Geteborgo jūrų uostas puoselėja dideles ambicijas

Geteborgo miestą per metus aplanko 4 milijonai svečių. Sakoma, jog pusė Švedijos, turinčios 9 mln. gyventojų, žmonių nori gyventi būtent jame. Tai antras pagal dydį Švedijos miestas, turinti per 1,5 mln. gyventoj, turint omenyje ir priemiesčius, pačiame senajame mieste jų gyvena tik apie 0,5 milijono.

Geteborgo uostas pietvakarinėje Švedijos pakrantėje Giota upės žiotyse įkurtas 1620-aisiais, metais anksčiau nei miestas. Jis buvo pastatytas gintis nuo danų ir norvegų bei siekiant įrodyti pasauliui, kad Švedija irgi jūrų valstybė. Jį statė olandai, danai, lenkai.

Geteborgas - salų pasaulis, kurį sudaro apie 1000 salų. 20 iš jų yra gyvenamos. Apie 15 tūkst. archipelago gyventojų į darbą kasdien vyksta iš pietinių salų laiveliais, o iš šiaurinių - keltais. Šis uostas vadinamas buriuotojų rojumi, nes jame galima rasti mažą negyvenamą salą ir joje valgant krevetes, geriant vyną palydėti saulėlydį. Beje, ir Visbį švedai taip pat vadina buriuotojų rojumi.

Turgus - vietoj bažnyčios

Geteborge yra didžiausias žuvų turgus visoje Skandinavijoje. Tai pirmas Švedijoje turgus po stogu ir jis netgi dabar dar vadinamas žuvų bažnyčia. Beje, su religija yra susiję tik 9 proc. švedų, net 400 tūkst. iš jų - su islamu.

Penktą valandą ryto laivuose apdorojami omarai, krabai, verdamos krevetės ir tuojau pat pristatomos į turgų. Jeigu diena vėjuota, žinia, kainos bus didelės. Žuvų turgų mėgsta patys geteborgiečiai. Jame galima paragauti beveik visų pasaulio delikatesų, netgi paskanauti nedidelio ryklio. Turgus - tarsi miesto šventė, kurios niekas nenori praleisti. Žinoma, gana svarbų vaidmenį jame vaidina ir patys žvejai, pasakojantys įvairiausias istorijas.

Kai šilta, prie žuvų bažnyčios esančioje aikštėje geteborgiečiai mėgsta pietauti. Čia ateina ir įstaigų bei biurų tarnautojai, apsivilkę kostiumais, ir studentai, dėvintys džinsus ir avintys sportbačiais. Mat netoli yra du universitetai, o kasmet Geteborge mokosi apie 62 tūkst. studentų. Populiariausias valgis per pietus - virtos krevetės, batonas, majonezas, užsigeriama lengvu alumi. Visiems tinkama kaina, kai krevečių kilogramas kainuoja 100 Švedijos kronų.

Žuvų turguje yra ir žuvies restoranėlis "Gabriel". Nors kainos jame nėra mažos, tačiau kasdien stovi eilė norinčiųjų pavalgyti ekologiško maisto. Sakoma, kad geteborgiečiai niekur kitur žuvies nevalgo, tik savo mieste. Beje, firminėje žuvų užeigoje "Auksinis lobsteris" mėgiamiausias valgis - traškučiai iš silkių odos.

Taigi geteborgiečiai didžiules pajamas gauna iš gastronomijos, kitaip sakant, šiame mieste nemažai pinigų palieka turistai, skanaujantys čia jūros gėrybes. Miestas unikalia architektūra nepasižymi, apie jį sakoma - reikia ragauti.

Gausu marinistikos elementų

Geteborgo mietas turi 120 pliažų, tarp kurių vienas skirtas nudistams. 1 milijonas švedų žaidžia golfą, o Geteborgas turi 19 golfo laukų. Šiame mieste yra ir didžiausias kazino Švedijoje, per metus vyksta daugiausia kongresų. Kitais metais jame organizuojamas didžiausias dantistų kongresas, į kurį susirinks 7 tūkst. dalyvių.

