Garlaivis, buvęs įkalintas Smiltynėje

1969 m. lapkričio 3 dienos vakare audra Smiltynės paplūdimyje išmetė užsienio garlaivį. Ne šiaip kokį, o Vakarų Vokietijos. Mums, dešimtokams, labai knietėjo pamatyti, kaip visa tai atrodo - beveik juodo korpuso priekyje baltų raidžių pavadinimas "HANS BERNSTEIN". Paskuigalyje nurodytas ne tik pavadinimas, bet ir garlaivio prirašymo uostas - Hamburgas.

Kaip nutiko ta nelaimė? Ėmė kilti audra - pūtė vėjas iš šiaurės vakarų, arba suominis (taip Kuršių marių žvejų vadintas vėjas, pučiantis nuo Suomijos krantų). Tą dieną siautė ne vėjas, bet vėtra, siekusi net 10 balų. Iš Vokietijos atplaukęs garlaivis išoriniame Klaipėdos uosto reide laukė galimybės įplaukti į uostą. Laivas išmetė abu inkarus, bet vėtra juos įveikė - nutrūko dešiniojo inkaro grandinė, o kairysis beviltiškai šliaužė dugno smėliu…

Bangos, vėtra, priekrantės srovės laivą nešė pietryčių kryptimi. Pavojingai dreifuojančio laivo SOS signalus Klaipėdos uosto radijo stoties budėtojas sugavo apie 19 valandą, tačiau gelbėjimo tarnybos buvo bejėgės padėti - už 2 jūrmylių (pagal 1929 m. priimtą tarptautinį standartinį apibrėžimą, 1 jūrmylė lygi 1 852 m, taigi kranto vaikštuoliams reikia paaiškinti, kad 2 jūrmylės yra 3 704 m) nuo uosto vartų laivas įsirausė į paplūdimio kranto smėlį. Iš pradžių dar buvo vandens semiamas, bet vėliau išmestas į krantą, artyn kopų.

Čia jau baigėsi pliažai ir prasidėjo pasieniečių teritorija - sargybos bokštelis ir jų saugomas krantas. Ant dvigubo geležies stulpo - užrašas, draudžiantis įeiti į pasienio zoną. Taigi visus masinęs kapitalistinės valstybės garlaivis, ką tik įgulos paliktas, buvo nepasiekiamas.

Mėginta, bet nepavykus į jūrą garlaivį nuvilkti (atrodo, ir galingas plaukiojantis kranas iš Vokietijos buvo atplaukęs), jis nebebuvo saugojamas - pasviręs, denio krovinių gervės ir jų lynai išsidraikę, su vienu kairiuoju inkaru už borto… Smalsuoliai ropštėsi pasidairyti, o gal ko ir pasiieškoti. Brolis Jurgis taip pat buvo įsigavęs į garlaivį - koko (laivo virėjo) valdose galima buvo apšilti sukant archajišką kavamalę, o per visą patalpos aslą buvo pažirusios kavos pupelės…

Galų gale beviltiškai į krantą įsiraususį garlaivį beliko tik supjaustyti į metalo laužą - smėlyje įstrigusios liekanos pjaustytos dar ir 1995 m., o 2007 m. sausį jūros bangos atidengė paskutiniąsias laivo dugno liekanas. Taip baigėsi seniausio tuo laiku vis dar plaukiojusio Vokietijos garlaivio istorija.

Faktai

Laivas pastatytas 1910 m. akcinės bendrovės "Hedwigshutte James Stevenson AG Stettin'e" (tuomet Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo Szczecin, Lenkijoje) kaip bendrosios paskirties krovininis garlaivis, turėjęs 3 400 t talpos.

Pavadinimas keistas kelis kartus: 1910 m. - "Brandenburg"; 1920 m. - "Vasco"; 1929 m. - "Franz-Jurgen"; 1929 m. - "Franz-Jurgen J. Nimtz"; 1954 m. - "Hans Bernstein."

Apie 1960-uosius garlaivis perstatytas. Kaip "Hans Bernstein" garlaivis priklausė anglies ir koso gamyklai "Hedwigshutte Kohlen&Kokswerke" Hamburge.