"Juodai" dirbančios įmonės purvina Lietuvos vėliavą?

Kaip vieną iš tokių "juodai" dirbančių įmonių Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža įvardina UAB "Arctic Fishing". Ją Lietuvoje 2010 metų lapkričio 23 d. įsteigė Klaipėdoje dirbantis advokatas Vytautas Ramanauskas. Vėliau ją (be laivų) pardavė Amerikos piliečiui Aleksandrui Jurijui Silaginui (Aleksander Jurij Silagin). Šiuo metu jis veikia šio juridinio asmens vardu kaip akcininkas, o advokatas su šia kompanija kaip savininkas nebeturi nieko bendro.

Nuo 2014 m. sausio 10 d. "Arctic Fishing" samdyto direktoriaus pareigas eina Giedrius Gruzdys, kurio gyvenamoji vieta Kaune. Bendrovė dabar turi tris žvejybos laivus - "Karalius", "Jūros vilkas" ir "Žalgiris", plaukiojančius su Lietuvos vėliava, ir transportinį refrižeratorių "Beam", plaukiojantį su patogia Sent Kitso ir Nevio vėliava.

Už tai, kad laive "Jūros vilkas" nelegaliai dirbo 2 Lietuvos ir 27 Rusijos piliečiai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas šiemet kovo 24 d. G. Gruzdžiui skyrė daugiau kaip 25 tūkst. eurų baudą, o už tai, kad laive "Karalius" nelegaliai dirbo 2 Lietuvos ir 24 Rusijos piliečiai, šiemet kovo 31 d. - 22,5 tūkst. eurų baudą. Minėto teismo sprendimai dar gali būti skundžiami. Bendrovės vadovo argumentas teisme, kodėl Lietuvos laivuose dirbti samdomi Rusijos piliečiai - Lietuvoje nėra krabų gaudymo specialistų.

Praėjusį antradienį G. Gruzdys dienraščiui sakė, kad dar nėra apsisprendęs, ar skųs teismo nutartis. Kol nesibaigė visi teisminiai procesai, išsamiau komentuoti situacijos jis nenorėjo.

Nusipirko rusų laivus

Anksčiau Rusijai priklausiusieji laivai "Bristol" ir "Sajany" turi istoriją, susijusią su brakonieriavimo krabų gaudymo srityje atgarsiais. Tada jie turėjo kitus pavadinimus ir priklausė Rusijos holgingui, kurio vadovai buvo areštuoti. Paskui jie buvo parduoti kitai Rusijos bendrovei. Iš pastarosios juos nupirko Klaipėdoje registruota "Arctic Fishing".

Kai kurie Rusijos žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad šie laivai po įvairių istorijų buvo išplukdyti į Ameriką. Tad pernai pavasarį, kai jie pasirodė Barenco jūroje su Lietuvos vėliava ir lietuviškais pavadinimais, gerokai nustebino krabų gaudytojus. Mat Lietuvos žvejai šiuo verslu iki šiol neužsiėmė.

Sakoma, kad krabų gaudymas - ypač pelningas verslas, uždirbami milijonai, tad egzistuojanti pačių rusų krabų gaudytojų mafija, kuriai nesvetimas ir brakonieriavimas. Rusai netgi turi puslapį interneto svetainėje, pavadintą "Stop, krabų mafijai".

Kalbama, esą sumokama tam tikra duoklė pasieniečiams už informaciją, kada jų laivai neplauks gaudyti krabų brakonierių. Jūrininkai pasakoja, esą amerikietis A. J. Silaginas, kurio bendrovei, dabar priklauso su Lietuvos vėliava plaukiojantys krabų žvejybos laivai, nėra naujokas tarp suinteresuotųjų krabų žvejybos verslu.Tačiau per teismo posėdį Klaipėdoje G. Gruzdžio advokatas pareiškė, kad jie nežino, kas toks yra A. J. Silaginas.

