Gylio atsarga po kiliu - sena uosto žaizda

Klaipėdos uosto žaizda - gylio atsargos po laivo kiliu nustatymo metodika - pastaruoju metu pradėjo pūliuoti, reikalinga skubi operacija.

Jau ne vienas laivas vietoj Lietuvos uosto nuplaukė į Latvijos Ventspilį, kuriame gali būti pilniau pakrautas.
Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykusiame Techninės tarybos posėdyje labai audringai svarstytas klausimas, kokia gylio atsarga turi būti paliekama po kiliu, kad laivas galėtų saugiai įplaukti ir išplaukti. Profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, Vakarų Europos uostuose atsargai paliekama apie 1 metrą. Klaipėdos uoste balkeriams ir tanklaiviams yra nustatyta 1,5 m atsargos norma.

Nori laimėti konkurenciją

Klirenso, t. y. gylio atsargos po laivo kiliu, klausimas labai aštriai iškyla todėl, kad jam esant kad ir 20-50 cm mažesniam, laivai Klaipėdos uoste galėtų būti pilniau pakraunami, vadinasi, kompanijos daugiau uždirbtų, be to, neprastų konkurentų.

Uosto kompanijų vadovai sako, jog krovos kompanijų technologijos ir turima technika leidžia apdoroti didesnius laivus, tačiau dėl klirenso ir apskritai dėl gylio uoste kyla daug problemų. Esant tokiai situacijai dabar džiūgauja Ventspilio uostas, nes, kai vandens lygis Klaipėdoje nukrito 60 cm, kai kurie laivai pasuko į Latviją.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža sakė, jog suprantama, kad visų pirma uostas turi būti saugus, tačiau krovos kompanijos irgi turi laimėti konkurencinę kovą ir išlikti.

Kapitono ir profesoriaus dvikova

A. Alekna informavo tarybos narius, kad 2007 m. nepriklausomo eksperto laivų statytojo iš Anglijos skaičiavimais balkeriams ir tanklaiviams buvo nustatyta 1,5 m gylio atsarga. Laivų konteinervežių klirenso jis nebuvo apskaičiavęs. Pasak kapitono, kuo mažesnė atsarga, tuo didesnis laivo "prasėdimas". Klirensas priklauso ir nuo laivo greičio, ir nuo ilgio, ir nuo posvyrio kampo ir daug kitokių dalykų. Jo apskaičiavimo metodika gana sudėtinga.

Profesoriaus V. Paulauskas pateikė pavyzdžių, koks klirensas yra aplinkiniuose uostuose - jis mažesnis. Jo manymu, laivų statytojų ir laivų eksploatuotojų supratimas apie klirensą skiriasi. Anot profesoriaus, Vakarų Europos uostuose klirensas yra apie 1 m, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad gylis juose matuojamas vos ne kasdien, kad jie turi 5-osios kartos, t. y. modernią matavimo įrangą.

A. Aleknos manymu, profesorius, darydamas savo apskaičiavimus, neprideda uoste užnešimų. Kapitonas pateikė pavyzdį, kad visiškai neseniai tiesiog farvateryje atsirado didžiulis akmuo.

Visa bėda, kad uosto gilinimo ir valymo darbai buvo atliekami, kaip juokauta, dar Petro Pirmojo laikų technika, todėl akvatorijos dugnas yra gerokai išakėtas. Tačiau ir spiriamas į kampą uosto krovos kompanijų atstovų ir klausiamas, ar tada, jeigu įplaukos kanalas bus išvalytas, iškelti akmenys, jis nustatytų mažesnį klirensą, kapitonas nieko konkretaus neatsakė.

Anot A. Aleknos, jeigu uosto vartuose užstrigs koks nors didžiulis tanklaivis ar užplauks ant seklumos kaip tanklaivis "Princes Pia", ir, neduok Dieve, dar užterš akvatoriją, tada uostui nuostoliai būtų milžiniški - ir būtų tiesiog uždarytas ne vienai savaitei.

Pirks laivą

Uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis informavo, jog dar šių metų pabaigoje Uosto direkcija įsigys modernią gylio matavimo įrangą. Pranešė, kad jau rengiama techninė užduotis dėl naujo hidrografinio laivo statybos. Tokį laivą ketinama turėti jau 2012 m.

Pasak V. Karolio, vien tik įplaukos kanalo priežiūrai, t. y. pavalymui, neskaičiuojant gilinimo darbų ir t. t., per metus reikia 20-25 mln. Lt. Pernai darbai nebuvo atliekami. Šiemet jau nemažai valymo darbų padaryta, gegužę atplauks antra didžiulė galingą žemsiurbė. Krovos kompanijų atstovai priekaištavo, kad iki šiol Uosto direkcija neįsigyja žemsiurbės ir yra priversta samdyti kompanijas brangiai kainuojančioms paslaugoms atlikti.

Profesorius V. Paulauskas teigia, kad po uosto valymo darbų tralavimas mechaniniu tralu yra mažai efektyvus. Jis jis duoda naudos tik 10 m gylyje. Pasaulyje naudojami kiti modernesni būdai. Profesoriaus manymu, šiuolaikinės technikos duomenys būna kur kas tikslesni. Beje, akmuo farvateryje atsirado jau po po, kai buvo atliktas tralavimas. Anot jo, ir locmanai turi naudotis savo turima įranga, o remiantis tik vizualiu stebėjimu.

Nori reglamento

Kompanijų atstovai prašė uosto kapitoną vasarą, kai bus geros oro sąlygos, kai jos prastos, dideli laivai į Klaipėdos uostą ir taip nevedami, pabandyti įvesti laivą su mažesniu klirensu. LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška sako, kad tarptautinė laivybos kompanija MSC sutiktų tokiomis sąlygomis vesti laivą, tad reikėtų tai daryti. A. Alekna tvirtina, kad prieš tai turi būti įvykdyti keturi jo nurodyti punktai.

Techninė taryba vėl svarstė, ar nereikėtų pasikviesti nepriklausomus ekspertus, kurie nustatytų, koks gi klirensas turėtų būti iš tikrųjų Klaipėdos uoste. Kai kurių kompanijų atstovai abejojo, ar tikslinga tai daryti, nes tuos pačius duomenis jie rinktų iš locmanų, iš uosto kapitono. Be to, dėl studijos atlikimo reikėtų skelbti konkursą ir t. t., atlikti visas būtinas procedūras, tai užtruktų nemažai laiko ir tai reikštų, kad klausimo sprendimas atidedamas vėl ilgam laikui.

Krovos kompanijų vadovai vienbalsiai sutarė, kad kažką daryti reikia, nes šiandien į Klaipėdą turi atplaukti ir didesni laivai, ir turi būti pilniau pakrauti. Nuspręsta, kad turi būti parengtas įplaukos kanalo tvarkomasis reglamentas, o ne šiaip eilinė dar viena studija. Uosto kompanijų atstovų manymu, turi būti dokumentas, kurį tvirtintų, pavyzdžiui, susisiekimo ministras, kad klirensas yra toks ir toks. Tada nereikėtų uosto kapitonui kiekvienu atveju drebėti leidus įplaukti didesnę grimzlę turintiems laivams. Uosto krovos kompanijos netgi sutiko finansuoti tokio dokumento rengimą, o jį koordinuoti įsipareigotų Uosto direkcija.

Vidmantas MAŽIOKAS