. Jis - vienas geriausių šios srities specialistų Lietuvoje.

Paklaustas, kodėl tiria Afrikos uolieną, atsakė: "Afrika labai įdomus žemynas. Jeigu kinai juo domisi, kodėl lietuviai negali domėtis. Jis labai turtingas, jame krūva rūdos." Pasidomėjus, kodėl atvyko į laboratoriją Klaipėdoje, sakė, kad tik vienas kol kas moka dirbti tuo prietaisu, tad čia turi ketvirtį etato. Čia atsivežė mėginius, kurie domina ir Gamtos tyrimų centrą.

"Klaipėdoje pradėjau dirbti 2006 metais, dariau monitoringą. Iš visų vietų - mokyklų, darželių - esu ėmęs dirvožemį. Aš žinau, kokia Klaipėda yra iš tikrųjų. Kartą bandžiau paimti mėginį vienoje vietoje. Iššoka tokia moteriškė ir klausia: "Ką jūs čia darote?" Sakau: "Žemės paėmiau." "Kas jums leido, kas jūs toks?" - piktinasi moteriškė. Sakau - Taraškevičius, o ji: "Tada aš Anglijos karalienė"", - dalijosi prisiminimais apie tyrimus Klaipėdoje R. Taraškevičius.

Nuo Bražilijo krabų iki marių žydėjimo

Analitiniai tyrimai laboratorijoje po truputį įsivažiuoja. "Turime gana daug mokslinių projektų. Mano tyrimai - nuo Šiaurės jūros iki tropikų, t. y. iki Brazilijos. Bandau išsiaiškinti, ar moliuskuose, kuriuos mes valgome, yra bakterijų, kurios padeda apvalyti vandenį. Brazilijoje atlikau tyrimus su krabais. Mangrovi miškuose, kurie yra netoli vandenyno krantų, yra daugybė krabų. Kyla klausimas, ar jie gali padėti kovoti su didėjančia tarša", - pasakojo M. Žilius.

PRO MIKROSKOPĄ. Štai ką mokslininkai mato pro mikroskopus žiūrėdami į fitoplanktoną.

Atlikdamas kitą projektą mokslininkas aiškinasi, kiek atmosferinio azoto, kuris sukelia vandens žydėjimą, patenka į Kuršių marias. "Marios mažai tyrinėjamos kaip efektyvus jūros filtras pavasarį. Vasarą jos pradeda žydėti, daug azoto į jūrą patenka jau ne iš Nemuno baseino, o iš marių. Tad žmonės Giruliuose, Melnragalėje iš dalies maudosi iš marių atitekėjusiame vandenyje su didele dalimi žolių. Žinoma, tai priklauso nuo vėjo ir srovės. Pagrindinė srovė Baltijos jūroje eina prieš laikrodžio rodyklę, todėl tai, kas išteka iš marių, keliauja Latvijos link. Todėl Smiltynės paplūdimiai yra švaresni", - pasakojo pokalbininkas.

Mokslininkų nuomonės reikia ir tiriant galimybes įrengti naujus paplūdimius. Baltijos jūra įšyla gana lėtai. Analizuota galimybė įsteigti paplūdimius prie Kuršių marių, kol jos nežydi intensyviai.

Jūros tyrimų instituto kolegos dirba su lenkais ir vokiečiais, stato dirbtines salas ir sprendžia, ar jos galėtų išvalyti marias. Kuriami modeliai, leidžiantys nuspėti, ar marios žydės, ar tarša didės.

IŠ ITALIJOS. Paola Forni tyrinėja vandens augalus. Į Lietuvą pagal studentų mainų programą ji atvyko pusei metų iš Feraros universiteto, esančio šiaurinėje Italijoje.

Didžioji dalis darbų, atliekamų šioje laboratorijoje, yra praktiniai. Biogeochemijos laboratorijoje gali būti teikiamos paslaugos, susijusios su kasdieniu žmonių gyvenimu. Gali būti ištirtas šulinių geriamasis vanduo. Joje jau buvo analizuojamos išmetamosios dulkės, t. y. nustatoma jų cheminė sudėtis. Netgi sprendžiant kvapų problemą Klaipėdos mieste planuojama naudoti M. Žiliaus vadovaujamos laboratorijos prietaisus.

Į laboratoriją kreipiasi ir įmonių atstovai, norintys išsiaiškinti įvairius dalyku., Pavyzdžiui, viena įmonė prašė nustatyti trąšų sudėtį, kita - ištirti vieną medžiagą. Pasak M. Žiliaus, turima įranga leidžia nustatyti daugybę dalykų ir geriamajame vandenyje, ir medžių drožlėse, ar jose yra daug toksinių junginių. Ateityje tai bus galima nustatyti ir maisto produktuose.