Jūrų laivybą baugina pasirinkimo kryžkelė

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta'“ ga­li pa­pil­dy­ti veik­lų są­ra­šą, ku­ria­me iki šiol do­mi­na­vo naf­tos pro­duk­tų kro­va. Ma­žė­jant naf­tos pro­duk­tų apy­var­tai, tei­gia­mai ver­ti­na­mi bend­ro­vės už­mo­jai im­tis du­jo­mis va­ro­mų lai­vų ap­rū­pi­ni­mo de­ga­lais veik­los. Ta­čiau lai­vi­nin­kai šiuos pla­nus va­di­na per­ne­lyg anks­ty­vais. Tik po 2018 me­tų, kai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­skelbs lai­vy­bos stu­di­jos iš­va­das, pa­aiš­kės, ar rei­kės uos­tuo­se kur­ti du­ji­nių de­ga­li­nių tink­lą.

Du­jas nau­do­ja ma­žu­ma

SGD ter­mi­na­las, ku­ris už­ti­krins tie­ki­mo al­ter­na­ty­vą ru­siš­koms „Gazp­rom“ du­joms, sta­to­mas ne­vė­luo­jant ir tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti jau gruo­dį. „Klai­pė­dos naf­tos“ va­do­vas Ro­kas Ma­siu­lis iš­dės­tė, kad įmo­nė ke­ti­na im­tis tęs­ti­nės veik­los - SGD per­py­li­mo į ma­žes­nius lai­vus ir du­jo­mis va­ro­mų lai­vų bun­ke­ria­vi­mo – ap­rū­pi­ni­mo de­ga­lais. To­kią vers­lo ni­šą įmo­nė įžvel­gia nuo 2015 me­tų, kai Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­ro­se įsi­ga­lios va­di­na­mo­ji Sie­ros di­rek­ty­va. Lai­vams bus ke­lia­mi griež­tes­ni emi­si­jos rei­ka­la­vi­mai, ir jie tu­rės nau­do­ti de­ga­lus, ku­riuo­se bus ne dau­giau kaip 0,1 proc. sie­ros. Re­gio­no lai­vy­bo­je teks at­si­sa­ky­ti pi­ges­nio 3,5 proc. sie­ros tu­rin­čio ma­zu­to. Ma­no­ma, kad daug lai­vų pe­reis prie šva­riau­sių de­ga­lų – du­jų.

„Klai­pė­dos naf­ta“ ti­ki­si pir­mo­ji įreng­ti Bal­ti­jos jū­ro­je ter­mi­na­lą, ku­ris ga­lės per­pil­ti SGD į ma­žes­nius lai­vus. Bend­ro­vė skai­čiuo­ja, kad nuo 2015 me­tų į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­kian­tiems lai­vams ga­lė­tų bū­ti tie­kia­ma apie 66 tūkst. to­nų be­sie­rių de­ga­lų per me­tus, - tai su­da­ro 140 tūkst. ku­bų du­jų, ku­rios SGD ter­mi­na­lo nau­do­ji­mą pa­di­din­tų de­šim­ta­da­liu. Tam pri­reik­tų ne­ma­žai in­ves­ti­ci­jų - tek­tų sta­ty­ti nau­jas tal­pyk­las te­ri­to­ri­jo­je prie švy­tu­rio ir pa­pil­do­mą kran­ti­nę.

Tie­sa, vie­nos nuo­mo­nės dėl nu­li­nės kran­ti­nės sta­ty­bos iki šiol nė­ra. Lai­vy­bos spe­cia­lis­tai yra sa­kę, kad vie­ta nė­ra pa­kan­ka­mai sau­gi, to­dėl bū­ti­na keis­ti mo­lų kon­fi­gū­ra­ci­ją. Pers­ta­ty­ti mo­lus – dar bran­ges­nė ir ne­grei­tai įvyk­do­ma už­duo­tis.

Lie­tu­vos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­dan­ty­sis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Kut­ka tei­gė, kad lai­vy­no tech­ni­nis pri­si­tai­ky­mas prie nau­jų są­ly­gų vyks pa­laips­niui, o šiuo me­tu sta­ty­ti du­jų per­py­li­mo įran­gą mū­sų uos­te nė­ra po­rei­kio.

