Iniciatyva iš apačios be ministerijos kontrolės negalima

Kadangi žuvininkystės vietos veiklos grupės Lietuvoje nesusitaria tarpusavyje, galimas daiktas, Žemės ūkio ministerijai teks imtis taikdarės vaidmens ir sukviesti jas visas į pasitarimą dėl Lietuvos žuvininkystės tinklo steigimo. Susidariusią situaciją komentuoja Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio
ministerijos Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinių reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Nienius.

Lapkričio 12 d. "Vakarų eksprese" išspausdintame straipsnyje "Lietuvos žuvininkystės tinklas kelia aistras" rašyta, kad Klaipėdoje įvyko steigiamasis žuvininkystės vietos veiklos grupių susirinkimas, įsteigęs Lietuvos žuvininkystės tinklą, kad jame dalyvavo 7 iš 12 grupių atstovai.

Pasak Žuvininkystės departamento specialisto D. Nieniaus, Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės departamento pozicija - bendro Lietuvos žuvininkystės tinklo veikloje ir valdyme turi dalyvauti visų 12 Lietuvoje įsteigtų žuvininkystės vietos veiklos grupių atstovai. Tai vienas iš pagrindinių reikalavimų.

O kodėl tų grupių turi būti būtent dvylika?

Jos buvo steigiamos 80-90 proc. laikantis ES reikalavimų, Lietuvos padarytos korektūros labai nedidelės. Labai ilgai buvo aiškinamasi, kokios tos grupės turi būti, kurie regionai pagal kokius kriterijus gali pretenduoti jas steigti. Juk nepasakysi, kad visa Lietuva yra žuvininkystės kraštas. Kai kuriuose rajonuose nėra upių, uostų, žuvies perdirbimo pramonės, akvakultūros. Dvylikos grupių strategijas patvirtino projektų atrankos komisija.

Ar tai reiškia, kad Lietuvos žuvininkystės tinklas, kurio steigimas vyko Klaipėdoje, yra neteisėtas?

Nėra teigiama, kad jis neteisėtas. Niekam nėra uždrausta pasivadinti ir įsisteigti. Jis yra įsteigtas ir įregistruotas. Tačiau ministerija, Žuvininkystės departamentas spręs, ar ta įsisteigusi visuomeninė organizacija atitinka keliamus reikalavimus galimam ES paramos gavėjui, ar bus pasiekti tikslai, kurie keliami ES reglamentuose, ar ji atitiks socialinio partnerio statusą.

Nuotraukoje tinklo steigimo Klaipėdoje momentas. Pirmas iš dešinės tinklo pirmininkas R. Martinkus.

Ministerijai bendrauti su tinklu, kuriam atstovauja 7 iš 12 grupių, gana sudėtinga. Visada atsiras nepatenkintų ir ji liks kalta, kad nesugebėjo užtikrinti visų interesų. Jau gavome skundų raštu iš kitų veiklos grupių, kurios nebuvo nepakviestos į steigiamąjį susirinkimą, kad Klaipėda nori uzurpuoti visas tam tinklui skirtas lėšas. Ministerija negali imtis teisėjo vaidmens, tačiau ji prašo, kad būtų atstovaujama visoms 12 grupių.

Grupių steigėjų buvo prašoma dokumentais pagrįsti, kam jie atstovauja, kokiai visuomenės daliai, pateikti steigimo protokolus, idant būtų galima konkrečiai identifikuoti tuos asmenis, tačiau atsakymo iš jų iki šiol negauta. Kita vertus, jie nesikreipė nei ministeriją, nei į departamentą raštu dėl kokių nors klausimų sprendimo. Jie viską vykdo visuomeniniais pagrindais ir savo iniciatyva. Mes tik iš žiniasklaidos sužinojome, kad įsteigtas tinklas. Bet tai nėra oficiali informacija.

O kuo čia dėta ministerija, ko ji kišasi? Juk tos grupės steigiamos esant iniciatyvai žemesniuose sluoksniuose ir be valstybinių institucijų?

Visos strategijos pagal ES reglamentus yra tvirtinamos projektų atrankos komisijos ir steigėjai tai kuo puikiausiai žino. Vietos grupių steigėjų skuboti deklaratyvūs teiginiai esą tinklas tiesiogiai bendraus su Briuseliu ir pasiims ES paramą, nerealūs. Pinigai skiriami iš ES biudžeto, ir atsakyti už jų skaidrų ir teisingą panaudojimą turės ministerija kaip Žuvininkystės fondo naudotoja. Pinigai nebus patikėti visuomeninei organizacijai, kurioje yra supaprastinta apskaita arba jos iš viso nėra.

Klaipėdiečiai sako, kad tinklo steigimui nepritarė tik Vilniaus kraštas, kuris turėdamas vieną žuvies perdirbimo įmonę vienas nori gauti visas paramos lėšas. Kaip yra iš tikrųjų, koks tas lėšų paskirstymas?

