Įrenginiai - laivams, kurių žvejai neturi

Valdžios atstovai tikina, kad viskas padaryta gerai. Be to, tas žvejybos iškrovos vietas pamėgo poilsiautojai ir turistai.

Geriau burliokai?

Šiauriniame paplūdimyje, priešais pirmąjį įvažiavimą į Nidą, pastatytas įrenginys kainavo 1,675 mln. eurų. Juodkrantėje, Žaliajame kelyje, už kapinių, - 1,676 mln. eurų. Išlaidas padengė parama iš Europos Žuvininkystės fondo bei valstybės biudžeto lėšos.

Obejektų atidarymo renginio metu buvo kalbama apie tai, kad žvejams bus sudarytos sąlygos kokybiškai vykdyti veiklą, pagerintos jų darbo sąlygos, sudarytos prielaidos žvejybos verslo plėtrai ir konkurencingumui didinti ir kad šie objektai padės žvejams dirbti civilizuotomis sąlygomis. Jiems esą nebereikės patiems valčių traukti iš šaltos jūros, tikėtasi ne tik ekonominės naudos, bet ir teigiamo poveikio žvejų sveikatai. Džiūgauta, kad toks objektas atsirado ir Juodkrantėje.

"Lapkričio 3 dieną Juodkrantėje ant Baltijos kranto pastebėjau štabelius skaldytų akmenų, per gervės nasrus iki pat jūros tįsojo nerūdijančio plieno lynas, apipustytas smėliu, o jūroje plūduriavo buja. Smėlyje braidė varnos, aplink - jokio darbo požymio. Pasirodo, šis mokslo, technikos ir inovacijų šedevras pusmetį ramiai rymo pajūryje net nepradėjęs darbų. Susidarė įspūdis, kad dėl šių investicijų nesuka galvos nei aukščiausieji, nei žemesnieji pareigūnai. Jeigu šie du objektai nuo pastatymo dienos dar neištraukė nė vieno laivo iš Baltijos bangų ir nebuvo iškrautas nė vienas kilogramas žuvų, gal ekonomiškiau būtų buvę jiems išleistus pinigus padėti į banką ir už palūkanas samdyti burliokus", - rašoma redakcijai adresuotame laiške.

Lankomos vietos

"Tai netiesa, - sako Neringos meras Darius Jasaitis. - Žvejai nuol eidami žvejoti nuleidžia ir ištraukia laivus. Jiems nebereikia nei valčių, nei variklių, nei dėžių su žuvimis vilkti per kopas. Be to, jie dabar turi kur ir rankas nusiplauti, ir žuvis. Negana to, mūsų visų nuostabai ta vieta tiek Juodkrantėje, tiek Nidoje tapo lankomiausia. Ir vestuvininkai važiuoja, nes įrengtas apšvietimas žmones traukia. Be to, tai labai gera vieta nusileisti prie jūros bei grįžti atgal neįgaliesiems. Nors, žinoma, tai buvo statoma ne jiems, o žvejams. Jie jau įvertinti kaip geriausi infrastruktūros įrenginiai ir Lietuvos mastu. Manau, visos tos kalbos iš pavydo, kad Neringai pasisekė. Galiu pasakyti, kad pasaulyje įgyvendintas vienintelis toks projektas. Panašūs įrenginiai visur yra įlankose, arba daromi molai, kad juos užstotų. Niekur daugiau nėra tokių įrenginių su tiesiogine banga. Žinoma, projektuotojai turėjo daug vargo, daug nemigo naktų buvo, tačiau darbas padarytas ir daug žvejų jais jau naudojasi, o ateityje besinaudojančiųjų bus vis daugiau ir daugiau. Tai garantuoju."

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, dirbantis Klaipėdoje, sako iš žvejų kokių nors nusiskundimų dėl įrenginių negirdėjęs.

"Juos konstravo inžinieriai, statė žmonės, išmanantys savo darbą. Pats apžiūrėjau, rimtai padaryti, tik reikia protingai naudotis. Neramu, kad prasidėję galingi štormai jų nepaplautų, bet sudėti akmenys, ko gero, apie viską pagalvota. Viską užsakinėjo Neringos savivaldybė, pats meras jais labai rūpinosi", - sakė V. Petkus.

Mažoms valtims netinka

Asociacijos "Vidmarės", vienijančios Neringos žvejus, prezidentė Edita Rimkė neslėpė, kad šiokių tokių nusiskundimų iš žvejų, bet ne oficialių, sulaukta dėl įrenginių galingumo. Jie esą nepritaikyti mažoms valtims.

"Apie tai kalbėta ir su meru, ir su vicemeru, laikui bėgant tas lynas bus pritaikytas ir mažoms valtims, ir tie įrenginiai bus naudojami visu pajėgumu", - sakė ji.

Nidos žvejys Ernestas Pocius, šiuo verslu užsiimantis 15 metų, sako, kad tuo įrenginiu būtų galima naudotis, tačiau šiuo metu niekas neturi tokių valčių, kurioms jo reikėtų.

"Mažesnes traukiam savo jėgomis, taip paprasčiau. Įrengtas slipas, viskas gerai, nusistumti valtį eina. Dabar tiesiog nėra poreikio naudotis, o kai atsiras didesnių valčių, joms jis bus labai tinkamas. Visi žvejai žada įsigyti didesnes. O šiaip viskas gerai, aplinka sutvarkyta, smėlio neužneša, galima privažiuoti. Anksčiau reikėdavo su traktoriumi smėlį stumdyti", - sakė E. Pocius.

