Geležinkelininkai laukia Miškų įstatymo pataisos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl geležinkelio dvikelio bei elektroninės centralizavimo sistemos įdiegimo Klaipėdos uoste galimybių bei "Draugystės" ir Pauosčio geležinkelio stočių rekonstrukcijos eigos, taip pat kiti aktualūs geležinkelių išvystymo uoste klausimai.

AB "Lietuvos geležinkeliai" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas išsamiai pristatė projektus, vienaip ar kitap susijusius su Klaipėdos uosto plėtra. 2011-2014 metais geležinkelininkai numato įgyvendinti 7 projektus ir investuoti 244 mln. Lt. Šiemet numatyta investuoti 72 mln. Lt. Pietinėje uosto dalyje įgyvendinami 5 projektai, šaiurinėje - 4. Imamasi net tokio labai brangaus projekto kaip garsą slopinanti sienutė Klaipėdos stoties vakarinėje dalyje.

Geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę rekonstrukcija jau artėja į pabaigą."Draugystės" geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbų, pasak V. Jastremsko, pačių sunkiausių, jau atlikta pusė. Į šį objektą investuojama 46 mln. Lt.

Uosto taryboje keltas klausimas dėl elektroninės centralizavimo sistemos įdiegimo jūrų krovos kompanijoje "Bega". "Lietuvos geležinkelių" atstovas paaiškino, jog skelbiant konkursą ir darant papildomą etapą būtų rizikuojama perlipti į 2015 metus. Jis patikino, kad tai galėtų būti atlikta antrojo rekonstrukcijos etapo metu.

"Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad kompanijai labai svarbu turėti įrengtą elektroninę centralizavimo sistemą ir antrame kelyje, kad būtina jau dabar rengti techninę užduotį.

Pasak V. Jastremsko, Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcija - jautrus projektas, jo poveikio aplinkos vertinimui jau pritarta. Tačiau nėra pradėtos detaliojo planavimo procedūros. Nors į Klaipėdos savivaldybę kreiptasi dar spalį, atsakymo geležinkelininkai negauna iki šiol.

Kita problema - geležinkelininkai laukia Miškų įstatymo pakeitimo. Jeigu Seimas nepriims pataisos, darbai negalės pajudėti.

V. Jastremsko teigimu, Klaipėdos uoste geležinkelio kelių rekonstrukcijos planai parengti atsižvelgiant į krovos kompanijų pajėgumus ir juos dar viršijant. Pasak jo, po geležinkelių rekonstrukcijos 2015 metais per metus Klaipėdos uoste galėtų būti kraunama 50 mln. tonų krovinių: šiaurinėje uosto dalyje - 35 mln. t krovinių, o pietinėje - 15 mln. t.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad pietinėje uosto dalyje iš krovos kompanijų sunkiai išvažiuos autotransportas, tad jau dabar reikia galvoti apie dviejų lygių pervažą. Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas pareiškė, kad jis jau seniai apie tai kalbąs.

Uosto tarybos posėdyje nuspręsta prie geležinkelininkų siūlymų pridėti reikalavimą rengti techninę užduotį dėl elektros centralizacijos darbų jūrų krovos kmpanijos "Bega" teritorijoje. Be to, nutarta geležinkelininkų pasiūlymus svarstyti artimiausiame Klaipėdos valstybino jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Tikimasi, kad jis bus sušauktas dar iki Kalėdų.