Žuvininkystės sąvoka apima tris veiklos sritis - žvejybą, akvakultūrą, t. y. žuvies auginimą tvenkiniuose, ir žuvies perdirbimą. Visi ES reglamentai nukreipti į žuvininkystę, o ne tik į žvejybą. Todėl tas fondas yra skirtas žuvininkystės, o ne žvejų bendruomenių kūrimui. Kad Klaipėdoje yra žvejai, niekas to neginčija. Tačiau Raseiniuose, Plungėje, prie Vilniaus esančios žuvies perdirbimo gamyklos irgi priklauso žuvininkystės sričiai. Kai buvo numatyta didžiąją dalį paramos skirti Klaipėdai, labai aktyviai pasisakė Plungės, Raseinių akvakultūros įmonių atstovai, kurie reikalavo atimti iš Klaipėdos ir duoti jiems.

Vadinasi, Klaipėdos kraštas rodydamas iniciatyva pridarė jums problemų?

Ne, jokios problemos nėra. Ta iniciatyva sveikintina, tik ji neturėtų būti skubota. Jeigu Klaipėdos krašto grupės dabar būtų pripažintos kaip socialinis partneris, atitinkantis paramos gavėjo kriterijus, tada visi klausimai ir projektų finansavimas būtų nukreiptas tik į Klaipėdos kraštą. Kitos, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvos grupės, jau automatiškai nedalyvautų to tinklo veikloje, t. y. tarptautiniuose susitikimuose, seminaruose, jų informacijos gavimas būtų ribotas. Todėl to tinklo steigimas, man atrodo kaip skuboti veiksmai siekiant užbėgti įvykiams už akių. Jis turėtų mums pateikti steigiamojo susirinkimo protokolą, nurodyti, kokios grupės dalyvavo, kokie tinklo nuostatai priimti. Be to, mes norime gauti komentarą, kodėl nedalyvavo kitos grupės. Jeigu ministerija pritartų parodytai iniciatyvai, pasitenkintų 7 grupių dalyvavimu, nepraeitų nė mėnuo, pasipiltų skundai, kurie pasiektų Europos Komisiją. Jai susidarytų įspūdis, kad pažeidžiami kieno nors interesai, vadinasi, jau iš anksto būtų užkoduota problema. Tikiuosi, kad tinklo steigėjai kreipsis į mus ir pateiks argumentus, kodėl nedalyvavo kitos grupės.

Jeigu paaiškės, kad tos 6 grupės iš principo nepritaria toms 7 įsteigusios tinklą, kas tada?

Bus siūloma ieškoti kompromiso. Jeigu ne, ministerija oficialiai raštu pakvies atvykti visų grupių atstovus į susirinkimą, kuriame bus svarstomas nacionalinio tinklo steigimas. Viskas turi būti juridiškai teisingai sutvarkyta. Paleisti ES pinigus be jokios kontrolės negalima. Valstybės institucijų funkcija - užtikrinti jų panaudojimo teisėtumą ir skaidrumą ir tikslingumą.

Ar tada liepsite steigti naują Lietuvos žuvininkystės tinklą ar jis kaip nors kitaip vadinsis?

Vadinsis jis taip pat. Bus pasiūlyta įtraukti visų veiklos grupių atstovus. Jokių pagalių į ratus valdininkai nekaišioja, tiesiog norima, kad nacionalinis tinklas atstovautų visus. Turi būti oficialūs kvietimai dalyvauti steigiamajame susirinkime, o ne žodiniai. Jeigu jame negali dalyvauti grupės, tai turi būti irgi pagrįsta oficialiais dokumentais, kodėl. Mes ieškome kompromiso ir norime su visų vietos veiklos grupių atstovais sėsti prie stalo ir aptarti šį klausimą.

Tiek jūs, tiek dienraščio kalbinti vietos grupių steigėjai vadovaujatės tomis pačiomis ES gairėmis, bet kalbate skirtingai. Ar grupių steigėjai kažką neteisingai suprato?

Galbūt. Straipsnis "Vakarų eksprese" man pasirodė labai keistas. Vis tiek visus projektus vertins Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Nebus taip, kad visuomeninės organizacijos su gautais pinigais galės daryti ką nori. Jos turės atlikti visas procedūras, nes to įsakmiai reikalauja ES reglamentai.

Kaip manote, kodėl kai kuriems vietos veiklos grupių steigėjams atrodo, kad pats Žuvininkystės departamentas pretenduoja į ES pinigus, į tą penktąją kryptį, t. y. techninę paramą, nes jis iš jų maitinasi, ir todėl menkina vietos veiklos grupių kaip konkurento veiklą?

Techninės paramos gavėjas - veiksmų programą administruojančios institucijos. Pagrindinė institucija - Žemės ūkio ministerija, tarpinė - Žuvininkystės departamentas, kontroliuojanti nacionalinė mokėjimo agentūra.

Techninė parama skiriama tam tikriems darbuotojams išlaikyti, jų atlyginimams, seminarams, konferencijoms organizuoti, ES žuvininkystės fondo galimybėms, gerajai praktikai viešinti. Tinklas į šią techninę paramą pretenduoti negali, jam numatyta tik ketvirtoji kryptis - tvarios žuvininkystės plėtra. Tačiau ir ketvirtosios krypties projektų vertinimas bus atliekamas su valstybės institucijų žinia.

Dalia BIKAUSKAITĖ