Jūrinės profesijos Lietuvoje nemiršta

Norintys turėti garantuotą darbą bei neblogą uždarbį gali rinktis ir laivų statybos bei remonto specialybes, nes Europoje yra jaučiamas ir šios srities specialistų poreikis.

Negalėjo priimti visų norinčiųjų

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) kol kas studentų stygiaus nejaučia. Priešingai, šiemet ji net negalėjo priimti visų norinčiųjų tapti laivų mechanikais, nes yra kvota: į dienines studijas ji gali priimti tik 60 studentų, po 30 kiekvienoje grupėje, ir 30 studentų į ištęstines, vadinamąsias neakivaizdines studijas. Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos Ingos Bartusevičienės, jeigu jų būtų priimama daugiau, mokykla nebegalėtų užtikrinti studijų kokybės.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), kontroliuojančios jūrininkų rengimą Lietuvoje, Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Braslauskas sako, kad mokykla gali priimti tik tiek studentų, kiek turi jiems skirtų mokymo priemonių. Be to, pasak jo, kitas labai svarbus dalykas, kad studento sveikata leistų jam dirbti jūroje.

"Yra norinčiųjų tapti jūrininkais, bet negalinčių. Reikalavimai jūrininkams medicinos požiūriu labai griežti", - pabrėžė V. Braslauskas.

Į nuolatines laivavedybos studijas LAJM šiemet priimta 90 studentų, sudarytos 3 grupės. Dar sudarytos dvi - ištęstinėms studijoms. Taigi šiemet laivavedybą iš viso studijuos 150 naujų studentų, o laivo mechanikos specialybę šioje mokykloje šiemet pasirinko 90 žmonių.

Pasak I. Bartusevičienės, pagal stojimo rezultatus stebima tendencija, kad jūrininko profesija Lietuvoje populiarėja. Ilgą laiką populiarumo požiūriu dominavo laivavedyba, o šiemet padaugėjo stojančiųjų mechanikų.

Atsirado nauja specialybė

Šiemet LAJM, atsižvelgdama į šiandienos reikalavimus, pasiūlė ir naują programą - jūrų transporto logistikos technologijos. Mokykla turi uosto ir laivybos valdymo programą, tačiau manoma, kad logistikos specialistai turėtų labiau išmanyti, kaip veikia mechanizmai, kokie yra laivai, kaip kraunami kroviniai ir t. t.

Ir iš šią specialybę pasirinkusiųjų visiškai suformuotos dvi nuolatinių studijų grupės - 60 studentų, dar 30 studentų pasirinko ištęstinių studijų programą.

PUSĖ. Iš visų Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokyklos moksleivių, praktiką atliejančių VLG, dirbti lieka maždaug pusė.

Rugpjūčio viduryje LAJM laisvų vietų buvo tik norintiems studijuoti uosto ir laivybos valdymo specialybę. Iki šiol į dienines studijas mokytis LAJM trejus metus priimdavo tik 8 studentų grupes, o šiemet, atsiradus naujai specialybei, jau turima 10 grupių.

75 proc. jūrinių studijų programų studentų už mokslą nemokės. Pasak direktoriaus pavaduotojos, šiemet per "Lama BPO" (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti) sistemą, į mokyklą atėjo studentų, turinčių geresnius mokyklos baigimo vidurkius, palyginti su pernai metais.

Daugiausia už mokslą patys mokės ištęstinių studijų studentai. Nuolatinės jūrinės programos studijos per metus kainuoja 4 695 Lt, išplėstinės - 3200 Lt.

"Lama BPO" sistemos duomenimis, pagal populiarumą jūrininkai yra trečioje vietoje po miškų ūkio ir automobilių eksploatavimo specialybių, o po jūrininkų jau eina vizualinės komunikacijos ir buhalterinės apskaitos specialybės.

LAJM direktoriaus padėjėja Genutė Kalvaitienė juokavo, kad laivų kapitonai ir mechanikai pagal populiarumą buvo antri po pastaruoju metu labai populiariomis tapusių grožio studijų programų.

