Jachtų uostai: vienas nyksta nepradėtas eksploatuoti, kitas - apgultas

Po to, kai apsilankę Klaipėdos pilies uoste, kuriame laivų knibždėte knibžda ir verda aktyvus gyvenimas, pro užkardą patekome į Klaipėdos jachtklubo Smiltynėje teritoriją, pasijutome kaip dykumoje. Šiuo metu jokie darbai čia nevyksta. Susidaro įspūdis, kad tai statybininkų pamestas objektas. Akivaizdžios zonos, kuriose buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, kuriose - ne. Pamatyti, kur pasidėjo tie 14 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) paramos jau trejus metus vykstančios rekonstrukcijos metu, sunku. Ko gero, teisus VšĮ Klaipėdos jachtklubo direktorius Kęstutis Taletas sakydamas, kad didžioji dalis visos rekonstrukcijos pinigų yra po žeme ir po vandeniu. Į akis krenta naujos trinkelės, švartavimo pontonai, šviestuvai ir kita įranga.

VADOVAS. Vilius Bartusevičius - dabartinis Klaipėdos pilies uosto vadovas, pakeitęs šiame poste savo tėvą.

Suprantama, valstybinė komisija dar nepripažino šio objekto tinkamu naudoti, užtat jis ir atrodo kaip pamestas. Stebina tai, kad dar net nepradėtoje eksploatuoti marinoje kai kurie švartavimosi "pirštai" jau "priskendę", atsilupusios lentos, tai vienur, tai kitur paliktas nesutvarkytas kampelis. Galimas daiktas, negyvo uosto vaizdas susidaro todėl, kad jis tuščias - be laivų. Kol kas čia užklysta tik pavieniai žvejai mėgėjai ar šiaip kokia porelė pasėdėti ant naujų suoliukų. Ant nerekonstruotos tvoros kabo užrašas, kad vaikščioti ir važinėti po teritoriją draudžiama. Pasak K. Taleto, "teritorija yra pridaryta, nes joje dar nėra nei tualetų, nei maitinimo įstaigų, bet grotų nėra, tad į ją patekti galima".

Tik du baseinai

VšĮ Klaipėdos jachtklubo, kuriai priklauso Smiltynės jachtklubas, dalininkai yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB "Dommo Nerija", viską pasidalinę per pusę. Įstaigos vadovo K. Taleto teigimu, šiemet Smiltynės jachtklubas laivelių dar tikrai nepriims. Jį rekonstruoti susiruošta dar 2010-aisiais, o 2013-ieji - baigiamieji metai. Pagal planą kitais metais sezono metu jachtklubas jau turėtų būti atidarytas.

Šiemet baigiama tik dviejų krantinių, arba vadinamųjų pirmo ir antro baseinų,infrastruktūros rekonstrukcija, o trečiosios krantinės rekonstrukcija net nepradėta, kaip ir toje teritorijoje esančių pastatų. Jie dar laukia savo eilės ir pinigų, tai kiti etapai.

POPULIARIAUSIAS. Labiausiai norima laikyti laivelius vakariniame baseine.

Nuo 2010 metų balandžio, kai 2009-aisiais pateikus paraišką buvo gauta ES parama, pradėti rekonstruoti abu baseinai ir visa su jais susijusi inžinerinė infrastruktūra - lauko tinklai, nuotekų valykla, siurblinės, vandens gręžiniai, vandentiekio, elektros, apšvietimo sistemos ir t. t. K. Taleto teigimu, šis rekonstrukcijos etapas šiuo metu yra baiginėjamas, turint omenyje tiek fizinius darbus, tiek visą juridinę projekto įgyvendinimo baigimo procedūrą.

Pagrindinė statybos darbų rangovė - AB "Kauno tiltai". Dėl jos atliktų darbų esminių nusiskundimų Klaipėdos jachtklubas neturi. Dėl šiokio tokio darbų vėlavimo kalta neprognozuotai ilga žiema 2010-2011-aisiais. 2011 metų balandį vėluota pradėti darbus. Pasak K. Taleto, darbai vyksta daugmaž pagal planą, nes šio projekto įgyvendinimo trukmė - 36 mėnesiai, t. y. treji metai.

LAUKIA. Trečioji Smiltynės jachtklubo krantinė laukia verdikto - kada jai rekonstruoti bus skirta lėšų.

