Jūrinės valstybės krachas

Kol valstybės valdomai „Lietuvos jūrų laivininkystei“ inicijuojama bankroto procedūra ir taip galutinai laidojamas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusas, dėl didžiulių įmonės skolų Senegalo sostinėje Dakare areštuoto jos laivo „Raguva“ įgula džiaugiasi vėl galinti nuo svilinančios 45 laipsnių Afrikos kaitros gintis kondicionieriais, įjungtais sulaukus kuro papildymo. Gaivi vėsa bent trumpam privertė užmiršti sumažėjusias maisto porcijas ir draudimą išlipti ant kranto. Tačiau nežinios slegiami jūrininkai neslepia, kad jaučiasi kaip kalėjime.

Vakar po susitikimo su prezidente susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pranešė, kad „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) inicijuojama bankroto procedūra. Vargu ar kokio nors kito sprendimo buvo galima tikėtis, žinant sunkią, švelniai tariant, bendrovės finansinę padėtį bei dėl skolų užsienio uostuose areštuotus laivus ir juose įkalintus jūrininkus.

Visiems galintiems ir norintiems grįžti į Lietuvą ieškosime geriausių sąlygų, finansuosime repatriacijos išlaidas, kad jie sugrįžtų“, - vakar žadėjo ministras.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža ragina jūrininkus nepalikti laivų ir kol kas negrįžti, nes priešingu atveju labai sumažės jų galimybė išsireikalauti nesumokėtus atlyginimus.

Paklaustas, koks bus skirtingose pasaulio šalyse esančių laivų likimas bendrovei paskelbus bankrotą, susisiekimo ministras taip pat negalėjo pasakyti, ar užteks jos turto padengti kreditoriniams įsipareigojimams, nes tokiu atveju laivai, kitas turtas bus parduodami. Skaičiuojama, kad tam gali prireikti dar apie 5 mln. eurų.

Kalbant sportiniais terminais, LJL bankrotą galima drąsiai vertinti, kaip nokautu Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusui virtusį antrąjį nokdauną. Pirmuoju tapo žvejybos laivyno sužlugdymas Nepriklausomybės aušroje.

O kad Lietuva nebegalės vadintis tikra jūrine valstybe, abejoti neleidžia prezidentės pozicija. Jos nuomone, būtina „priimti reikalingus sprendimus dėl pačios bendrovės ateities, kad ir kokie skausmingi jie būtų“.

Šiuo metu Senegalo, Portugalijos, Italijos, Lenkijos ir JAV uostose sulaikyti penki LJL laivai, kuriuose dirba apie 100 jūrininkų. Įmonė savo darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20 mln. eurų.

Vietoj komentaro

„Raguvos“ vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra Sonata Lapinskienė:

Viena blogiausių situacijų - tolimojoje Afrikoje, Dakaro uoste, prieš porą mėnesių įstrigusiame motorlaivyje „Raguva“. Jo įgulą sudaro 16 vyrų ir viena moteris (virėja). Su tėvu ryšį nuolat palaikanti „Raguvos“ vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra Sonata Lapinskienė vakar „Vakaro žinioms“ sakė, kad visą šį laiką nežinioje esančius jūrininkus pradžiugino tik vėl veikiantys kondicionieriai.

„Antradienį, antroje dienos pusėje, laivas sulaukė kuro. Tad pasidžiaugta, kad pagaliau galima įjungti kondicionierius. Šiuo metu Dakare yra apie 45 laipsnius karščio. Nesunku įsivaizduoti, kaip baisu buvo, kai dėl taupymo rėžimo kondicionierius teko išjungti. O daugiau niekas nepasikeitė - jokios informacijos ir gyvenimas nežinioje. Į krantą išeiti negalima, nes paimti pasai, atlyginimų niekas nemoka, tik žada. Nuotaikos kaip kalėjime. Gerai, kad dar netenka badauti, nors maisto porcijos sumažintos ir tikrai neatitinka normų“, - „Raguvos“ įgulos gyvenimą nupasakojo S.Lapinskienė.

J.Bakanauskas LJL dirba jau apie keturis dešimtmečius, ir šis reisas jam turėjo būti vienas iš paskutinių ar net paskutinis. Į jį klaipėdietis išplaukė prieš pusę metų. Kol kas gavo tik bazinį atlyginimą už tris mėnesius. Dienpinigiai, kurie sudaro didžiąją jūrininkų uždarbio dalį, nesumokėti nė už vieną dieną.

