Ir vėl rengiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos

"Šiemet laivynas yra gavęs dalį savo kvotų ir trukdžių dėl jų žvejoti nėra. Šiems metams kvotos jau paskirstytos", - sakė Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas, AB "Senoji Baltija" direktorius Artūras Maželis.

Skirstant kvotas 2017-2019 metais įteisinta perleidžiamoji kvotų teisė remiantis tik istoriniu principu, t. y. atsižvelgiant į tai, kiek kuri įmonė anksčiau sugaudavo žuvų. Pasak A. Maželio, nei šiemet, nei kitąmet nieko negalima pakeisti, kalbama apie įstatymo pataisą, kuri pradėtų galioti 2020-aisiais.

Koncentracija neturi viršyti 20 proc.

"Susitikimas buvo gana produktyvus. Visi mes sakėme, kad būtina keisti ankstesnę tvarką, nes ji buvo naudinga vienai didelei įmonei, o didžioji dalis žvejų buvo diskriminuojami. Skirstant kvotas turi būti atsižvelgiama ne tik į istorinius duomenis, bet ir į turimų laivų skaičių, jų galingumą, į įmonių indėlį į Lietuvos ekonomiką. Ir Europos Sąjungos reglamentas teigia, kad kvotos turi būti skirstomos atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę situaciją. Dabar pas mus dvi žvejybos įmonės turi apie 40 proc. viso Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje pajėgumo, o joms skirta apie 75-78 proc. visos Lietuvos baltųjų žuvų, t. y. strimelių ir šprotų, kvotos. Tai nesąmonė

Mūsų manymu, esminis dalykas - kvotos koncentracijos vienoje įmonėje mažinamas iki 20 proc. Tokia yra ir pasaulinė praktika. ŽŪM Vyriausybės nutarimu yra įpareigota parengti naują įstatymo projektą atsižvelgdama į tai, kad kvotų koncentracija neturi viršyti 20 proc. Kokiu keliu rengdama įstatymo projektą ministerija pasuks, koks jis pasieks Seimą ir koks guls ant vartotojų stalo, sunku pasakyti", - teigė A. Maželis.

Įmonės dirba nuostolingai

Pasak A. Maželio, kyla klausimas, kiek žvejybos įmonių sulauks tų 2020 metų. "Padėtis šiandien labai bloga. Menkių žvejyba Baltijos jūroje prasta, ko gero, dėl sumažėjusių išteklių. Didžioji dalis įmonių neturi pakankamai šprotų ir strimelių kvotų. Visų įmonių ekonominiai rodikliai akivaizdžiai rodo, kad, kai tik atsirado kvotų perleidžiamoji teisė, visos įmonės, išskyrus UAB "Banginis" ir "Baltijos šprotai", dirba nuostolingai. O tos dvi įmonės, apsižiojusios tokį procentą kvotų, pernai neišgaudė apie 2 tūkst. tonų baltųjų žuvų", - sakė asociacijos pirmininkas.

Pasak A. Maželio, visoms kitoms įmonėms, jau penkerius metus kovojančioms norint atgauti kvotas, kurios buvo atimtos 2013 metais, pakaktų tų 2,5 tūkst. t baltųjų žuvų, kurių pernai Lietuva neišgaudė, iš jų - 2 tūkst. t neišgaudė minėtos dvi įmonės.

"Šis faktas rodo, kad visiškai neefektyviai išnaudojama ta kvota, kurios visiems trūksta. Visas mūsų sektorius, t. y. 17 žvejybos įmonių, savo strimelių ir šprotų kvotą išnaudoja per pusantro-du mėnesius", - aiškino pokalbininkas.

"Pasidalinome per pusę"

"ŽŪM pateikė tris variantus ir surengė apklausą. Vienas variantas - nieko nekeisti, antras - sumažinti kvotų koncentraciją vienai įmonei iki 20 proc., trečias - prie tų 20 proc. pridėti dirbančių žmonių, Lietuvoje iškrautų žuvų kiekio skaičius. Mane nustebino tai, kad keičiasi žmonių mąstymas. Nuomonių atžvilgiu mes pasidalinome po lygiai. Dirbančios įmonės, t. y. 50 proc., pasisakė už tai, kad nereikia nieko keisti. Verslui reikia stabilumo. Kas gali ryžtis investuoti, kokį verslą gali planuoti, jeigu kas 2-3 metus keičiamas įstatymas? Ir man tas įstatymas ne visai patinka, yra punktų, kuriuos reikėtų keisti. Bet aš nerekomendavau atidaryti tos Pandoro skrynios. Žvejai negali būti garantuoti, kad įstatymas bus pakeistas taip, kaip jie norės, Seimo nariai jį pakeis taip, kaip jiems atrodys geriau.