Pernai vasarį laivai "Birstol" ir "Sajany" dar su Rusijos vėliava atplaukė į Olandijos Scheveningeno uostą. Čia atvyko Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) inspektoriai patikrinti tų laivų būklės. Pernai vasario 28 d. "Karalius" (buvęs "Bristol") buvo įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre, o kovą - ir "Jūros vilkas" (buvę "Sajany"). Beje, laivus Lietuvos jūrų laivų registre gali registruoti tik Lietuvos piliečiai arba įmonė, registruota Lietuvoje. Tad, galima manyti, kad dėl Lietuvos vėliavos ir buvo nusipirkta "Arctic Fishing". Beje, pernai rudenį Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruotas ir krabų gaudymo laivas "Žalgiris" (buvęs rusų laivas "Kapitan Basov").

Pagal Lietuvos žuvininkystės įstatymą ir Europos reikalavimus visi žvejybos laivai turi būti registruojami Europos žvejybos laivų registre. Tačiau jame iki šiol buvo registruotas tik vienas laivas "Karalius".

Pasipylė jūrininkų skundai

Pernai kovo vidury jūrininkai iš Kamčiatkos Petropavlovsko, Rusijos piliečiai, į Olandiją atplukdę laivus "Biristol" ir "Sajany", pasiskundė Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektoriui Asvinui Nordermejeriui (Aswin Noordermeer), dirbančiam Olandijoje, dėl darbo sutarčių. Jis tuose laivuose lankėsi kovo 14 d., kai jie jau buvo su Lietuvos vėliava, tad susisiekė su ITF inspektoriumi, dirbančiu Lietuvoje, LJS pirmininko pavaduotoju Andrejumi Černovu.

Pasak A. Černovo, tų laivų jūrininkai kėlė klausimą dėl darbo sutarčių. Spėjama, kad esą naujasis tų laivų savininkas buvo įsipareigojęs sumokėti atlyginimus jūrininkams. Po ginčų ir įrodinėjimų, kad jie neturi tam tikrų dokumentų, jūrininkai galų gale sutiko, kad jiems būtų sumokėta tik 50 proc. atlyginimo ir išvažiavo namo. Tačiau kai kurie jų, atskridę į Maskvą ir turėję persėsti į kitą lėktuvą, skrendantį į Tolimuosius Rytus, sužinojo, kad jų bilietai anuliuoti. Taigi praktiškai jūrininkai Maskvoje buvo palikti likimo valiai.

Išvykusius įgulos narius jau Lietuvos laivuose pakeitė nauji, atvykę iš to paties Kamčiatkos Petropavlovsko. Prieš laivui "Karalius" išplaukiant į jūrą, LJS paprašė ITF inspektoriaus Olandijoje pristatyti įgulos sąrašą, nes kilo įtarimų dėl įstatymų pažeidinėjimo. Klaipėdoje tuo metu stovėjo "Arctic Fishing" laivas "Beam", kurio įgulos nariai taip pat skundėsi ITF inspektoriui A. Černovui dėl atlyginimų.

Samdo Rusijos piliečius

Laivas "Karalius" į žūklės rajoną išplaukė pernai balandžio 11 d. Iš gauto įgulos sąrašo buvo matyti, kad jame dirbo tik 2 Lietuvos, o visi kiti - Rusijos piliečiai. LJS atkreipė LSLA dėmesį į tai, kad nesilaikoma Lietuvos įstatymų. Nors laivas "Karalius" yra žvejybos, nekonvencinis, tačiau Lietuvos žuvininkystės įstatyme nurodyta, kad dėl laivo įgulos sudėties galioja Prekybinės laivybos įstatymas. Pastarajame nurodyta, kad Lietuvos laivuose tarp įgulos narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos konfederacijos piliečių arba nuolatinių gyventojų.

Gautas LSLA atsakymas, kad "Artic Fishing" pažeidė Lietuvos prekybinės laivybos įstatymą dėl įgulų sudėties. P. Bekėžos manymu, aiškinimas, kad krabų gaudymas yra specifinė sritis, kad Lietuvoje nėra tokių specialistų, ne visiškai atitinka tikrovę. Anot jo, jūrininkai esą samdomi iš trečiųjų šalių todėl, kad Klaipėdoje tokių, kurie sutiktų dirbti už tokius atlyginimus, nerasi.