Sudėtinga atlikti praktiką

LAJM direktorius profesorius Viktoras Senčila labai nedžiūgauja, kad šiemet didelis susidomėjimas mechaniko specialybe. Dalykas tas, kad pradėjus galioti Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive (STCW) pakeitimams būtent mechanikams keliami itin dideli reikalavimai.

Direktorius susirūpinęs, kur studentai turės atlikti praktiką, nes pagal dabartinius reikalavimus mechanikams jau reikės ne šešių mėnesių, o metų trukmės plaukiojimo praktikos. Tad mechanikai mokyklai tampa labai dideliu įsipareigojimu, turint omenyje tai, kad bendras ekonomikos nuosmukis juntamas ir pasaulinėje laivyboje. Todėl surasti studentams praktikos vietą nėra taip paprasta. Dar pernai LAJM pradėjo kontaktuoti su Latvijos vadinamosiomis kruingo kompanijomis, įdarbinančiomis jūrininkus.

STYGIUS. Laivų mechanikų šiuo metu trūksta labiausiai, be to, jų rengimui sugriežtinti reikalavimai. 

Be to, mechanikams keliami reikalavimai sugebėti atlikti remonto darbus laive, turėti bendravimo įgūdžių ir t. t.

Anksčiau Jūreivystės mokykla rengdavo laivų elektromechanikus, nes to buvo reikalaujama. Tačiau po kurio laiko daugelis įgijusių tokią specialybę persikvalifikuodavo į mechanikus. Pagaliau pasaulio valstybės susitarė, kad elektromechanikų rengti nereikia, kad darbdavys elektriką į laivą gali paimti iš gamyklos, ir jam nereikia diplomo. Tačiau pagal STCW konvencijos Manilos pataisas reikalavimai elektromechanikams vėl sugriežinti ir iš jų vėl bus reikalaujama diplomo. Taigi teks vėl pradėti juos rengti.

Pasak V. Senčilos, nuo antro kurso LAJM studentai galės rinktis elektromechaniko specializaciją. Anot profesoriaus, elektromechanikų darbo rinka labai siaura, jie dirba tik keltuose ir žvejybos laivyne. Jeigu LAJM porą metų baigtų po 20 elektromechanikų, rinka būtų užpildyta. Be to, jie neturi tokios galimybės kilti karjeros laiptais kaip mechanikai.

Labiausiai trūksta mechanikų

LSLA Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas V. Braslauskas teigia, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) yra juntamas kvalifikuotų jūrininkų, t. y. laivavedžių, laivų mechanikų, elektromechanikų stygius. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) skatina šalis imtis priemonių, kad jūrininko profesija taptų dar labiau patrauklesnė.

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 798 jūrininkai, turintys galiojančius dokumentus. Į šį skaičių įeina ir aptarnaujantis personalas. Iš jų laivavedžių - 1 541, mechanikų - 1 471, eilinių (motoristų, jūreivių ir kvalifikuotų jūreivių) - 2 456. Likusieji yra aptarnaujantis personalas.

Šių metų pradžioje LSLA organizavo apklausą. Paaiškėjo, kad prekybiniuose laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, dirba 1 204 jūrininkai, iš jų 1 190 yra Lietuvos piliečiai, 13 - trečiųjų šalių piliečiai ir vienas, neturintis pilietybės.

"Mūsų šalyje jūrininkų skaičius kasmet ne mažėja, bet, nors labai nežymiai, didėja. Lietuvos jūrininkai pasaulyje vertinami gerai. 2010-aisiais su mūsų sistema susipažino norvegai, mat jų laivuose dirba nemažai lietuvių, ir buvo labai patenkinti. Patraukliausia Lietuvoje yra laivavedyba, tačiau "kruingo" kompanijos daugiausia ieško mechanikų", - sakė V. Braslauskas.