„Mano tėvas, kaip ir kiti jo kolegos jūrininkai, laivininkystėje dirba, nes yra jai lojalūs. Be to, patikėjo vadovybės pažadais. Anksčiau viskas buvo gerai. Nors atlyginimai vėlavo ir užpraeitą reisą, nesklandumai prasidėjo tik pastaruoju metu. Kodėl? Aš galvoju, kad kalta bendrovės vadovybė, juk ji priima sprendimus ir daro verslą, o ne Vyriausybė. Matyt, kažką ne taip padarė, kažko nesužiūrėjo. Gal žmonės nekompetentingi, gal ir laivai seni. Keista, kad viso reiso metu „Raguva“ buvo nuolat remontuojama Afrikoje, kurioje šie darbai labai brangūs“, - svarstė S.Lapinskienė.

Klaipėdietės teigimu, jos tėvas su kolegomis nori ne kalbų, o konkrečių sprendimų.

„Apie kokias išeitis iš susidariusios situacijos jūreiviai gali kalbėti, jei nieko nežino ir negauna jokios informacijos. Afrikiečiai irgi žmonės, tad tikiu, jog neleis jiems numirti. Dabar paskelbė, kad įmonei inicijuoja bankroto procedūrą. Žinant, kaip tai vyksta Lietuvoje, aš bankroto bijau. Bet, kita vertus, gal parduos laivus ir atsiskaitys su darbuotojais. Noriu tuo tikėti. Prisiminus prieš kelerius metus kilusias kalbas dėl įmonės privatizacijos, tai gal tie laivai seniai galėjo būti parduoti ir šiandien nebūtų problemų. Aš ne specialistė. Tačiau tokiu atveju žmonės galėjo apskritai likti be darbo ir niekas negalėjo garantuoti, kad ir privačioje kompanijoje nebūtų susiklosčiusi ta pati situacija. Aš negaliu pasakyti, kodėl tik dabar visi atsibudo. Tačiau vieną žinau tvirtai - jei nebūtume kreipęsi į žiniasklaidą ir paviešinę susidariusios situacijos, niekas nebūtų pasikeitę ir viską būtų likę po senovei. Kur tik anksčiau nesikreipėme, tiek į Susisiekimo ministeriją, tiek į įmonės vadovus, niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės arba apskritai tylėjo“, - tikino S.Lapinskienė.

Istorija

Valstybės kontroliuojama AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ įkurta prieš kiek daugiau nei keturiolika metų, reorganizavus nuo 1969 metų veikusią bendrovę LISCO. Kontrolinis LJL akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei ir jį pagal patikėjimo teisę valdo Susisiekimo ministerija. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 230 žmonių. Dar ne taip seniai turėjusi net 11 laivų, ji valdo penkis įvairius sausakrūvius krovinius galinčius gabenti laivus.

LJL klampina 2002 metais iš SEB banko paimtos didžiulės paskolos. Daugiau kaip 53 mln. JAV dolerių ir daugiau kaip 9 mln. eurų panaudoti naujiems laivams įsigyti. LJL sėkmingo verslo planus sugriovė prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė ir staiga labai ryškiai žemyn smigusios krovinių gabenimo kainos. Paimta paskola, mokamos didžiulės palūkanos ir banko nenoras padėti bendrovę stumia finansinės prarajos link.

LJL skola bankui siekia apie 14 mln. JAV dolerių, kuriuos reikia grąžinti iki šios vasaros pabaigos. Nors mažindama įsiskolinimus LJL net buvo priversta parduoti kelis savo laivus, finansinės situacijos tai nepagerino.

Balandžio mėnesį Vyriausybė atsisakė LJL skirti 11 mln. eurų iš šalies biudžeto. Gegužę pradėti areštuoti jos laivai. „Romuva“ sulaikyta Italijoje, „Voruta“ - Portugalijoje, „Raguva“ - Senegale, „Venta“ - JAV, Deltuva“ - Lenkijoje.

LJL šiuo metu vadovo neturi, jo pareigas atlieka valdyba. Laikinai LJL generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Valerijus Adamonis liepos 13 d. atsistatydino ir liko dirbti technikos direktoriumi.

Pirmasis iš areštuotų LJL laivų grįžta į Lietuvą

Susisiekimo ministerija informuoja, kad šiąnakt į Lietuvą grįžo pirmasis iš areštuotų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) laivų - laivas „Deltuva", parplaukęs iš Gdansko jūrų uosto. Artimiausiomis valandomis šis laivas įplauks į Klaipėdos uostą.

„19 žmonių jau grįžta į krantą. Stengiamės, kad artimiausiu metu būtų išspręstas ir kitų LJL laivuose esančių jūrininkų repatriacijos klausimas", - sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Uoste priimant grįžtantį laivą bendradarbiaujama su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kuri suteikė galimybę „Deltuvai" švartuotis prie savo krantinės.