Kita vertus, laivo mechanikams, motoristams visiškai tas pats, ar laivas gaudo krabus, ar ką kitą, jiems rūpi variklis, mechaninės laivo savybės. Galbūt būtų reikalingas kapitonas ar jo padėjėjas, turintis patirties šioje srityje, technologas, o visų įgulos narių tas specifiškumas neliečia. Specifiškumui pakaktų ir vieno trečdalio įgulos narių.

Nėra kam kontroliuoti

Pasak P. Bekėžos, nepaisant to, kad jau ne kartą kreiptasi į valstybės institucijas, Lietuvos laivuose ir toliau įdarbinami jūrininkai iš trečiųjų šalių, ir jokių priemonių iki šiol nėra imtasi. Tiek Žemės ūkio ministerija, turinti Žuvininkystės departamentą, nekontroliuoja, kaip vykdomas Žuvininkystės įstatymas, tiek Susisiekimo ministerija, turinti kontroliuoti, kaip vykdomas Prekybinės laivybos įstatymas, to nedaro. Užtat jų panosėje ir pažeidinėjami įstatymai. Vadinasi, tokios "juodosios" praktikos gali imtis ir kiti, žinodami, kad nebus baudžiami.

P. Bekėžos teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kas konkrečiai privalo kontroliuoti įstatymą dėl tų dviejų trečdalių įgulos narių. "Mūsų manymu, tai turėtų daryti Lietuvos saugios laivybos administracija. Tačiau poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta tvarkos. O dalykas būtų visai paprastas. Reikėtų tik įrašyti eilutę nuostatuose, kad pasikeitus laivo savininkui, laivo įgulos sąrašas turėtų būti teikiamas LSLA. Ji turėtų neišleisti laivo išplaukti, jeigu pažeidžiamas šis įstatymas", - kalbėjo LJS vadovas.

Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta, kokios baudos už tai galėtų būti skiriamos. Tiesa, į LJS paklausimą, gautas Susisiekimo ministerijos atsakymas, jog teikiama kodekso pataisą, kad už šiuos pažeidimus būtų skiriamos nuobaudos.

Anksčiau Prekybinės laivybos įstatyme buvo reikalaujama, kad 2 trečdalius įgulos narių sudarytų Lietuvos piliečiai. 2004-aisiais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo grasinama paduoti ją į teismą, todėl prieš kelerius metus atsirado įstatyme dabartinė formuluotė dėl tų dviejų trečdalių įgulos narių. Taigi jau tiek metų praėjo, o iki šiol nėra numatyta nuobaudų. Pasak P. Bekėžos, šie dalykai išaiškėjo "juodai" dirbančių įmonių dėka.

Įdarbinami nelegaliai

LJS patirtis rodo, kad neretai apie įdarbintus jūrininkus laivuose nepranešama "Sodrai" ir už juos nemokamos socialinės draudimo įmokos. Todėl ji kreipėsi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyrių, į "Sodros" Klaipėdos skyrių pranešdama apie galimus įstatymų pažeidimus ir nelegaliai įdarbintus žmones laivuose "Karalius" ir "Jūros vilkas". Paaiškėjo, kad "Sodrai" neperduota duomenų nė apie vieną tų laivų įgulos narį. Pagal Lietuvos darbo kodeksą "Sodrai" turi būti pranešta prieš vieną dieną iki žmogui pradedant dirbti.

Be to, paaiškėjo, kad įgulos narius į Lietuvos laivus siuntė Kamčiatkos Petropavlovske dirbanti Rusijos kompanija "Olankam", užsiimanti jūrininkų įdarbinimu. Pagal Rusijos įstatymus įmonės, kurios įdarbina Rusijos piliečius užsienyje, turi būti atestuotos ir turėti licenciją. Patikrinus licencijuotų Rusijos jūrininkų įdarbinimo įmonių, turinčių teisę įdarbinti Rusijos piliečius, sąrašą, kuriame buvo 537 įmonės, bendrovės "Olankam" nerasta.