Jo manymu, besirenkančiųjų jūrines specialybes nemažėja ir todėl, kad atlyginimai šiame sektoriuje irgi nemažėja. Pasak V. Braslausko, šiuo metu geriausi atlyginimai vis labiau populiarėjančiuose vadinamuosiuose ofšoriniuose, kitaip sakant, pagalbiniuose laivuose, pavyzdžiui, aptarnaujančiuose naftos gręžinius, žemkasėse, naftos paieškos laivuose.

Jūreivystės institutas - rūke

Šiemet V. Senčila paprašė KU rektoriaus atleisti jį iš Jūreivystės instituto direktoriaus pareigų. KU Jūreivystės institutas buvo įsteigtas 1998 m. Iš esmės jį sudarė dvi katedros - mechanikų ir laivavedžių. Mechanikų ši mokymo įstaiga nesurenka jau dvejus metus, tad šiemet priėmimo nebuvo. Laivavedžių rengimo programa buvo neakredituota, ji likviduota, šiemet priėmimo nebuvo. Tačiau, kai po kurio laiko buvo pertvarkyta mokymo programa, išgryninta, atsirado nauja specialybė - uosto energetikos inžinieriai, dirbantys krante, rezultatas akivaizdus - šiemet grupė buvo surinkta. Pasak V. Senčilos, ir anksčiau mechaniko specialybę įgiję institute žmonės neidavo dirbti į laivus, jie likdavo krante, įsidarbindavo AB Vakarų laivų gamykloje (VLG).

Pasak G. Kalvaitienės, ne paslaptis, kad darbdaviai vienų institucijų studentus įdarbina noriau, kitų - ne. Anot jos, rinka viską sudėliojo į savo vietas - būsimi laivavedžiai ir mechanikai noriau stojo į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, o iš institutą baigusiųjų tik vienas kitas tęsia jūrinę karjerą.

KU rektoriaus įsakymu Jūreivystės institutas turėjo būti jungiamas prie KU Jūrų technikos fakulteto. Kol kas realių žingsnių šioje srityje nematyti.

"Dubliuoti bakalaurų neverta. Yra parengta KU ir LAJM konsorciumo sutartis. Pagal ją, mokykla turėtų rengti laivavedybos ir laivų energetinių įrenginių bakalaurus, KU - magistrantus ir doktorantus. Mokyklos taryba konsorciumą patvirtino, KU senatas - ne. Manau, kad Lietuvai turėti kelias mokymo įstaigas, rengiančias tas pačias specialybes, neverta. Juo labiau kad jūrininkai rengiami pagal tarptautinį standartą ir negali būti konkurencijos, kuri mokymo įstaiga parengs geriau. Kai Jūreivystės mokykla dar nebuvo aukštoji, buvo aišku, kad reikia auštojo išsilavinimo, o dabar situacija pasikeitė", - sakė V. Senčila.

Laivo inžinerija nepopuliari

KU Jūrų technikos fakultete su jūrų verslą aptarnaujančių specialistų rengimu yra susijusios tik dvi iš aštuonių bakalaurų studijų programų - laivo bei jūrų uosto inžinerijos. Kasmet kartu su magistrais ši mokymo įstaiga per metus įteikia apie 250 diplomų.

Šiemet laivo inžinerijos studijų reikalai visai prasti - įstojo mokytis tik 7 žmonės, nors mokymo įstaiga gali jų priimti 20-25. Pernai įstojo 13, o pirmą kursą baigė tik 11 studentų. Besidominčių tokia specialybe mažai, nors VLG skiria papildomą stipendiją keliems geriausiems III-IV kurso studentams.

Jūrų uosto inžinerijos šiemet mokytis įstojo 21 studentas. Ši specialybė populiaresnė nei laivo inžinerija, nes uosto inžinieriai dirba uosto krovos, laivų agentavimo kompanijose.

Fakulteto dekanės Rimos Mickevičienės teigimu, nors į laivo inžineriją priimti tik 7 studentai, studijos vyks, nes laivų statybos ir remonto įmonėms tokie specialistai labai reikalingi. Beveik visi studentai dar besimokydami pradeda dirbti.