„Tu­rė­jo­me ke­le­tą su­si­ti­ki­mų su kom­pa­ni­ja „Lit­gas“, ku­ri bus at­sa­kin­ga už du­jų tie­ki­mą Lie­tu­vos rin­kai, dis­ku­ta­vo­me apie lai­vų bun­ke­ria­vi­mo du­jo­mis vers­lą. Po 2015 me­tų iš­kart to­kio po­rei­kio vei­kiau­siai dar ne­bū­tų. Bet si­tua­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti at­li­kus stu­di­ją, nuo ku­rios re­zul­ta­tų pri­klau­sy­tų, ar 2020-2025 me­tais pa­sau­lio mas­tu įsi­ga­lios rei­ka­la­vi­mas nau­do­ti de­ga­lus, ku­rių sie­rin­gu­mas 0,5 pro­cen­to. To­kiu at­ve­ju lai­vų sa­vi­nin­kai gal­būt rink­sis du­jas. Pa­sta­ruo­ju me­tu du­jo­mis va­ro­mų lai­vų sta­to­ma tik Skan­di­na­vi­jo­je, ku­ri tu­ri vals­ty­bės pa­gal­bos fon­dus to­kių lai­vų sta­ty­bai. Nes du­ji­niai lai­vai kai­nuo­ja maž­daug 20 proc. bran­giau nei pa­pras­ti“, - sa­kė G.Kut­ka.

Iš­krai­py­ta kon­ku­ren­ci­ja

Nuo ta­da, kai Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ja (TJO) pri­ėmė kon­ven­ci­ją dėl tar­šos iš lai­vų ma­ži­ni­mo, iki pri­va­lo­mo vyk­dy­ti ES tei­sės ak­to pri­ėmi­mo triukš­mą kė­lė tik suo­miai. Lie­tu­va kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 2008 me­tais, ne­pa­si­ta­ru­si su jū­rų vers­lo at­sto­vais ir be pa­sta­bų. Da­bar kel­ti vė­ją dėl Sie­ros di­rek­ty­vos - per vė­lu, bet, kaip ma­no Klai­pė­dos uos­to nau­do­to­jai, pats lai­kas su­for­mu­luo­ti ir ge­gu­žę iš­rink­tiems Lie­tu­vos at­sto­vams Eu­ro­pos Par­la­men­te iš­dės­ty­ti po­zi­ci­ją dėl TJO azo­to ok­si­do kon­ven­ci­jos. Ne­tru­kus EK ver­tins, ar rei­kia per­kel­ti šią nuo­sta­tą į ES tei­sės ak­tus, ar spren­di­mui pri­im­ti rei­kia iš­sa­mes­nės po­vei­kio ana­li­zės. Be to, lau­kia­ma spe­cia­liai su­da­ry­tos dar­bo gru­pės kon­ku­ren­cin­gu­mo klau­si­mams spręs­ti iš­va­dų dėl Sie­ros di­rek­ty­vos, nes iki 2018 me­tų, kai ji bus tai­ko­ma ir Vi­dur­že­mio re­gio­ne, Šiau­rės Eu­ro­pos lai­vy­bos vers­las at­si­du­ria že­mes­nė­je po­zi­ci­jo­je.

Uos­to va­do­vas Ar­vy­das Vai­kus sa­kė ne­ga­lįs su­pras­ti, kam TJO kaž­ka­da ki­lo min­tis, kad jū­rą la­biau­siai ter­šia lai­vai. Jo ma­ny­mu, tie, ku­rie rū­pi­no­si žmo­nių svei­ka­ta, pa­mir­šo pa­si­rū­pin­ti mū­sų pi­ni­gi­ne. „Mes ne­sa­me prieš eko­lo­gi­ją, bet kas įvyks, kai de­ga­lai pa­bran­gins trans­por­ta­vi­mą, ir kro­vi­nių sa­vi­nin­kai tu­rės rink­tis: sau­su­ma ar jū­rų ke­lias? Vi­so­se Briu­se­lio kny­go­se, „ža­lio­se“, ‚bal­to­se“ ar „mė­ly­no­se“, sa­ko­ma, kad lai­vų trans­por­tas – pats eko­lo­giš­kiau­sias, nes vie­nu kar­tu ga­be­na daug kro­vi­nių. Jei­gu tas kie­kis bū­tų per­mes­tas į ke­lius, eko­lo­gi­nes pa­sek­mes iš­kart pa­jus­tu­me. Są­ly­gos Eu­ro­po­je vi­siems tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos“, - kal­bė­jo A.Vai­kus uos­to ta­ry­bo­je ap­ta­riant sie­ros diok­si­do iš lai­vų ma­ži­ni­mo prob­le­ma­ti­ką.