"Arctic Fishing" dirba "juodai" su nelicencijuota kompanija. Be to, kadangi laivai "Karalius", "Jūros vilkas", "Žalgiris" dirba su Lietuvos vėliava, juose galioja Lietuvos teisės aktai. Iš Rusijos bendrovė galėtų samdyti tik vieną trečdalį įgulos narių", - sakė P. Bekėža.

VDI dėl nelegaliai įdarbintų žmonių padavė "Arctic Fishing" į Klaipėdos apylinkės teismą. Jis priteisė vadovui baudą.

Valdžia gynė nepagrįstai

Pernai rugsėjį Rusijos pasieniečiai sulaikė su Lietuvos vėliava plaukiojantį laivą "Jūros vilkas", kaip gaudžiusį krabus Rusijose zonoje ir nuplukdė į Murmanską. Lietuvoje kilo didžiulis ažiotažas.

"Mano manymu, šis laivas buvo sulaikytas už padarytus jūrų teisės reikalavimų dėl žvejybos ekonominėje zonoje pažeidimus. Laivo savininkas ir kapitonas privalėjo žinoti, kur žvejoja jų laivas. Kai tik buvo sumokėta 58 tūkst. eurų bauda, laivas buvo paleistas. Teismo byla Murmanske rodo, kad tai buvo vien tik ekonominis ginčas. Kadangi tuo metu mes jau praktiškai buvome susidūrę su "juodu" "Arctic Fishing" darbu, galėjome įtarti, kad jos laivas įsibrovė į kitos šalies ekonominius vandenis ir gaudė krabus. Lietuvos valdžia iš pradžių puolė ginti laivo "Jūros vilas" savininką, tik paskui nusiplovė rankas. Tai, kad valstybės vadovai gynė "juodai" dirbančią kompaniją, rodo, kad jie neturi gerų patarėjų ir informacijos. Lietuvoje be reikalo buvo sukeltas didžiausias ažiotažas, kad rusai užgrobė laivą.

Rusijos jūrininkai pasakojo, kad laivai "Karalius" ir "Jūros vilkas", kai dar vadinosi rusiškais pavadinimais ir priklausė kitai kompanijai, kurios šeimininkas buvo tas pats A. J. Silaginas, "juodai" dirbo Tolimuosiuose Rytuose. Gaudydavo Rusijos zonoje krabus, neutralioje zonoje juos kraudavo į laivą "Beam" ir plukdydavo į Japoniją. Pasak jūrininkų, laivai buvo apšaudyti ne vieną sykį. Manome, kad tas veikėjas tiesiog pasinaudojo Lietuvos vėliava, o mūsų šalies vadovai neturėdami informacijos ir puldami komentuoti tiesiog apsijuokė", - kalbėjo P. Bekėža.

A. Černovas pridūrė, kad jam pasirodė keistas noras gelbėti "Jūros vilką", kurio įgulai nebuvo sumokėti atlyginimai. Kai laivas stovėjo Murmanske, ITF atstovai jį kuravo, atsiuntė į Lietuvą jo įgulos sąrašą. Situacija buvo tokia pati kaip laive "Karalius" - tik 2 Lietuvos piliečiai, o visi kiti - Rusijos piliečiai. "Sodrai" nepranešta, mokesčiai nemokami. VDI ir dėl šio laivo padavė "Arctic Fishing" į Klaipėdos apylinkės teismą. Šis skyrė baudą bendrovės vadovui.

"Beam" areštuotas Klaipėdoje

Beveik tuo pačiu metu, kai buvo sprendžiami laivo "Karalius" klausimas, A. Černovas pradėjo dirbti ir laivo "Beam" jūrininkų, kurie 2014 metų kovo pradžioje laivą iš Japonijos per Panamos kanalą atplukdė į Klaipėdą, skundu. Didžioji dalis įgulos narių buvo Rusijos piliečių ir keli filipiniečiai, tačiau pastarieji pretenzijų neturėjo. Pasirodo, ir šio laivo įgulos nariams buvo siūloma tik 50 proc. atlyginimo, nes esą jie neturi reikalingų dokumentų.

