Po ilgai trukusios rekonstrukcijos Smiltynės jachtklubas duris atvėrė 2015 metų liepą. Pritrūkus lėšų buvo rekonstruotos tik dvi krantinės, sutvarkyti tik du vadinamieji baseinai, o trečioji krantinė (vadinamasis trečiasis baseinas) palikta geresniems laikams.
Kurį laiką laivų jachtklube daug nebuvo, nes dėl užsitęsusios rekonstrukcijos buriuotojai buvo spėję pamiršti tą vietą. Naujajam operatoriui teko imtis reklaminės agitacinės kampanijos. Reikalai pagerėjo, bet iškilo kita - vietos jūrinėms jachtoms - problema. Mat daugėja užsieniečių, norinčių apsistoti jachtklube, bet jie mažais laiveliais per jūrą į Klaipėdą neplaukia.
Gautas toks palikimas
UAB "Smiltynės jachtų uosto operatorius" direktoriaus Gedimino Meškausko manymu, būtų buvę geriau, jeigu jachtklubo uostelis būtų buvęs projektuotas didesniems laivais, t. y. 12-15 metrų ilgio jūrinėms jachtoms. Deja, jis buvo projektuotas taip, kad tilptų daug mažų laivelių.
"Šiandien iškyla didžiulis klausimas, kur statyti didesnius laivus. Mažiesiems, apie 7 m ilgio, dar turime vietos, bet dėl didžiųjų jau problema. Juos jau rašau į eilę. Mums labai reikia trečio baseino", - sakė jis.
Dabartinis operatorius turi tam tikrų priekaištų įgyvendintam rekonstrukcijos projektui. Pavyzdžiui, didžiojo baseino vidinėje krantinėje nėra knechtų laivams pririšti. Kranas negalėjo privažiuoti prie krantinės laivo iškelti, nes trukdė medžiai. Teko gauti Savivaldybės leidimą šakoms nupjauti. Prie pat įvažiavimo į jachtklubą kranas negalėdavo apsisukti, trukdė šaligatvio borteliai. Tokie dalykai tiesiog nebuvo apskaičiuoti. Tačiau, pasak G. Meškausko, gautas toks palikimas, tad nieko nepadarysi. Kas blogai, tenka patiems pasitvarkyti.
Negauna leidimo statyti
Atsiradus būtinybei priimti daugiau didelių laivų, UAB "Smiltynės jachtų uosto operatorius" nori rekonstruoti trečią krantinę. Ji išspręstų bangolaužio klausimą, mat molas užstotų bangas, ateinančias nuo jūros vartų. Jau parengtas ir techninis projektas, tačiau statybų leidimas negautas.
Kol kas jachtklubas negali rekonstruoti savo trečiosios krantinės ir todėl, kad jos molas išlįstų keliolika metrų į uosto akvatoriją. Tai gali trukdyti Klaipėdos uosto gilinimo darbams. Susirašinėjimą su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jachtklubas pradėjo dar pernai. Savo projektą pristatė ir Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui, tačiau niekas nepadėjo.
Iš direkcijos gautas atsakymas, kad kol nebus atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (šiuo metu jau atliktas), kol nebus aišku, kuris iš keturių uosto bendrojo plano variantų bus pasirinktas, ji negalinti pritarti tokiems planams. Tad jachtklubo planai kuriam laikui įstrigo.
"Kalbėjome ir su uosto locmanais. Mes nesame toje vietoje, kad kam nors kliudytume. O trečio baseino mums labai reikia. Jame stovėtų ne vien tik jachtos, bet ir geri kateriai prasidėjus žvejybos sezonui", - sakė jachtklubo vadovas.
Trečiajame baseine tilptų 38 papildomi laivai. Šiuo metu turimuose dviejuose baseinuose telpa 65 laiveliai.
Paklaustas, ar bendrovė turi lėšų tokiems projektams įgyvendinti, jos vadovas atsakė: "Kol kas nėra prasmės kalbėti apie pinigus, kol neturime leidimo statybos darbams."
Jeigu nepavyktų rekonstruoti trečios krantinės, svarstoma galimybė vadinamajame didžiajame baseine statyti ilgą pontoną, prie kurio galėtų stovėti 32 papildomi laivai. Tačiau prie didžiojo baseino vis dėlto reikėtų statyti bangolaužį, nes bangos pasiekia ir jį. G. Meškauskas konsultavosi su profesoriumi Brunonu Gailiušiu ir kt. specialistais. Galimas daiktas į srovių poveikį neatsižvelgta projektuojant, užtat vartai padaryti per platūs.
Vadovo teigimu, jachtklubas šiemet vasarą galės priimti tik 5 laivus, regatos "The Tall Ships Races" dalyvius. Visų pirma galimybę priimti regatos dalyvius riboja gylis prie jachtklubo krantinių.