ES skirta parama - 14,7 mln. Lt. Vadinamosios tinkamos išlaidos iš ES struktūrinių fondų finansuotos 100 proc. Tačiau ne visos išlaidos pagal turizmo infrastruktūros aprašą buvo tinkamos finansuoti. Vien tik PVM reikėjo 3,5 mln. Lt. O kur dar kitos išlaidos, reikalingos draudimams, parengiamiesiems tyrimams ir kt. Taigi šiam projektui, apytikriais apskaičiavimais, dar reikėjo papildomai beveik 4 mln. Lt. Pasak Klaipėdos jachtklubo vadovo, tai yra "Dommo Nerija" indėlis, įskaitant ir žmogiškuosius resursus, t. y. atlyginimus žmonėms, kurie dirbo ir tebedirba projekto įgyvendinimo metu.

JAU. Dar nespėjo nė vienas laivelis prisišvartuoti, o vadinamasis "pirštas" jau po vandeniu.

Pirmame ir antrame baseinuose bus 70 vietų laivams švartuoti. Toks yra saugios laivybos reikalavimus atitinkantis švartavimo vietų skaičius. Tačiau per įvairias regatas, Jūros šventės renginius, be abejo, juose būtų talpinama ir daugiau laivų, juk vietoj dviejų didesnių galima pastatyti tris mažesnius.

Anksčiau į jachtklubą atplaukdavę laivai naudodavosi elektra ar pildydavosi gėlo vandens atsargas, pasak K. Taleto, ūkiniu būdu, t. y. naudojant sodo vandens laistymo žarną, elektra buvo gaunama per kelias jungtis prisijungiant prie krante esančių lizdų. Po rekonstrukcijos pradėjusiame veikti jachtklube bus vadinamosios serviso kolonėlės, kur kiekvienas tiek elektros, tiek gėlo vandens prietaisas turės atskirą apskaitą.

KOKYBĖ. Matant tokius vaizdus ką tik rekonstruotame Smiltynės jachtklube nori nenori kyla abejonių dėl atliktų darbų kokybės.

Paklaustas, kas bus rekonstruoto Smiltynės jachtklubo operatorius, K. Taletas atsakė, kad kai projektas panaudojant ES finansavimą bus laikomas baigtu, kai Registrų centro duomenų bazėje bus sukurta nauja infrastruktūra, tada bus skelbiamas konkursas dėl operatoriaus parinkimo. Kaip vieną iš realių pretendentų Klaipėdos jachtklubo vadovas įvardino UAB Klaipėdos pilies uostą, turinčią šioje veikloje daug patirties, mat kelerius metus prieš prasidedant rekonstrukcijai ji buvo Smiltynės jachtklubo operatorė. "Tai buvo Pilies uostelio filialas kitapus", - juokavo K. Taletas.

Trečia krantinė nepradėta

Klaipėdos jachtklubo vadovo teigimu, paraiška dėl trečios krantinės rekonstrukcijos finansavimo iš ES struktūrinių fondų jau pateikta. Kol kas ji dar vertinama ir atsakymo negauta. Klaipėdos jachtklubas siekia per šiuos metus susitvarkyti visus juridinius formalumus paramai trečios krantinės rekonstrukcijai gauti, kad kitų metų pavasarį būtų galima pradėti realius statybos darbus.

ETAPAS. Kol kas baigiamas tik vienas Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijos etapų - pirmo ir antro baseinų ir jų infrastruktūros.

"Dar nesame atsakę į klausimą, ar minėtuose dviejuose baseinuose pradėsime veiklą, jeigu gausime paramą ir imsimės statybos darbų trečioje krantinėje. Jeigu paramos nebus arba jeigu ji nusikels į 2015-2020 metų finansavimo laikotarpį, o iš 2007-2013 metų programos 2014-2015 metais pinigų negausime, tada klausimas aiškus. Jeigu šalia nebus jokių rekonstrukcijos darbų, tada anas dvi krantines pradėsime naudoti. O jeigu pinigų bus, tada jau reikės viską derinti su konkursą laimėjusiu rangovu, kad nebūtų trukdoma ir rekonstrukcijos darbams, ir atplaukiantiems laivams. Mes esame suinteresuoti suderinti tas veiklas, manome, kad įmanoma vienu metu vykdyti atplaukiamojo turizmo veiklą ir statybos rekonstrukcijos darbus. Žinoma, statybų procesas kaimynystėje gali sukelti vienokių ar kitokių nepatogumų, bet tai yra suderinami dalykai. Norime, kad į jachtklubą sugrįžtų startuoti tradicinės regatos", - kalbėjo K. Taletas.

Planuojama pastatų rekonstrukcija

Kartu su jachtklubo infrastruktūros rekonstrukcija "Dommo Nerija", kaip pastatų savininkė, planuoja ir jų rekonstrukciją, nes ten esantys pastatai tiek techniniu, tiek moraliniu požiūriu yra jau gerokai pasenę. Numatoma atnaujinti viešbutį, skirti patalpas naujai maitinimo įstaigai įrengti ir kt.