Fakulteto dekanės manymu, studentų skaičiaus mažėjimo tendencijai galbūt įtakos turėjo ir kalbos apie tai, kad laivų statybos reikalai pasaulyje stringa.

"Senosios orientacijos inžinierių gal ir nebereikia. Tačiau šiuolaikiniai laivai turi būti "žali", draugiški aplinkai, atitikti daugybę naujų jiems keliamų reikalavimų. Senesnius laivus reikės renovuoti, keisti, projektuoti itin sudėtingus naujus, tad kaip tik reikia labai daug protingų žmonių. Jeigu moki pastatyti laivą, tuo atveju, jeigu laivai nusibostų, gali eiti dirbti kitur. Mūsų studentai gauna labai daug žinių, susijusių su suvirinimo darbais, kurie reikalingi beveik kiekvienoje pramonės šakoje. Šioje srityje tikrai yra ką veikti specialistams, bet kažkodėl dingo interesas. Kodėl taip atsitiko, nežinau, bet, manau, įtakos turėjo ir demografinės bei emigracijos problemos", - sakė R. Mickevičienė.

Moksleivių mažiau

Nors norinčiųjų tapti laivavedžiais, laivų mechanikais netrūksta, tačiau besirenkančiųjų eilinio jūreivio specialybę skaičius mažėja. Klaipėdos laivininkų mokykla rengia eilinius jūreivius, kuriems mokytis reikia trejus metus. Ji turi jūreivių suvirintojų, jūreivių virėjų, kvalifikuotų jūreivių, laivų motoristų-elektrikų mokymo programas. Nauja specialybė, atsiradusi tik prieš kelerius metus - jūrų uosto krovinių logistai. Anksčiau kasmet mokykla turėdavo 450 mokinių, o šiemet jų bus tik iki 400.

Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos Laimutės Vieraitienės, pastebima mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija. Pilnos grupės rugpjūčio vidury surinktos tik būsimų jūreivių suvirintojų ir laivų motoristų-elektrikų.

"Anksčiau jūreivių suvirintojų turėdavome po dvi grupes, o šiemet surinkome tik vieną. Jusdami tendenciją dar pavasarį, suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, sumažinome priėmimo planus 25 moksleiviais, kitaip sakant, viena grupe. Tačiau vis tiek šiemet grupes komplektuojame gana sunkiai. Priimame visus, kurie tik stoja, jeigu dėl sveikatos gali dirbti jūroje. Mes reikalaujame pasitikrinti sveikatą papildomai. Pasitaiko, kad vienas kitas atkrenta ir dėl šios priežasties", - sakė L. Vieraitienė.

Panaši situacija ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje. L. e. p. mokyklos direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad mokinių skaičius mažėja todėl, kad nemažai žmonių išvyksta iš Lietuvos. Šiemet ši mokykla rugpjūčio vidury turėjo 124 mokinius - 25 arba viena grupe mažiau. A. Vaitkus viliasi, jog iš užsienio šalių per vasarą padirbėję moksleiviai galbūt dar sugrįš į Lietuvą ir pasirinks šią mokyklą specialybei įsigyti.

TRŪKSTA. AB Vakarų laivų gamyklai nuolat trūksta kvalifikuotų specialistų. Nors VLG skiria stipendijas Jūrų technikos fakulteto studentams, norinčiųjų studijuoti laivo inžineriją vis mažėja. 

Profesoriaus V. Senčilos manymu, jūreivio specialybę besirenkančiųjų mažiau galbūt todėl, kad susiduriama su didele konkurencija, kurią sudaro Azijos šalių jūreiviai, pavyzdžiui, filipiniečiai. Jūrininkų karininkų luome viskas yra kitaip. Čia egzistuoja šūkiai, kad karininkai turi būti europiečiai, mat labai skiriasi jų ir Azijos žmonių mentalitetas.