Man keista, kad bankrutuojanti įmonė, turinti 1 darbininką, pasisako už tai, kad reikia viską keisti, ir jos balsas toks pat kaip ir mano stambios įmonės. AB "Senoji Baltija" suinteresuota, kad būtų atsižvelgta į kažkada joje dirbusių žmonių skaičių. Bet juk tai neskatina progreso. Ar 100 moterų su kauptukais yra geriau nei nupirkta kokia nors nauja technika?

Arba kitas siūlymas. Kaip galima iškrauti Lietuvoje 80 proc. sugautų žuvų, kai joje nėra nė vienos gamyklos, priimančios žuvis didesniais kiekiais ne kulinarijos, o perdirbimo tikslais? Kodėl tada nereikalaujama, kad 80 proc. Lietuvoje užaugintų grūdų būtų parduota mūsų šalyje? Žinoma, jeigu įmonė sugauna 100 tonų žuvų, gal ji ir gali jų 80 proc. parduoti Lietuvoje kulinarijos tikslais. Mano stambiai įmonei tai padaryti neįmanoma. Kaip galima verslininką skatinti parduoti pigiau? Nemanau, kad taip turėtų būti keičiamas įstatymas", - aiškino Algirdas Aušra, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos vadovas, UAB "Banginis" vadovas. Jo teigimu, įmonė "Banginis" turi tik šiek tiek daugiau kaip 30 proc. strimelių ir šprotų kvotos, o UAB "Baltijos šprotai" nėra jo įmonė.

Pasak A. Aušros, jeigu strimelių ir šprotų kvota būtų dalinama kitoms įmonėms, jos gautų papildomai per metus po 100-150 tonų, ir tai jų ekonomikos nepakeltų. "Manau, kad jiems reikia tokios įstatymo pataisos tam, kad galėtų brangiau parduoti savo turimas akcijas. Galimai ŽŪM bando imituoti apklausą, nors sprendimas jau priimtas, kad įstatymą reikia keisti, nes, ko gero, norima pakelti kai kurių įmonių pardavimo kainą. Parduodamos žvejybos įmonės akcijų kaina priklauso nuo to, kiek ji turi kvotų", - sakė "Banginio" vadovas.

Neleido laivui dirbti

A. Aušra aiškina, kad tie 2 tūkst. t baltųjų žuvų nebuvo išgaudyta todėl, kad ŽŪM su ministru Broniumi Markausku priešakyje 9 mėnesius neleido dirbti "Banginio" Danijoje įsigytam daugiau kaip 400 tonų talpos laivui "Inse" (senas Kuršių marių kaimo pavadinimas). Ministras, pasak A. Aušros, neįstengė pasirašyti įsakymo, leidžiančio didinti žvejybos pajėgumo "lubas" Baltijos jūroje. "Rašiau raštą ministrui, informavau, kad kvota nebus išnaudota dėl ministerijos kaltės. Dabar manau, kad taip buvo daroma mano oponentų prašymu", - sakė A. Aušra.

2017 metais visoje Baltijos jūroje 36 proc. buvo didinamos šprotų ir strimelių sugavimo kvotos. "Tam ruoštis pradėjau užpernai. Todėl ir nusipirkau trečią laivą. Ministrės pareigas tuo metu ėjo Virginija Baltraitienė. Buvo atlikti tyrimai, pasakyta, kad toks laivas gali dirbti Baltijos jūroje, kad jis niekam nepakenks. Tačiau pasikeitus ministrui, tas procesas buvo sustabdytas. Užtat dabar mane galima kaltinti tuo, kad neišgaudyta kvota", - aiškino A. Aušra.

Privalėjome laukti trejus metus

Artūras BOGDANOVAS, Žemės ūkio ministerijos viceministras
Bandysime teikti įstatymo pataisą. Dar anksti išsakyti ministerijos poziciją. Pasitarimas su žuvininkystės sektoriaus atstovais buvo labai sėkmingas. Dabar apibendrinsime jo rezultatus, tai planuojame padaryti šią savaitę, pasitarsime tarpusavyje ir su ministru, o kitą savaitę išsiųsime apibendrintą medžiagą derinti.
Kalbame apie ateities planus nuo 2019 metų lapkričio. Iki tol mes nieko negalime keisti. Tai bandyta daryti prieš metus, bet įstatymo keitimas buvo sustabdytas, nes galėjome pažeisti konstitucines teises. Todėl privalome laukti trejus metus.
Kad Lietuva pernai neišgaudė 2,5 tūkst. t baltųjų žuvų, išgirdau tik praėjusį penktadienį. Ko gero, žvejai žino, bet aš negaliu patvirtinti tos informacijos.