Kol kas dar tik baigiamas rengti teritorijos, kurioje yra Smiltynės jachtklubas, detalusis planas. Dalis jo koncepcijos jau yra atiduota tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybei, dabar pradėtas paskutinis baigiamasis etapas. Šis darbas atliekamas jau ne vienerius metus ir norima bent jau iki šių kalendorinių metų pabaigos pasitvirtinti teritorijos detalųjį planą.

Paklaustas, kada bus imamasi pastatų rekonstrukcijos, K. Taletas atsakė: "Žiūrėsime, ką sakys rinka, koks bus tiek viešbučio, tiek kitų paslaugų, kurias preliminariai esame numatę toje teritorijoje, poreikis."

Naujas vadovas

AB "Klaipėdos laivų remontas"(KLR) priklausančiai UAB Klaipėdos pilies uostui kelerius metus vadovavo Kastytis Bartusevičius. Dabar jį pakeitė ir jau antrus metus tokias pareigas eina jo sūnus Vilius Bartusevičius. Užpernai spalį buvo įmestas į įvykių sūkurį būtent tada, kai prasidėjo laivų iškėlimas iš vandens ant kranto. Prisimena, jog pirmą darbo dieną atvažiavo didelis kranas ir buvo keliami laivai, sveriantys ir po 17 tonų. V. Bartusevičius baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir yra laivavedys. Didžiosios jūros, žinoma, vilioja, bet kol kas šis darbas jam patinka, mat ir jis, kaip ir jo tėvas, mėgsta buriuoti.

Beje, Klaipėdos pilies uostas jau turi tam tikras tradicijas, pavyzdžiui, trečiadieniais vyksta vakariniai pasiplaukiojimai - mini regatos uoste. Norintieji registruojasi "Facebook". Užpraėjusį trečiadienį dalyvavo 12 laivų, kaip visada laimėjo jachta "Baraka". Tiesa, šiemet dar nebuvo nė vieno trečiadienio, kad būtų vėjo. Netgi pradėta galvoti apie tai, kad gal reikėtų keisti dieną. Šiose regatose paprastai dalyvauja ir Pilies uosto vadovas.

Visi nori į vieną baseiną

Sezoną Klaipėdos pilies uostas pradeda tada, kai išeina ledai. Šiemet jo pradžia užsitęsė. Balandžio pabaigoje teko su laivu laužyti 20-30 cm storio ledą vakariniame ir kituose Pilies uosto baseinuose. Žinoma, kai tik ledai buvo sulaužyti, tuojau atšilo ir jie per savaitgalį buvo išnešti.

Ruošiantis sezonui išsilaižytos žiemos žaizdos - suremontuota, kas buvo aplaužyta. Kruizinių laivų terminalo baseine ledai buvo apgadinę prieplaukų "pirštų" plūdurus.

Gegužės mėnuo Pilies uosto vadovui buvo baisus - skambučių milijonas, laivai buvo nuleidinėjami, o jis turėjo tai prižiūrėti ir vadovauti.

Jachtas buriuotojai bent jau iki lapkričio visi išsikelia ant kranto. O žvejų asociacijos laivai būna vandenyje iki pirmo ledo, kol jo storis nesiekia 5 cm. Žinoma, vandenyje lieka žiemoti metaliniai laivai, burlaivis "Brabander" ir kai kurie kiti.

Šiuo metu Klaipėdos pilies uostas turi apie 250 laivų. Kiek jų telpa uostelyje, priklauso nuo jų dydžio - jeigu maži, gali tilpti ir iki 300. V. Bartusevičius pastebi, kad pastaruoju metu Pilies uoste laikomi laivai didėja - mažų laivelių savininkai susitaupo ir perka didesnius. Užtat daugėja ir problemų, kai reikia juos pastatyti.

Didžiausias V. Bartusevičiaus rūpestis - surasti visiems laivams tinkamą stovėjimo vietą. Jų savininkai turi daugybę pageidavimų ir pretenzijų. Jeigu būtų įmanoma, visi susigrūstų vakariniame Pilies baseine, esančiame priešais KLR administracinį pastatą. Čia arti baras, atrodo esanti saugiausia vieta ir t. t.