Ministerijos teigimu, šiuo metu jau pervestos lėšos, kurios užtikrins, kad visi areštuoti LJL laivai būtų aprūpinti degalais ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis.

Prezidentė: rudenį Susisiekimo ministerija turės atsakyti

"Lietuvos jūrų laivininkystės" ir "Lietuvos geležinkelių" padėtis rodo, kad Susisiekimo ministerija nesugeba susitvarkyti su jai valdyti pavestomis bendrovėmis ir už tai ministerija ar pats ministras turės atsakyti rudenį. Taip teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Matome, kad šiai ministerijai priklausančios stambios, svarbios įmonės, kurios į Lietuvos biudžetą turi mokėti dividendus, praktiškai kasmet jų moka vis mažiau ir mažiau. Tai yra rodiklis, kad ministerija negeba valdyti savo įmonių, tai daro neefektyviai, ir politinė ministerijos hierarchija nesugeba tvarkytis. Rudenį, matyt, ateis laikas, kai kažkas turės atsakyti", - LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.

Anot Prezidentės, Susisiekimo ministerijai valdyti yra priskirta net 12 įmonių, kurios labai svarbios tiek dėl turto, tiek dėl darbuotojų skaičiaus. D. Grybauskaitės pastebėjimu, šių įmonių valdymas - labai vangus, neefektyvus ir netgi aplaidus.

"Ryškiausias pavyzdys - įstrigę net penki Lietuvos laivai. Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" akcijų ir praktiškai yra pagrindinis savininkas. Žinome, kad problemos šioje įmonėje prasidėjo jau gerokai seniau. Kelių ministrų valdymas buvo labai nesėkmingas, buvo prisiskolinta, bet niekas to nesprendė, niekas nesirūpino laivais, įmone. Susisiekimo ministerija į šį procesą žiūrėjo pro pirštus", - tvirtino D. Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Susisiekimo ministerija apie šią situaciją neprakalbo tol, kol informacija nepasirodė viešojoje erdvėje. Prezidentė akcentavo, kad šiuo metu labiausiai turi rūpėti žmonės, įstrigę laivuose.

"Turiu žinių, kad kai kurie kone priversti gerti vandenį iš įvairios įrangos, nes negali įsigyti geriamo vandens. Pažadai, kad pinigų bankai jau paskolino ir jie išsiųsti, - gražūs, bet neatitinka tiesos. Dalis laivų, ypač esančių ne europinėje teritorijoje, ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra patekę į labai sudėtingą padėtį. Susisiekimo ministras ir ministerija turi prisiimti visą atsakomybę, pirmiausia - už Lietuvos žmones", - nurodė D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, atskirų laivų ir pačios įmonės likimas - sudėtingas klausimas, nes aplaidžiai į bendrovės valdymą buvo žiūrima jau kurį laiką. Šalies vadovė svarsto, kad tai galėjo vykti net 10 metų. D. Grybauskaitės tvirtinimu, ar bus įmanoma išgelbėti įmonę, atskirus laivus, bus sprendžiama vėliau, nes šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus yra paprašyta, kad ministerija pradėtų tirti situaciją.

"Vasarą, kai Lietuvos žmonėms yra sunku užsienyje, jokių atostogų ministerijai negali būti. Žmonės yra mūsų atsakomybė. Jei reikia, prisijungs Užsienio reikalų, kitos ministerijos, bet pirminė atsakomybė, žinoma, tenka Susisiekimo ministerijai", - tvirtino Prezidentė.

D. Grybauskaitė pripažįsta, kad kita su Susisiekimo ministerija susijusi problema - "Lietuvos geležinkeliai". Prezidentės teigimu, dėl šios įmonės vadovų aplaidumo, netoliaregiškumo ir negebėjimo komunikuoti su Europos Komisija (EK) prarasta net 172 mln. eurų.

"Tai - įmonė, kuri praktiškai tampa valstybe valstybėje. 100 proc. jos akcijų priklauso valstybei, bet bendrovė yra visiškai nekontroliuojama. Jau matėme, kad EK atmetė keletą projektų, kurie visiškai neatitiko "Rail Baltica" programos, pagal kurią turėjo būti pateiktos paraiškos būtent Lietuvai skirtiems resursams panaudoti. (...) Lietuva prarado beveik pusę lėšų - 172 mln. eurų. Tai - beveik 500 mln. litų. Kas gali sau leisti švaistytis tokiais pinigais?", - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija iš "Lietuvos geležinkelių" nereikalauja atsakingumo. Anot D. Grybauskaitės, jei susisiekimo ministras nesugeba pareikalauti atsakomybės iš šios bendrovės vadovų, jis pats asmeniškai rudenį turės prisiimti atsakomybę už lėšų praradimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“