Jūrinės žuvininkystės laboratorijos mezokosmuose galima sluoksniuoti vandenį
Birželio 13-ąją, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus, kuriam vadovauja Romas Statkus, naujos jūrinės žuvininkystės laboratorijos atidarymo dieną, į iškilmes atvykusiems svečiams buvo leista žvilgtelėti, kas yra paslaptingosios laboratorijos viduje. Kad neįneštų kokios nors infekcijos mažoms žuvytėms, jiems teko ant batų užsidėti polietileno apsaugą, o einant į kai kurias patalpas atsistoti ant dezinfekuojančio kilimėlio.
Sterkų lervutėms - "gyvas" maistas
Ichtiologas Gintautas Narvilas pasakojo, kad bendradarbiaujant su Rusnės poskyriu sterkų reproduktoriai buvo gaudomi Skirvytėje. Rusnės darbuotojai paėmė jų ikrelius ir jau apvaisinti jie buvo atvežti į laboratoriją Kopgalyje, sudėti į veiso aparatus, kuriuose išsirito sterkų lervutės.
SPECIALISTAS. Apie molekulinės biologijos laboratorijos galimybes pasakojo mokslų daktaras, vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas. Egidijaus Jankausko nuotr.
Cilindre matėme 27 dienų sterkų lervutes. Jos maitinamos gyvu maistu - artemijomis. (Artemija - sūriavandenės krevetės kiaušinėliai, universalus ir labai maistingas maistas mailiui ir smulkioms žuvims bei bestuburiams). Toje pačioje patalpoje auginamos ir artemijos. Pasak G. Narvilo, tai populiariausias maistas akvakultūros srityje. Mat iš pradžių lervutėms reikia gyvūninio maisto, baltymų, kad sustiprėtų ir augtų, paskui jos pratinamos prie dirbtinio maisto. Ir jau iki prekinio dydžio būna maitinamos juo. Iki tokio dydžio sterkų lervutės užauga per 1-2 metus, tai priklauso nuo sąlygų, ypač nuo temperatūros.
Pasak ichtiologo, eksperimentams bus galima "išsineršinti" ir lašišinių žuvų, sudarytos sąlygos dirbti su daugeliu Lietuvos žuvų rūšių. Šiuo metu laboratorijoje tik eksperimentuojama su įranga, žiūrima, kaip ji veikia. Vėliau bus atliekami eksperimentai, kurių nekantriai jau laukia mokslininkai.
Kaip išvengti kanibalizmo
Inkubatorinės patalpoje yra daugybė vonių, pritaikytų žuvų lervutėms ir mailiui auginti bei eksperimentams atlikti. Kai kuriose jų jau plaukioja sterkinės žuvytės. Kadangi sterkai yra plėšrūnai, pasak G. Narvilo, voniose prasideda kanibalizmas. Jeigu vienoje vonioje būtų suleisti įvairių dydžių sterkai, tai didieji tuojau suėstų mažuosius. Todėl būtina žuvytes rūšiuoti pagal dydį. Įdomu tai, kad kuo didesnis žuvyčių tankis vonioje, tuo mažiau jų prarandama dėl kanibalizmo.
ARTEMIJOS. Ichtiologas Gintautas Narvilas rodo artemijas, t. y. labai smulkius vėžiagyvius, kuriais maitinamos sterkų lervutės. Egidijaus Jankausko nuotr.
Sterkai inkubuojami ir paauginami gėlame vandenyje. Vėliau, kai lervutės paaugs, dalis jų bus perkelta į apysūrį vandenį. Mat sterkai iš Kuršių marių migruoja ir į Baltijos jūros priekrantę. Norima auginti skanesnius sterkus, tad bus atliekami įvairūs eksperimentai. Bus vertinama, kuo skiriasi žuvys, augintos gėlame vandenyje ir apysūriame.
LABORATORIJOJE. Sunku net pasakyti, ko su žuvimis nedaroma šioje laboratorijoje. Be visų kitų dalykų, jos ir matuojamos. Egidijaus Jankausko nuotr.