Jūreiviai europiečiai dirba tik ten, kur negali dirbti žmonės iš Azijos, t. y. Šiaurės, Baltijos jūrose, Šiaurės Atlanto vandenyne. Dalykas tas, kad tose vietose šiltųjų kraštų gyventojai pradeda sirgti, jiems netinka klimatas. Taigi jūreivių iš Europos nereikia daug pasaulinei rinkai, nes mieliau samdomi filipiniečiai, kurie yra paklusnesni, be to, sutinka ilgiau dirbti - po 6-9 mėnesius.

V. Braslauskas sako, kad perteklių eilinių jūreivių rinkoje, be filipiniečių, dar sukuria ir Indijos jūreiviai.

Diplomuos virėjus

Laivų virėjai, kurie jau seniai ruošiami Klaipėdos laivininkų mokykloje, įgyja dvigubą specialybę - jūreivio virėjo, bet gauna tik jūreivio dokumentą. V. Braslausko teigimu, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos jūrų konvencijos reikalavimus virėjams, į Lietuvos nacionalinę teisę bus įtraukta laivo virėjo pareigybė, ji atsiras ir LSLA diplomuojamų pareigybių sąraše, tad ateityje dokumentus laivų virėjams išduos LSLA. Taigi iš eilinių jūreivių sudėties bus išskiriamas virėjas.

Be to, įgyvendinus STCW konvencijos Manilos pataisų reikalavimus, atsiras ir kvalifikuotas denio tarnybos eilinis, ir mašinų skyriaus kvalifikuotas eilinis. Eiliniai dar turės savo rangus - žemesnis ir aukštesnis eilinis. Taigi galima pajuokauti, kad ir paprasti jūreiviai galės kilti karjeros laiptais. Ir iki šiol laivuose buvo kvalifikuotas jūreivis, tačiau mašinų skyriuje kvalifikuoto eilinio nebuvo.

Bando išsklaidyti mitą

AB Vakarų laivų gamykla yra didžiausias darbdavys Vakarų Lietuvoje. VLG įmonių grupėje dirba daugiau kaip 2 000 darbuotojų, iš kurių apie 500 - aukštos kvalifikacijos inžinierių. VLG administravimo direktoriaus Tomo Vainoriaus teigimu, įmonių grupei nuolat trūksta laivų statybos ir remonto specialistų. Pasak jo, daugelis potencialių darbuotojų tiesiog neatitinka kvalifikacijos ir stokoja noro tobulėti.

Bendradarbiaudama su Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokykla ir Klaipėdos universitetu, VLG stengiasi užpildyti šias spragas. Kasmet mokykla parengia 2 grupes suvirintojų, grupę korpusų surinkėjų ir grupę vamzdynų montuotojų - iš viso apie 70-80 mokinių, iš kurių apie 50 proc. atlieka praktiką VLG. Tačiau iš jų tik apie 40-50 proc. lieka darbuotis įmonių grupėje. Kadangi VLG yra pagrindinis šios profesinės mokyklos rėmėjas, mokiniams praktikos metu mokamos stipendijos. Kiekvienais metais praktikantų stipendijos įmonei kainuoja apie 140 000 Lt.

"Jau kelerius metus iš eilės mes ir patys organizuojame mokinių grupes ir ruošiame sau suvirintojus, korpusų surinkėjus. Rengiame bendrus kvalifikacijos įgijimo projektus ir su Klaipėdos teritorine darbo birža. Tačiau investicijos ne visuomet atsiperka. Daug kas priklauso nuo pačių mokinių ir studentų noro, ambicijų ir vidinės motyvacijos. Be to, visuomenėje vyrauja mitas, kad laivų statybos ir remonto specialistai neturi karjeros perspektyvų ir galimybės užsidirbti. Noriu pabrėžti, kad tai netiesa. Visoje Europoje yra jaučiamas šios srities specialistų poreikis, todėl jie labai vertinami ir gerai apmokami. Ne išimtis ir Lietuva. VLG įmonių grupės darbuotojų atlyginimai net 1,5 karto viršija Lietuvos statistinį vidurkį", - tikina T. Vainorius.