Į jūrą paleisti keturi ruoniukai

Dar keturi ruoniukai į Baltijos jūrą bus paleisti rytoj, o poryt - trys.

Šiemet Lietuvos jūrų muziejus pavasarį priglaudė iš viso 16 ruoniukų, bet išgyveno tik 11. Trys iš penkių jau buvo atgabenti leisgyviai ir gyveno vos pusvalandį. Pernai į jūrą muziejus paleido rekordinį ruoniukų skaičių - 14, o iš viso - jau beveik 100 ruoniukų.

Šiandien Smiltynėje prie pietinio molo buvo atvežti 4 ruoniukai, kurie po pusės metų vėl grąžinti į jūrą. "Visi jie kol kas sutrikę. Jūra juos išmetė merdinčius. Ji ir tai, kad susirinko daug žmonių, jiems kelia baimę. Bet nieko, apsipras ir iškeliaus. Kad iš jūros sugrįžtų atgal, taip nėra buvę. Būna, kad užsilaiko palei krantą valandą, dvi. Vienas palei krantą plaukė iki pat Nidos. Kitas, kurį paleidome prie Nidos, visą savaitę gyveno seklumoje, bet paskui dingo.

Šitie gana drąsiai išplaukė, manau, viskas bus gerai. Ruduo yra tinkamiausias laikas jiems paleisti: ir žuvys arčiau kranto, ir tinklų mažiau. Mes davėme jiems antrą šansą išgyventi", - sakė Arūnas Grušas, muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Kai ruoniukai pateko į muziejų, svėrė tik 13-14 kg. O dabar jie sveria po 40 kg. A. Grušo teigimu, tokio svorio jiems užtenka išgyventi mėnesį. O per tiek laiko jie jau pripras prie jūros, išmoks gaudyti žuvis. Anot muziejininko, visi jie puikiausiai gaudo grundulus. Beje, jis žino savo augintinių vardus. Šiandien atsisveikinome su Čiauškute, Šelmiu, Kliunkiu ir Žaibu. Paklaustas, ar jam gaila skirtis su jais, A. Grušas atsakė, kad ne: "Jeigu kiekvieno gailėčiau, kai jų jau tiek paleista, man širdis seniai būtų sustojusi."

"Ir graudu, ir gera. Buvo kelių savaičių, mėnesio, o dabar jau yra paaugę tiek, kad gali išgyventi jūroje, ten jų namai. Mūsų pareiga padėti gyvūnams, o ne tik juos rodyti visuomenei, aiškinti, kaip svarbu saugoti jūrų gamtą ir gyvūnus. Mes patys turime tai daryti", - sakė muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Žinia, kartais žvejai negaili šiurkštesnių žodžių muziejui, kam jis tuos ruonius, kurie sudrasko jų tinklus ir suėda žuvis, gelbsti.

"Gamtoje turi būti natūralūs procesai. Gyvūnai maitinasi savo maistu, o žvejai turi parodyti išmonės ir žuvis gaudyti nekenkdami gamtai. Sutinku su tais, kurie sako, kad prieš milijonus metų žemė ir vandenynai formavosi patys, o šiandien formuoja žmogus, todėl visi turime būti sąmoningi", - kalbėjo muziejaus vadovė.

Šiandien paleidžiant ruonius dalyvavo ir mokslininkas iš Estijos Martas Jussi, kuris trims ruoniukams su derva pritvirtins AB "Novaturas" dovanotus siųstuvus, kainavusius 7,5 tūkst. eurų. Šiandien su siųstuvu išplaukė tik vienas.

"Po dvidešimties metų vėl ruoniams prikabinami siųstuvai. Muziejaus darbuotojai galės stebėti, fiksuoti ir analizuoti ruonių judėjimo kelią. Galėsime įsitikinti, ar mūsų ruoniukai lieka pas mus pajūryje, ar keliauja ten, kur daugiau yra jų gentainių. Prieš dvidešimt metų siųstuvai parodė, kad jie plaukia į Lenkijos pusę, Saremos salas, kur yra dideli Baltijos pilkųjų ruonių būriai", - sakė muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.

Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje vyksta intensyvūs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos darbai. Jame bus slaugomi Baltijos jūros pakrantėje randami ruoniai ir kiti gyvūnai. Statybos darbai turėtų būti baigti po gerų metų. Jo statybai reikia daugiau nei 3 mln. eurų. Pasak N. Puteikienės, iš Europos Sąjungos gauta mažoji pusė pinigų, o kitus turi mokėti muziejus. AB "Novaturas" yra pasirengusi prisidėti prie šio centro statybos. Ji organizuoja paramos akciją ir tikisi surinkti 1 mln. eurų.