Kadangi naudojama uždara apytakinė sistema, yra galimybė kontroliuoti sąlygas, pavyzdžiui, vandenį pašarminti, parūgštinti ir kt.
VONIOS. Šiose voniose paauginamos mažos žuvytės. Egidijaus Jankausko nuotr.
Ir ešeriai migruoja iš Kuršių marių į jūros priekrantę, tad šiuo metu atliekamas eksperimentas. Jie suleisti į jūrinį vandenį ir stebima, kaip puikiai jame gyvena. Pasirodo, ešeriai prisitaiko be jokio streso. Vadinasi, jie yra lanksčiai prisitaikančios žuvys.
Baseinuose - ir tarakonai
Iš vonių sterkiukai bus perkelti į baseinus, skirtus didesnėms žuvims paauginti. Jie yra 6,5 kub. m talpos. G. Narvilas sakė, jog galbūt juose net bus užauginami reproduktoriai ir pasiūlyti kitiems poskyriams, kad paimtų ikrų.
Viename baseinų laikomi Lietuvos priekrantėje pagauti uotai. Jeigu jie čia gerai jausis, kitąmet bus bandoma iš jų imti ikrus. Visko gali būti, kad inkubatorinėje 2017-aisiais plaukios ir uotukai.
BASEINAI. Šiuose 6,5 kub. m talpos baseinuose auginamos didesnės žuvys. Egidijaus Jankausko nuotr.
Laivui "Darius" traluojant jūroje buvo sugauta svečiams parodyti įdomesnių Baltijos jūros gyvūnų, t. y. jūrų tarakonų. Pasak ichtiologo, jie yra labai svarbūs žuvų mitybai Baltijos jūroje - jais minta ir menkės, ir plekšnės. Ir juos tyrinėja mokslininkai.
TARAKONAS. Taip atrodo jūrų tarakonas. Egidijaus Jankausko nuotr.
Pasirodo, jūros tarakonai yra geros aplinkos indikatoriai. Beje, jie išliko nepakitę, t. y. jų sandara beveik nepakito, galima sakyti, jie yra reliktiniai. Jie įdomūs ir tuo, jog plaukioja apsivertę.
Nustatomas žuvų amžius
Pamatėme ir apytakinės sistemos "širdį", esančią pastato apačioje, kurioje yra visi technologiniai įrenginiai. Vanduo yra išvalomas ir grįžta atgal, tad reikalingi įrenginiai, turintys ir mechaninius, ir biologinius filtrus. Vanduo slėgiu prisotinamas deguonimi. Į baseinus žuvims paauginti jis grįžta švarus ir prisotintas deguonies.
Matėme, kaip nustatomas žuvų amžius iš specifinių kauliukų, esančių žuvų galvoje. Panašiai, kaip nustatomas medžių amžius. Ant kauliukų užpilama spirito, kad išryškėtų rievės, žiūrima pro mikroskopą ir skaičiuojama. Vyriausiasis specialistas Deividas Norkus, baigęs Klaipėdos universitetą ir turintis ichtiologijos ir žuvininkystės magistro laipsnį, mūsų akivaizdoje apskaičiavo, kad upinės plekšnės amžius - apie 10 metų.
ŠIRDIS. Tai apytakinės sistemos "širdis", kurioje yra visi technologiniai įrenginiai. Egidijaus Jankausko nuotr.
D. Norkus paaiškino, kad žuvų amžių reikia nustatyti norint apskaičiuoti verslinių žuvų išteklius. Duomenys apie žuvų amžių pateikiami darbo grupėms, kurios atlieka skaičiavimus ir nustato Baltijos jūrose esančių žuvų būklę.