Vis dėlto šio laivo, kuris anksčiau buvo registruotas Kambodžoje, o jam plaukiant per Panamos kanalą buvo parduotas "Artic Fishing", jūrininkai turėjo kontraktus, kurie buvo sudaryti su ankstesniu laivo savininku.

Jūrininkai išvažiavo namo, bet paliko LJS įgaliojimus ir sutikimą, kad būtų mokama tik apie 60-70 proc. atlyginimo. Pastaroji pasamdė advokatą ir padavė "Arctic Fishing" į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pernai balandį laivas buvo areštuotas Lietuvos uoste. "Arctic Fishing" advokatas buvo V. Ramanauskas. Bandyta atšaukti laivo areštą, įrodyti, kad bendrovė turi užtektinai lėšų ir atlyginimai jūrininkams bus išmokėti. LJS nesutiko.

Galų gale buvo pasirašyta taikos sutartis, jūrininkams atlyginimai sumokėti, bet mažesni, nes jie patys su tuo sutiko. Kodėl jie grįžę į Kamčiatkos Petropavlovską davė tokį sutikimą, belieka tik spėlioti. Pernai vasaros pabaigoje pinigai buvo pervesti į ITF (būstinė Londone) sąskaitą ir išmokėti jūrininkams. Baigus spręsti tos įgulos klausimą, laivo areštas buvo atšauktas ir į laivą "Beam" Klaipėdoje atvyko nauja įgula.

Kontraktai neatitinka reikalavimų

Šiemet vasarį į ITF inspektorių A. Černovą kreipėsi jau naujos laivo "Beam" įgulos nariai, kuriems buvo pažadėta, kad kai jie atvyks į Klaipėdą, su jais bus sudaryti nauji kontraktai.

Senuose jų kontraktuose buvo parašyta, kad 10 dienų jūrininkas ruošia laivą ir tomis dienomis jam nemokamas joks darbo užmokestis, kad vienas atlyginimas mokamas, kai laivas stovi prie krantinės, ir dvigubai didesnis atlyginimas, kai jis dirba jūroje, be to, atlyginimai mokami pasibaigus reisui. Žinoma, apie reiso trukmę kontrakte apskritai neužsiminta.

Tačiau "Beam", plaukiojantis su "patogia" Sent Kitso ir Nevio vėliava, yra ne žvejybos, o transportinis laivas, tad jam galioja tarptautinės konvencijos "Dėl darbo jūrų laivyboje" reikalavimai. Sent Kits ir Nevis yra ratifikavusi šią konvenciją. P. Bekėžos teigimu, jų kontraktai neatitiko Tarptautinės darbo organizacijos minėtos konvencijos reikalavimų. Jam susidarė įspūdis, kad Tolimuosiuose Rytuose žmonės dar gyvena kaip pieš trisdešimt metų. Anot LJS pirmininko, Lietuvos jūrininkai jokiu būdu nesutiktų dirbti tokiomis sąlygomis. Tokius kontraktus tai įgulai parūpino minėta nelicencijuota bendrovė "Olankam".

"Beam" jūrininkai nebuvo aprūpinti darbo drabužiais, laive nebuvo normaliai įrengto kambuzo, atlyginimų avansas nebuvo mokamas. ITF atstovas įspėjo laivo savininkus susitvarkyti, kad jūrininkų sąlygos laive atitiktų tarptautinius reikalavimus, priešingu atveju bus kreipiamasi į oficialias instancijas, pavyzdžiui, į LSLA, kuri turi kontroliuoti Lietuvos laivus, ir laivo vėliavos administraciją. Savininkas nieko nedarė, tad buvo pranešta minėtoms institucijoms.