Ant sa­vi­nin­kų pečių

Di­džiau­sios Bal­ti­jos ša­ly­se Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los di­rek­to­rius Ar­nol­das Ši­lei­ka pa­žy­mi, kad Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys re­mia eko­lo­gi­nes di­rek­ty­vas už ga­li­my­bę iš­trauk­ti lai­vų sta­tyk­las iš pra­mo­nės kri­zės. Ypač daug nau­dos iš lai­vų mo­der­ni­za­vi­mo ti­ki­si Vo­kie­ti­ja, įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis ska­tin­da­ma kom­pa­ni­jas keis­ti se­nus lai­vų va­rik­lius į nau­jus, ga­lin­čius nau­do­ti dy­ze­li­nius de­ga­lus ir du­jas.

Bė­da ta, kad Lie­tu­vos lai­vų sa­vi­nin­kai eko­no­miš­kai per silp­ni im­tis rim­tes­nės lai­vų mo­der­ni­za­ci­jos. To­dėl G.Kut­ka pa­brė­žia, kad aso­cia­ci­jos na­rių po­zi­ci­ja Sie­ros di­rek­ty­vos at­žvil­giu bu­vo ir yra ne­igia­ma.

„Ma­no­me, kad spren­di­mas skau­džiai pa­lies trum­po­jo ve­ži­mo jū­ra sek­to­rių - ro-ro ir kon­tei­ne­rių lai­vy­bą. Ga­li­me tik kons­ta­tuo­ti, kad ga­li­my­bių at­šauk­ti Sie­ros di­rek­ty­vą nė­ra. Vie­na ša­lis jau ne­be­ga­li kreip­tis į TJO ati­dė­ti tai­ky­mą kai ku­riems lai­vų ti­pams. Da­bar tik ga­li­me ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kaip su­švel­nin­ti pa­sek­mes. Lai­vų sa­vi­nin­kai šiuo me­tu ma­to 3 iš­ei­tis: nau­do­ti dy­ze­li­nius de­ga­lus, ku­rių to­na maž­daug 300 JAV do­le­rių kai­nuo­ja bran­giau nei ma­zu­tas, rink­tis al­ter­na­ty­vius de­ga­lus - me­ta­no­lį ar du­jas, ins­ta­liuo­ti ka­ta­li­za­to­rius“, - apie brangs­tan­čias lai­vy­bos vers­lo są­nau­das kal­bė­jo G.Kut­ka.

Šiuo me­tu pa­ste­bi­ma, kad lai­vų sa­vi­nin­kai ren­ka­si ka­ta­li­za­to­rius. Kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ yra pa­skel­bu­si, kad į du Klai­pė­dos kel­tus taip pat ren­gia­si mon­tuo­ti šią įran­gą. Lai­vų ka­ta­li­za­to­riai kai­nuo­ja 5-7 mln. eu­rų, ta­čiau uži­ma ma­žiau vie­tos, nei rei­kė­tų du­ji­nei įran­gai, ši dar dau­giau ati­mtų vie­tos iš kro­vi­nių.

Di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą lai­vy­bos įmo­nėms ke­lia tai, kad da­lį są­nau­dų teks per­kel­ti ga­lu­ti­niam pa­slau­gų var­to­to­jui. G.Kut­ka pa­žy­mi, kad Lie­tu­vos lai­vi­nin­kai sieks iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­rą, nes ki­tu at­ve­ju klien­tai ga­li at­si­sa­ky­tų jū­rų ke­lio, da­lis kro­vi­nių bū­tų ve­ža­ma sau­su­ma per Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją. Jo ži­nio­mis, vie­nin­te­lė Suo­mi­ja yra pa­skel­bu­si, kad dėl Sie­ros di­rek­ty­vos su­kel­tų per­mai­nų rems na­cio­na­li­nę lai­vy­bą. Ki­tos ša­lys iš­ei­ties pa­ieš­kas ir di­des­nių są­nau­dų pa­skirs­ty­mą yra pa­li­ku­sios lai­vų sa­vi­nin­kų nuo­žiū­rai.