Nidos žvejo Laimio Kazlausko manymu, tas įrenginys nėra baigtas, nes naudotis juo kol kas nepavyksta. Prisivežti valtį jau lengviau, nes anksčiau ją užtraukti į kopas artėjant stipresniam vėjui buvo gana sudėtinga, tačiau valties nutempti į jūrą negalima.

"Gal skaičiuota didesnėms valtims. Nidos žvejų valtims tas mechanizmas per daug galingas. Jeigu tas trosas būtų įdėtas į mūsų valtį, jį paskęstų. Mažesnes valtis kaip anksčiau rankomis nusitempiame. Bet manau, vis tiek tai yra geriau negu nieko. Stebuklų, kad pati valtis nuplauktų, mes ir nelaukėme", - sakė jis.

Tuo metu Nidos žvejas Zigfridas Kairys mano, kad su tuo įrenginiu ne viskas iki galo padaryta. Iš pradžių lyg ir tarėsi su žvejais, o paskui "padarė taip, kaip išėjo, nes projekto pinigai "degė", reikėjo juos panaudoti".

Vyras pasakojo, kad buvo galvojama vakariausiame taške moliuką padaryti, kad galėtų ir jachtos švartuotis, ir gelbėjimo kateriai. Studijas padarė, bet paaiškėjo, kad reikia didelių pinigų.

"Yra taip, kaip yra. Tas įrenginys nėra blogas daiktas, turi grandinę laivui ištraukti, tai labai svarbu, bet niekas nėra pasiruošęs juo naudotis. Žvejyba jūroje labai sudėtinga. Jeigu iš jūros pučia 5 metrų oper sekundę vėjas, banga jau apie metrą aukščio. Kai būna mūša, jeigu greitai neištrauki laivo, priskandina, ir viskas. Kai didelė banga, nesvarbu ar mes turėsime grandinę, ar ne, vis tiek neišplauksime. Nors, žinoma, su grandine lengviau ir saugiau", - aiškino Z. Kairys.

Pasak jo, įrenginys tinka paprastiems kateriams ir iki 10 tonų bei didesniems laivams. Zigfridas kol kas tokio specialaus laivo neturi.

"Rūdija ir tiek"

Pasak žvejo Liudviko Valiaus, nuolat Juodkrantėje dirba tik dvi žvejybos įmonės, o pavasarį dar kelios prisideda.

"Mes Neringoje pagauname daugiausia žuvų, todėl mums ir pastatė tuos įrenginius. Jeigu man būtų davę nors trečdalį tų pinigų, būčiau išėjęs iš verslo ir nieko nebūtų reikėję statyti", - prisipažino jis.

Žvejys Rimvydas Tupikas sakė, kad įrenginys Juodkrantėje pastatytas, užrakintas ir paliktas likimo valiai, mat yra nefunkcionalus, nors žvejams būtų labai reikalingas. Pasak Rimvydo, vienintelis geras dalykas, kad dabar galima arčiau jūros privažiuoti su mašinomis. O įrenginys laiveliams traukti, visos jo gervės rūdija ir tiek.

"Aš net nusipirkau didelę jūrinę valtį Latvijoje, beveik 6 metrų ilgio, galvojau bus saugu ir patogu, o dabar nežinau, ką daryti. Stovi Danės upėje. Tiems įrenginiams tik pinigus išmėtė. Viskas yra atjungta, niekas neveikia. Bent parodytų, kur kas yra, įrenginys galėtų dirbti, o pastatė, užrakino ir išvažiavo. Yra vandens kolonėlė, bet ir joje vanduo atjungtas. Tiesa, prie miško mus pastatė gražų tualetą, ten yra vanduo, ir barzdą gali nusiskusti. Juo visi naudojosi, bet dabar ir jis užrakintas. Pas mus viskas "po spyna". Visko turim, bet niekuo nesinaudojame. Tų visų trosų galėjo ir netempti. Jie užpustyti smėliu, reikės atkasti, nė mašinos nepatrauks. Jie net nebuvo išbandyti kokiai nors valčiai ištraukti, nebent kai pastatė, ką nors darė. Be to, ten pliažo teritorija. Kodėl negalėjo padaryti to ištraukimo už pliažo? Būtų įrengę kokia 200 metrų į šoną, būtų buvę kitaip, niekam netrukdytų. Anksti rytą, kol žmonių nėra, dar gali su džipu privažiuoti, o dieną tarp vaikų nepavažinėsi. Su tais trosais pliaže žmonės gali susižeisti. O žvejai toliau naudoja savo virves, autobusiukus, kas ką. Pagauname ne po vieną toną žuvų, ir jas reikia susinešioti rankiniu būdu. Kurortininkams atrakcija pasižiūrėti, kaip mes dirbame. Jiems dabar labai patogu - takelis padarytas, suoliukai, gali pasėdėti, pasižiūrėti į jūrą. Ir įrenginiai labai gražiai blizga, ypač turėklai", - kalbėjo L. Valius.

Jis turi individualią įmonę Klaipėdoje, todėl mano, kad geriau jau tokį įrenginį būtų pastatę Melnragėje prie šiaurinio molo, kur su traktoriais valtis vežti reikia.