Žinoma, yra ir marinistikos muziejus, kuris vadinamas pirmuoju tokiu muziejumi Europoje. Jame - ir povandeninis laivas, primenantis Kaliningrade esantįjį, tik šiek tiek erdvesnis, ir laivai švyturiai. Turi jis ir puikų atrakcionų parką "Liseberg", panašų į Vokietijos Haide parką, ir t.t.

Mieste daug marinistikos elementų. Pats gražiausias yra operos rūmų pastatas, iš vandens pusės primenantis milžiniško laivo kaminą. Yra bažnyčia, pastatyta apverstos valties principu, jos lubos apdorotos tokiomis pat medžiagomis, kurios naudojamos laivuose, kabo paveikslai tapyti naujų dailininkų ant suplėšytų burių.

Uostas - be gylio problemos

Geteborgo uostas ypatingas tuo, kad jo įplaukos kanalas išsišakoja į du kanalus. Išplaukimas į atvirą jūrą trunka 1,5 val. Įplaukos kanalas buvo pagilintas ir paplatintas prieš 10 metų. Dabar išoriniame įplaukos kanale gylis vietomis - 25 m, arčiau uosto - 20 m, uoste - nuo 10 iki 20 m. Į šoną nuo įplaukos kanalo gana seklu, be to, uolėtas dugnas. Į jį gali atplaukti ir didžiausias pasaulyje konteinervežis 404 m ilgio "Maersk Eleonor", ir vieni didžiausių pasaulyje autovežių.

Pernai Geteborgo uoste buvo perkrauta 43 mln. t krovinių. Klaipėdos uoste šiemet prognozuojama perkrauti per 36 mln. t. Švedijos uostas orientuojasi į naftos produktų krovą, beje, jie sudaro beveik pusę Getebergo krovinių (kai kurie naftos produktai sandėliuojami olose,) konteinerių ir ro-ro krovinius. Jis pretenduoja tapti natūraliu krovinių paskirstymo uostu Šiaurės Europoje. Geteborgas - vienas didžiausių Skandinavijos šalių konteinerių krovos uostų. Jame kraunama konteinerių daugiau nei visuose kituose Švedijos uostuose kartu paėmus. Maždaug pusė konteinerių į uostą pristatomi geležinkeliu. Be to, jis didžiausiais eksportuojamų naujų automobilių uostas Švedijoje. Žinia, čia gaminami "Volvo" lengvieji automobiliai.

Prieš 10-20 metų į Geteborgą kruiziniai laivai per metus užsukdavo 5-10 kartų, o pernai - 51 kartą. Jų padaugėjo todėl, kad imtasi aktyvios rinkodaros veiklos. Klaipėdos uostą kruiziniai laivai pernai aplankė 45 kartus.

2014 metais Geteborgas tikisi turėti laivą, kuris aprūpintų suskystintomis dujomis kitus laivus, ir sukurti teisinę laivų bunkeriavimo dujomis bazę.

Uoste yra vėjo jėgainių parkas, priklausantis privačiai energetikos kompanijai. Ne taip seniai Geteborge buvo moderni laivų statykla, kurioje dirbo 2-3 tūskt. žmonių. Tačiau dėl padidėjusios Azijos šalių konkurencijos statyklos jau nebėra, paskutinis laivas joje - ledlaužis buvo statomas 1980 metais. Buvusioje laivų statykloje dabar vykdoma įvairi veikla - kraunamas plienas, sandėliuojama.

Švedijos Geteborgo uoste yra įsikūrusi Danijos kompanija "DFDS Seaways", turinti keltų linijas į Belgiją ir Jungtinę Karalystę. Klaipėdos uostas taip pat yra pagrindinis Danijos kompanijos "DFDS Seaways" uostas. Tik Lietuvos uoste yra vienas ro-ro terminalas, o Geteborge - du.