Ir molekulinė laboratorija
Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus molekulinės biologijos laboratorija yra vienas iš trijų naujų šio skyriaus modulių. Apie ją pasakojo vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas. Jos paskirtis - tenkinti ateityje iškilsiančius poreikius. Viena iš jos krypčių - populiacinė genetika. Paprasčiau pasakius, bus žiūrima, kaip gyvena tos žuvys, kurios bus dirbtinai išveistos, paaugintos ir išleistos į jūrą, palyginti su tomis, kurios veisiasi natūraliai.
LYTIS. Laboratorijoje, be visų kitų dalykų, nustatoma ir žuvų lytis. Egidijaus Jankausko nuotr.
Kita kryptis - prižiūrėti mezokosmų laboratoriją ir akvakultūros dalį. Viena iš krypčių galėtų būti virusinių ir patogeninių mikroorganizmų diagnostika. Taip būtų galima greičiau ir pigiau nustatyti blogos žuvų būklės priežastis.
Dar viena kryptis - įsijungti į europinius tinklus. Lietuvoje mokslas, susijęs su mikroorganizmų gyvenimu ir jų pagalba akvakultūrai, dar nėra paplitęs. Akvakultūra praktiškai yra mikroorganizamų taikomoji biologija. Mokslininkai šiuo metu daug dirba norėdami pakeisti mikroorgazmų aplinką taip, kad ji būtų geresnė žuvims.
AMŽIUS. Vyriausiasis specialistas Deividas Norkus nustato žuvų amžių. Egidijaus Jankausko nuotr.
Ši laboratorija aprūpinta naujais prietaisais. Kadangi dirbama su DNR, reikia ultrašvarių sąlygų. Turima speciali dviejų lygių vandens paruošimo sistema.
MATAVIMAS. Apie žuvis būtina žinoti viską. Egidijaus Jankausko nuotr.
Su centrifuga galima centrifuguoti atskiras medžiagas ar net mikroorganizmus. Yra ir prietaisas, kuriuo pagalba galima dauginti atitinkamus DNR fragmentus, ir elektroforezės aparatai, ir ko tik ten nėra.
Dirbtinai palaikomos aplinkos sąlygos
Galų gale pamatėme tuos 12 mezokosmų, kuriuos Jūrinės žuvininkystės laboratorija Kopgalyje turi vienintelė Pietryčių Baltijos pakrantėje. Be abejo, Švedijos mokslininkai juos turi. Mezokosmai - kolonos formos talpyklos, kuriose galima dirbtinai palaikyti aplinkos sąlygas - temperatūrą, norimą druskingumą. Mezokosmo viršuje vandens temperatūra gali būti ir 20 laipsnių, o apačioje - tik 4. Taigi galima sluoksniuoti vandenį.
Mezokosmų aukštis - per 6 metrus. Šiose talpyklose galima stebėti, kaip bestuburiai organizmai, mažos žuvytės reaguoja į aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, temperatūrą, druskingumą, cheminę sudėtį. Bus galima atlikti eksperimentus su bakterijomis, dumbliais, vėžiagyviais. Galima auginti vadinamąsias gerąsias bakterijas ir panaudoti jas laboratorijos uždaroms vandens apytakinėms sistemoms, kurios naudojamos žuvims auginti, kaip biofiltrus.
KANALAS. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas Romas Statkus prie srovės kanalo, kuriame bus atliekami eksperimentai su vandens cirkuliacija. Kairėje pusėje matyti apatinė mezokosmų dalis. Egidijaus Jankausko nuotr.
Kiekviena iš 12 kolonų reguliuojama atskirai, kiekviena turi nepriklausomą vandens tiekimo ir reguliavimo sistemą.
Turimas ir srovės kanalas, kuriame vanduo cirkuliuoja uždaru ratu. Vieną srovės galą galima "kilnoti" norinti susilpninti arba sustiprinti tėkmę. Šio įrengimo paskirtis - stebėti, kaip formuojasi dugno nuosėdos, kaip organizmai, gyvenantys dugne, reaguoja į vandens srovę, tėkmę. Jame bus atliekami eksperimentai su vandens cirkuliacija.
Rašyti komentarą