Jūrininkai "antspauduojami" tik Klaipėdoje

Klaipėdos uosto kompanijos susirūpino užsienio jūrininkų padėtimi mūsų uoste.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai klausimą dėl jūrininkų padėties pristatęs Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika sako, jog laivų, atvykusių į Klaipėdos uostą iš trečiųjų šalių, jūrininkams pasieniečiai neleidžia išlipti į krantą, nes neturi kur dėti savo spaudo.

"Jeigu laivas, kuriame dirba įgula iš trečiosios šalies, į Klaipėdos uostą užsuka dažniau, per kelis mėnesius jūrininko knygelėje nebebūna vietos, jau nekalbant apie tai, kad naujo pavyzdžio jūrininkų knygelėse, kurios primena laminuotą pažymėjimą, tam vietos apskritai nėra skirta", - sakė asociacijos vadovas.

Anot V. Šileikos, Klaipėda likęs bene vienintelis iš Europos Sąjungos uostų, kuriame pasieniečiai deda spaudus į trečiųjų šalių jūrininkų knygeles, o neturėdami kur dėti - ir į pasus, nors jūrininkas nebūna net išlipęs į krantą. Asociacijos prezidentas siūlo sudaryti darbo grupę, kuri pagaliau išspręstų problemas, susijusias su užsienio jūrininkais Lietuvos uoste.

V. Šileika klausė, kodėl Klaipėdos pasieniečiai gali dėti spaudą ant kruizinių laivų įgulų sąrašų, o paprastuose laivuose - ne. Kitose šalyse pasieniečiai deda spaudus ant laivo įgulos sąrašo, tuo patvirtindami, kad toks ir toks asmuo yra tokio ir tokio laivo įgulos narys, ir jūrininko dokumentai negadinami.

Pasak Klaipėdos pasieniečių, nuo 2006 metų galiojančiame Šengeno sienų kodekse pasakyta, jog trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai turi būti sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant iš šalies. Dalykas tas, kad tą patį Šengeno sienų apsaugos kodeksą jūrininkai supranta vienaip, o sienų sergėtojai Lietuvoje - kitaip.

Uostamiesčio pasieniečiai tikino, kad problema sprendžiama ir 2011-aisiais spaudai į jūrininkų knygeles Klaipėdoje nebebus dedami.

Iki šiol neišspręsta ir kita problema. Jūrininkai, kaip ir kiti užsienio piliečiai, turistai, Lietuvoje negali būti ilgiau kaip 90 parų. Jeigu laivas Klaipėdos uoste užtrunka, jie turi išvykti iš šalies. Tuo tarpu visame pasaulyje, išskyrus retas išimtis, jūrininkai gali būti šalyje tiek, kiek stovi jų laivas. Daug pastangų dėta įtikinėjimams, kad būtina padaryti pataisą Lietuvos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties, tačiau norimų rezultatų nepasiekta.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad tokie dalykai menkina viso Klaipėdos uosto įvaizdį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad neretai laivuose būna ir jūrininkų šeimų narių. Pasak jo, sunku buvę išaiškinti Indijos laivo kapitonui, kodėl jo žmona per Jūros šventę negalėjusi išeiti į miestą, kai tuo tarpu ir Ventspilyje, ir Rygoje ji tai galėjo daryti.

"Man buvo gėda", - prisipažino A. Kuzmarskis.

Anot V. Šileikos, panašias problemas bandoma spręsti nuo 2006 metų. Jis turi kalną susirašinėjimo raštų, tačiau pastaruoju metu jau prieita prie kritinės ribos.

Uosto tarybos posėdyje nuspręsta šį klausimą įtraukti į Uosto plėtojimo tarybos, kuriai pirmininkauja susisiekimo ministras, darbotvarkę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narys yra ir vidaus reikalų ministras.