Tada prasidėjo tyrimas atsižvelgiant į jūrininkų skundus. Buvo parengtos naujos jūrininkų sutartys. Tačiau pusė jūrininkų gavo šiokį tokį avansą - 300 JAV dolerių, vietoj viso atlyginimo ir išvažiavo namo. Pagal senus kontraktus darbo užmokesčio skola tiems 8 jūrininkams, kurie pareiškė, kad daugiau tame laive nedirbs, už mėnesį buvo daugiau kaip 7 tūkst. dolerių. Jie naktį išvažiavo į Kaliningradą ir išskrido namo.

Po kurio laiko laivas "Beam" išplaukė iš Klaipėdos uosto. Jame dabar yra 14 įgulos narių: 7 jūrininkai iš Rusijos, likę iš anos įgulos, o kiti - iš Klaipėdos. Kadangi šis laivas plaukioja su "patogia" vėliava, pažeidimų dėl įgulos sudėties nepadaryta. Šios įgulos nariai turi naujus kontraktus, kurie jau atitinka konvencijinius reikalavimus. Atlyginimas jiems turi būti mokamas kas mėnesį, taip nurodyta jų kontraktuose.

Su tais 7 jūrininkais, kurie pasiliko laive, atsiskaityta nebuvo. Jiems buvo sumokėta po 100 dolerių avanso ir jie išplaukė dirbti.

Laikomasi tos pačios politikos

Šiemet laivas "Karalius" atplaukė į Norvegijos uostą. Vėl gauta jau naujos jo įgulos narių skundų. Jūrininkams nemokėti atlyginimai. "Arctic Fishing" buvo skolinga visai įgulai daugiau kaip 200 tūkst. dolerių. Savininkas pardavė daugiau kaip 100 tonų krabų, o su jūrininkais neatsiskaitė. Pasak ITF inspektoriaus A. Černovo, pastarieji įgaliojo Norvegijos profsąjungą, ji iškėlė ieškinį, tad visko gali būti, kad laivas "Karalius" bus areštuotas.

P. Bekėžos teigimu, situacija laive nepasikeitė. Vėl rengiami dokumentai ir bus vėl kreipiamasi į teismą. Tačiau šį kartą bauda jau turėtų būti didesnė. Pasak LJS pirmininko, praėjo metai, vykdoma lygiai ta pati politika.

Beje, "Karaliaus" įgulos narių kontraktai tokie pat kaip laivo "Beam", plaukiojančio su vadinamąja patogia vėliava. Lietuvoje yra patvirtinta pavyzdinė darbo sutartis jūrininkams, kuria galima naudotis ir dirbantiems žvejybos laive. Lietuvos laivo įgulos narių kontraktuose rašoma, kad pirmas 10 dienų, kai laivas ruošiamas reisui, nemokamas atlyginimas. "Tai absurdas. Štai kaip "juodai" dirba kai kurie mūsų verslininkai", - kalbėjo P. Bekėža.

G. Gruzdys apie šį įvykį sakė nieko negirdėjęs. "Pas mus viskas gerai. Su įgulomis esame atsiskaitę", - sakė jis.

"..jie nėra jokia valdžia..."

Neseniai į A. Černovą per ITF biurą Londone kreipėsi 4 jūrininkai iš Portugalijos dėl konflikto su laivo "Plutonas", plaukiojančio su Lietuvos vėliava, kapitonu, Danijos piliečiu. Tame laive, pasak jūrininkų dirbo 7 Lietuvos piliečiai, 4 portugalai ir vienas Danijos pilietis. Tai žvejybos laivas, dirbantis prie Norvegijos krantų. Jis priklauso UAB "Seivalas", jai vadovauja direktorė Sigita Ramanauskienė. Jai buvo nusiųstas jūrininkų skundas ir prašoma pakomentuoti situaciją.