Nemažai norinčių laikyti laivelius Kruizinių laivų terminalo baseine, nes išplaukiant nereikia derintis prie pasukamojo tiltelio. Beje, KLR bando čia didinti vietų laivams švartuoti skaičių - šiemet pastatyti mediniai pontonai. Žinia, KLR ne visa vidine Kruizinių laivų terminalo krantine gali naudotis, dalis jos skirta kariškiams, kurie yra atsitvėrę tvora.

O rytiniame baseine prie viešbučio "Astra", kur po rekonstrukcijos padarytas dar vienas baseinas, norinčiųjų laikyti laivus kur kas mažiau. Tokiam nenorui įtaką daro pasukamasis tiltelis - norint išplaukti reikia taikytis prie jo grafiko.

Užsieniečius - į vakarinį baseiną

Šiuo metu V. Bartusevičius bando švartuoti laivus į atsilaisvinusias vietas. Navigacinis sezonas, galima sakyti, jau įpusėjęs, tad ir vieną laivą pastatyti jau darosi problema, o atplaukė 4 švedų laiveliai. Laimei, kai kurie vietiniai išplaukė, tai tilpo ir švedai.

Ilgesniam laikui išplaukiantys laiveliai praneša Klaipėdos pilies uosto vadovui, budėtojui, kada grįš, kad šie galėtų į jų vietą bent laikinai pastatyti užsieniečius. "Jeigu užsienietį pastatysi prie Danės upės krantinės, jis pastovės daugių daugiausia dvi dienas ir išplauks. Mat kai tik Kuršių mariose greičiau praplaukia koks nors laivas, tuoj upėje atsiranda didelė banga. Užtat užsieniečius stengiamės statyti viduje, t. y. vakariniame baseine, tada jie stovi kokią savaitę ir, suprantama, daugiau pinigų palieka Klaipėdoje", - pasakojo Vilius.

Dotuoja remontininkai

V. Bartusevičiaus manymu, kai pradės dirbti Smiltynės jachtklubas, jis perims kokius 30-40 laivų, tada Pilies uoste nebus taip ankšta. Buriuotojai kasmet vis klausia, kada jachtklubas pradės veikti. Mat yra norinčiųjų didesnės ramybės, o Pilies uostas - miesto centre, jame daug žmonių. Vakarais privažiuoja nemažai jaunimo pasilinksminti. Žinoma, tvarką bandoma palaikyti, kad klientai jaustųsi saugūs, kad jiems būtų patogu. Po teritoriją vaikšto budėtojai, visa ji stebima vaizdo kamerų, klientai patenka pro vartelius su kliento kortele ir t. t.

Išsilaikyti Klaipėdos pilies uostui padeda KLR, pats vienas jis to padaryti neįstengia. Per sezoną daugiausia pinigų išleidžiama elektrai, vandeniui, darbuotojų atlyginimams, nedideliems remonto darbams. Klaipėdos pilies uoste dirba 15 žmonių - du remontininkai, bocmanas, upeivis, autokrautuvo vairuotojas ir kt. Vasarą vien budėtojų yra dvylika, dalis jų samdoma papildomai, žiemą jų lieka 4. Padidinti kainų už laivų stovėjimą negalima - būdamas koncesininkas turi derinti jas su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Košmarai - tik per šventes

Klaipėdos pilies uostas jau ruošiasi Jūros šventės ažiotažui. Didžiausias jauno vadovo V. Bartusevičiaus galvos skausmas - kaip suvaldyti į Kruizinių laivų terminalą užplūsiančius žmonių srautus. Šiuo metu svarstoma galimybė pasukamąjį tiltelį sukti kas dvi valandas.

Per sezoną nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. tiltelis būna nusuktas kiekvienos valandos pradžioje 15 minučių pradedant 6 ir baigiant 22 valanda. Visi laivininkai tai žino, tad problemų norint išplaukti nekyla. Pasak V. Bartusevičiaus, jeigu nėra laivų, kuriems reikia išplaukti, tiltelis net nesukamas.

Tačiau per šventes būna tikras košmaras. Marširuoja dideli žmonių srautai ir juos suvaldyti norint pasukti tiltelį gana sunku. Žmonės vis lenda, o atplaukusio laivo kapitonas barasi, kad mokąs pinigus už stovėjimą, o negali išplaukti. Siekiant išvengti tokių situacijų šiemet ketinama prašyti policijos pagalbos.

Per Jūros šventę startuos Kuršių marių regata. Į Pilies uostą priplūs papildomai laivų iš visos Lietuvos. Teks juos švartuoti ir antrais, ir trečiais ar net ketvirtais bortais. Per Jūros šventę vakarinis baseinas paprastai būna pilnut pilnutėlis.

Taigi bent jau švenčių metu Smiltynės jachtklubas būtų neblogas pagalbininkas.