Vakar A. Vaitkus priminė idėją sutvarkyti laivybą Nemune, kai buvo pastatyti atskiri hidrotechniniai statiniai, prieplaukos visame ruože nuo Kauno iki pat Kuršių marių. Anot jo, kadangi savivalda nesukūrė jokios infrastruktūros, prieplaukos liko tuščios.
Nenorėdama, kad taip atsitiktų ir su atstatytu Šventosios uostu, Uosto direkcija jau dabar pradėjo diskusiją su Palangos miesto savivaldybe ir supažindino ją su visai neseniai UAB "Sweco Lietuva" pristatyta Šventosios uosto koncepsija.
"Jeigu nebus savivaldos iniciatyvos ir Šventosios uosto atstatymo projekto palaikymo, vien infrastruktūros sukūrimas nieko neduos", - sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, labai svarbu, kad Palangos savivaldybė rastų galimybę ateityje formuoti privažiuojamuosius kelius, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų takus, pradėtų diskutuoti su verslo visuomene, ar ji kurs verslo objektus prie tokio infrastruktūros vieneto kaip Šventosios uostas. Kadangi jis bus pramoginis, žvejybinis, vadinasi, reikės ir viešbučių, ir restoranų, ir t. t.
A. Vaitkus teigė, jog Uosto direkcija kalbėsis ir su UAB "Litectus", kuri turi nenaudojamus pastatus vadinamajame pusiasalyje.
"Mes manome, jog ir jie turi būti įkomponuoti į bendrą uosto koncepciją", - sakė direkcijos vadovas. Priminsime, jog tuoj po to, kai pradėta viešai kalbėti apie Šventosios uosto atstatymą, pusiasalyje kaip grybai po lietaus ėmė dygti nameliai. Užtat pusiasalis nepateko į uosto teritoriją, buvo tiesiog apeitas. Bankrutavus bendrovei, stačiusiai pastatus, juos perpirko "Litectus".
Uosto direkcijos vadovo manymu, turėtų vykti diskusijos ir su sveikatos centro "Energetikas", esančio visai šalia, atstovais. Priminsime, jog jam užsispyrus, buvo koreguojamas Šventosios uosto planas apeinant "Energetiko" namelius. Pasak A. Vaitkaus, Palangos miesto valdžia pažadėjo jau dabar pradėti pokalbius su "Energetiku", kaip jis galėtų įsilieti į bendrą uosto viziją.
Taigi dar neatstatytas uostas jau turi mažiausiai du kaprizingus kaimynus.
Norima išnaudoti ir tą dalį, kur yra senosios krantinės. Buvo aptarta, kokias medžiagos būtų galima naudoti jų rekonstrukcijai - ar panašias į tas, kurios naudotas Danės upės krantinėms rekonstruoti, ar kokias nors dirbtines medžiagas, kurios vizualiai atrodo gražiai ir yra ilgalaikės.
Be kita ko, svarstoma, kaip turi atrodyti pietinio Šventosios uosto molo dalis. Direkcija mano, kad pasivaikščiojimas juo ir vietiniams gyventojams, ir turistams turėtų būti patrauklus. Prie jo būtų galimybė švartuoti laivus, turinčius didesnę grimzlę. Norima išlaikyti ir senojo molo komponentą. Jau kalbama ir apie Šventosios uosto direkcijos pastatą.
Beje, praėjusį penktadienį iš darbo buvo atleista Uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šiuo metu Klaipėdos uosto direkcijos vadovybė mano, jog dar anksti turėti etatą Šventosios uostui.
Šventosios uosto atstatymui lėšų tikimasi gauti iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų. Neramina tai, kad šio finansinio ES paramos laikotarpio finansai žada būti mažesni nei praėjusio laikotarpio. Preliminariais apskaičiavimams, šiam uostui atstatyti reikėtų apie 200 mln. Lt.
A. Vaitkus sako, jog jeigu Uosto direkcijai pavyktų įgyvendinti savo planus, 2015-aisiais turėtų prasidėti Šventosios uosto statyba.
Šiemet, pasibaigus rugpjūčiui, atostogų metui, rugsėjį ar spalį Uosto direkcija siūlys Susisiekimo ministerijai sušaukti Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdį, kuriame bus aptarti ir lėšų, ir kiti klausimai.
Jeigu Uosto direkcijai pavyktų įgyvendinti savo planus, Šventosios uosto statyba turėtų prasidėti 2015-aisiais.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą