Vakar pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską lankėsi Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Naglis Nasvytis, viceprezidentas kreiseriniam buriavimui Raimundas Daubaras bei VšĮ "Klaipėdos šventės" atstovai.
Išsakė norus
Buriuotojai informavo miesto merą, kad šiemet vyksiančios Jūros šventės metu jie norėtų daugiau jūrinių akcentų, ir domėjosi, ar nebūtų galimybių vieną šventės dieną pavadinti, tarkime, "Burių diena - Kuršių marių regatai 60 metų".
Pasak R. Daubaro, kažko išskirtinio jie nepageidauja, viskas būtų panašiai kaip ankstesniais metais, tačiau norima šiek tiek didesnės apimties, truputį daugiau proginių įvykių, o svarbiausia - pagalbos skleidžiant informaciją apie renginį. Jokių papildomų finansinių kaštų miestui nereikėtų, galbūt šiek tiek daugiau organizacinių pajėgų.
LBS vadovai jau kalbėjosi su burlaivio "Meridianas" savininkais ir sužinojo, kad miesto simbolį atidaryti visuomenei žadama ne per pačią Jūros šventę, o netgi šiek tiek anksčiau, kad ir be restorano. Buriuotojai aplankė patį laivą ir stebėjosi, kaip ten viskas profesionaliai daroma. Jie norėtų regatos jubiliejaus paminėjimą susieti su burlaivio atvėrimu visuomenei.
Atrodo, kad pagaliau Buriuotojų krantinė prie Danės upės turės nuorodą, t. y. užrašą, kad tai yra būtent tokia krantinė. Planuojama, kad tas ženklas bus atidengtas kaip tik per Jūros šventę.
Buriuotojai, Kuršių marių dalyviai, pasipuošę uniformomis, norėtų išsirikiuoti būtent Buriuotojų krantinėje ir vėliau su orkestru žygiuoti į Kruizinių laivų terminalą.
Norima prie krantinių pastatyti tris jachtas: "Ambersail", "Lietuvą", ir jeigu nebus išvykusi, "Dailę", kad žmonės galėtų laisvai jas lankyti per šventę.
Dar norima Jūros šventės metu tapyti ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sienos. Sakoma, jog pastato šeimininkas sutinka, o patį vyksmą, t. y. tapymo procesą, galėtų stebėti ir Jūros šventės dalyviai.
Be to, buriuotojai norėtų, kad meras savo rėmėjų pagerbimo vakarą nukeltų pusvalandžiu vėliau, kad pats galėtų dalyvauti Kuršių marių regatos atidaryme.
"Jūrinių akcentų nebus per daug"
Jūros šventę organizuojančių "Klaipėdos švenčių" atstovams svarbiausia buvo išgirsti, kad buriuotojai viską organizuosis patys, tik reikės koordinuoti veiksmus, kad renginiai nesidubliuotų.
V. Grubliauskas kol kas galėjo pažadėti nukelti mero vakaro pradžią ir užtarti buriuotojus, kad jiems talkintų Karinių jūrų pajėgų orkestras.
Buriuotojai nori Kuršių marių regatą atidaryti liepos 26 d., šeštadienį, tad meras atkreipė jų dėmesį į tai, kad šeštadienis paprastai būna viena pagrindinių Jūros šventės dienų, o Kruizinių laivų terminalas - viena pagrindinių vietų, tad buriuotojai turi prisiimti atsakomybę, jog tas renginys nenuvils klaipėdiečių lūkesčių ir bus įdomus.
Pasak mero, iš principo buriuotojų pasiūlymai yra priimtini, nes Jūros šventei jūrinių akcentų niekada nebus per daug, o detales bus galima suderinti ir vėliau, nes laiko dar yra.
Buriuotojai savo ruožtu dar pasidžiaugė tuo, kad Klaipėdos vaikų buriavimo mokykla "Žiemys" suaktyvino veiklą ir jau pradėjo pasiekti neblogų rezultatų, kad Lietuva buriuotojų sportinių laimėjimų ir dalyvavimo įvairiose regatose dėka pernai Tarptautinėje buriavimo federacijoje buvo perkelta į kitą, aukštesnę, grupę ir dabar yra kartu su skandinavais, o anksčiau buvo vienoje grupėje su rumunais ir bulgarais. Pasak N. Nasvyčio, tai aukščiausias pripažinimas, kurio galėjo tikėtis Lietuva.

Rašyti komentarą