"Mes išsiuntėme jūrininkų skundą registruotam laivo savininkui. Atsakė V. Ramanauskas, kad jis yra akcininkas, kažkiek dalyvauja laivo valdyme, kad portugalai problemų neturi. Paprašiau paaiškinti ką reiškia "kažkiek dalyvauju laivo valdyme ir kad portugalai problemų neturi". Prašiau nukreipti pas tikrą laivo valdytoją. Atsakymo iki šiol negavau, - sakė A. Černovas.

Pasak jo, su jūrininkais portugalais iš pradžių nebuvo atsiskaityta ir iki dabar neaišku, ar su jais visiškai. atsiskaityta. Kadangi galutinio atsakymo iš UAB "Seivalas", kad su jūrininkais tikrai atsiskaityta, ITF inspektorius iki šiol negavo, A. Čenrovas negali informuoti ITF biuro Londone, kodėl laive su Lietuvos vėliava vyksta tokie dalykai.

LJS kilo klausimų, kaip buvo įformintos portugalų jūrininkų darbo sutartys, ar už juos buvo mokamos įmokos "Sodrai" etc. Jūrininkams užsieniečiams, kurie dirba Lietuvos laive, privalo būti duodamos pažymos, kad Lietuvoje jie sumokėjo socialinio draudimo įmokas, kad jų nereikėtų mokėti savo šalyje ir būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.

V. Ramanauskas dienraščiui sakė, kad jokių problemų dėl portugalų nekilo, jie tiesiog nesusikalbėjo su kapitonu. "Portugalai seniai parašė, kad jie nieko nenori iš ITF ir jokio įgaliojimo jiems nesuteikia. "Seivalas" neturi jokių problemų. Aišku, tie žmonės nori smarkiai reikštis, turiu galvoje A. Černovą. Bet jie nėra jokia valdžia ir jokia institucija, kuriai privalėtume kažką aiškinti ar atsakinėti. Jeigu jie turėtų kokių nors asmenų įgaliojimus, tada būtų su jais bendraujama. Kadangi jie nieko neturi, kodėl turėčiau gaišti laiką ir su jais susirašinėti?" - klausė V. Ramanauskas.

Laivas "Plutonas" žvejoja krevetes. Paklaustas, kodėl samdo portugalus, advokatas atsakė, kad todėl, jog lietuvių nėra. Tačiau šiuo metu įgulą sudaro visi lietuviai.

Lietuvos vėliava naudojasi nesąžiningi verslininkai

Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas
Lietuvos jūrininkų sąjunga nesitaikstys su teisės aktų pažeidimais ir tuo, kad jūrininkams nemokami atlyginimai. Pagrindinis siekis - apginti jūrininkų teises. Lietuvos laivuose negali būti darbo sutarčių, kurios neatitinka Lietuvos teisės aktų reikalavimų. Pagal teisės aktus mes galime vykdyti nevalstybinę priežiūrą, t. y. kontroliuoti. Tam esame įsteigę inspekciją ir šiais klausimais dirba mūsų inspektoriai.
Lietuvoje yra ir daugiau žvejybos kompanijų, iš kurių jūrininkų gauname nusiskundimų. Lietuvos valstybinės institucijos neturėtų laukti, kol Lietuvos jūrininkų sąjunga surinks medžiagą ir kreipsis, jos turi dirbti prevencinį darbą. Juk LSLA gali išsireikalauti įgulų sąrašus, ir tada viskas būtų aišku.
Jeigu tokie veiksmai Lietuvos laivuose ir toliau bus vykdomi, Jūrininkų sąjunga kels klausimą ITF, kad Lietuvos vėliava būtų pripažinta vadinamąja patogia vėliava. Dėjome daug pastangų 1997-1998 metais, kad Lietuvos vėliava būtų išsaugota mūsų laivuose kaip nacionalinė, kad nepatektų tarp "pigių" vėliavų. Dabar teks patiems inicijuoti priešingą procesą, nes dirbama "juodai", nesilaikoma įstatymų. Jeigu Lietuvos vėliava naudojasi nesąžiningi verslininkai ir jiems neužkertamas kelias, nieko kito nebelieka kaip pripažinti faktą.