Jūrinės tapatybės bandoma ieškoti krante

Ketvirtadieį Klaipėdoje prasidėjo tarptautinė konferencija "Jūrinio miesto tapatybės (identiteto) vystymas: patirtys ir perspektyvos", kurioje, anot organizatorių, bandoma "aktualizuoti Klaipėdos kaip Lietuvos uostamiesčio reikšmę bei įprasminti Lietuvos – jūrinės valstybės – identitetą".

"Šiame kontekste itin svarbu pristatyti vakarietišką Europos, ir ypač Baltijos šalių regiono, patirtį ir suprasti Lietuvos kaip jūrinės valstybės vietą ir svarbą Baltijos regiono aplinkoje", - teigė gegužės 20-21 dienos LCC tarptautiniame universitete vykstančio renginio iniciatoriai.

Konferencija, organizuojama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos kartu su Lietuvos jūrų muziejumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, skirta gegužės 20-ąją minimai Europos jūros dienai.

Kas iš tiesų yra jūrinė kultūra? Ką talpina ši ganėtinai bendra sąvoka? Kokia yra Baltijos šalių jūrinė istorija ar Lietuvą galime vadinti tikra jūrine valstybe? Ar Klaipėda, Palanga, Neringa gali būti pavadinti jūriniais miestais? Kur baigiasi rytinė jūrinės kultūros riba? Kokius jūrinio paveldo simbolius regime mūsų miesto architektūroje, planavime, gyvenime? Ar prisistatydami tarptautiniame lygmenyje dažnai paminime, kad esame jūrinė valstybė, puoselėjanti jūrinio gyvenimo būdo tradicijas?

Į tokius klausimus ir bando atsakyti konferencijos dalyviai - valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai ir mokslininkai.

Konferencija norima ne tik pasidalinti patirtimi apie jūrinės kultūros vystymą bei jūrinės tapatybės formavimą su kitais Europos uostamiesčiais, bet ir paskatinti įvairių sričių Klaipėdos jūrinių organizacijų bendradarbiavimą.

Konferencijoje nagrinėtų klausimų pagrindu žadama paskelbti bendrą rezoliuciją – renginio dalyvių pasirašytą dokumentas, kuriame atsispindėtų jūrinės kultūros sritys, vystymosi kryptis, patirtis ir reikalingi sprendimai jai vystyti Lietuvoje bei Klaipėdoje.