Tiems 5 laivams ketinama rezervuoti geriausias vietas, švartuoti juos prie krantinės, kurioje yra kavinė ir viešbutis, čia pat dušai, tualetai, skalbykla, džiovykla. Jiems jachtklube turėtų būti gerai, nes, palyginti su šurmuliu Klaipėdoje Jūros šventės metu, čia bus gana ramu.
Sezoną pradės su naujovėmis
Nepaisant to, kad didieji jachtklubo planai kuriam laikui įšaldyti, šių metų sezoną "Smiltynės jachtų uosto operatorius" pradės balandžio 15 d. gana optimistiškai nusiteikęs. Jau turima daugiau kaip 80 proc. sutarčių dėl laivelių laikymo, dar 10 proc. sutarčių pasirašyta dėl katerių laikymo, kurie čia atkeliauja vasarą. Tikimasi, kad gal net daugiau kaip 10 proc. buriuotojų, kurie naudosis jo paslaugomis,sudarys užsieniečiai.
Iš pradžių, kai nebuvo sutvarkyta jachtklubo infrastruktūra, užsieniečiai paprastai apsistodavo vienai parai. Pastaruoju metu jie jau atplaukia 4 paroms, aplanko ir Klaipėdą, ir Nidą. Dabar jachtklube teikiama daug visokių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, gali nuomotis ir dviračius, ir meškeres, ir kt.
Beje, jachtklube šiemet nuo balandžio 1 d. bus teikiamas ir jachtų bei laivų remonto servisas. Kapitaliai suremontuoti didieji elingai - stogai, įdėtos naujos durys. Suremontuoti ir administraciniai pastatai, pakeisti langai. Bus įrengta nauja konferencijų salė 100 žmonių. Gerokai aptvarkyta ir aplinka, atnaujinti tualetai ir dušai. Pasak G. Meškausko, nebus gėda per regatą priimti užsieniečius.
Gegužės pradžioje prasidedant sezonui jachtklubo partneriai atidarys antrą viešbutį. Jis pastatytas vietoje buvusių nedidelių sandėliukų, kurių liko tik pamatai ir karkasai, priešais mažąjį baseiną. Jame įrengti 25 kv. m ploto papildomi šeimyniniai kambariai. Dabar viešbučiai jau turės 65 kambarius. Anksčiau, kai atvažiuodavo autobusais didesnės žmonių grupės, iškildavo jų apnakvindinimo problema. Tikimasi, kad šį sezoną jos nebebus.
Beje, tik pradėjęs darbą naujasis operatorius investavo lėšų ir įrengė sandėliukus, kad buriuotojai galėtų laikyti įrangą. Tačiau naudojama buvo tik pusė jų. Taigi ta investicija nepasiteisino.
"Stengiamės laikyti šiek tiek aukštesnį lygį ir jau matome rezultatus. Po truputį didėja pajamos, bet dar reikia investicijų. Jachtklubas lyg ir naujas, bet vis kas nors nutinka. Tai trifazis sprogsta, reikia ardyti europines plyteles, atlikti brangius elektros darbus ir vėl viską gražiai sutvarkyti. Vienas pontonas buvo nutrauktas su grandinėmis, teko atlikti darbus po vandeniu. Taigi turime nemažai ir išlaidų. Bet praėjęs sezonas buvo neblogas, manau, šitas bus dar geresnis", - pasakojo G. Meškauskas.
Informacija
Pagal UAB "Sweco Lietuva" apskaičiavimus, Smiltynės jachtklubo trečiosios krantinės rekonstrukcija kainuotų apie 1,7 mln. eurų be PVM (jau parengtas techninis projektas, negautas statybos leidimas. Naujo pirso statyba kainuotų 2-2,5 mln. eurų be PVM (nėra techninio projekto ir statybos leidimo).
Pontoninis pirsas kainuotų 0,91 mln. eurų be PVM, tačiau jis nebūtų tinkamas. Veikiamas gamtos jėgų sukeltų bangų, greitaeigių ir didelių laivų keliamų bangų nebūtų efektyvus ir gali neapsaugoti švartuojamų jachtų. Jis nebūtų atsparus ledonešiui, kiekvienais metais reikėtų jį sumontuoti pavasarį ir demontuoti žiemą. Be to, jis nesulaikytų nešamų sąnašų, kurios kauptųsi jachtklubo baseinuose.
Jachtklubas nori plėstis
Elida MANTULOVA, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja
Smiltynės jachtklubas mato poreikį plėstis. Jis pasirengė gana didelės vertės projektą ir tikėjosi gauti finansavimą iš Baltijos regiono projekto, įgyvendinamo kartu su Kaliningradu ir Lenkija. Tačiau bandymas buvo nesėkmingas, finansavimo jis negavo. Kol kas jis negavo ir Uosto direkcijos pritarimo, nes molas išsikištų į farvaterį.
Šiuo metu jachtklubas ieško kitų galimybių, kaip sutalpinti didesnį laivų skaičių. Viena jų - papildomo pontono pastatymas.
Rašyti komentarą