Garbės ženklo kavalieriai pasijuto likę už borto

Garbės ženklo kavalieriai pasijuto likę už borto

Praūžus Jūros šventei tradiciškai sumuojame rezultatus. Šį kartą nuoskaudą išliejo vienas Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklo kavalierius - esą visi jūrų pramonei nusipelnę, bet šiuo metu nedirbantys žmonės buvo tiesiog pamiršti ir niekur nepakviesti dalyvauti. O tolimojo plaukiojimo kapitonas Juozas Liepuonius svarsto, ar priimti susisiekimo ministro Roko Masiulio padėkos raštą.

Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklą Susisiekimo ministerija įsteigė 2003-iaisiais. Šiuo ženklu apdovanojami specialistai už ilgametį nepriekaištingą darbą. Iki šiol jis jau įteiktas 145 žmonėms. Kai kurie jų jūrinio transporto sistemoje yra išdirbę 30-50 ar net daugiau metų. Ženklas, kaip ir 2013 metais ministerijos įsteigtas pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino medalis, teikiami būtent per Jūros šventę ir Jūrininkų vakarą. Šiuo medaliu, kuris skiriamas už ypatingus nuopelnus transportui ir jūrų pramonei, apdovanota 10 žmonių.

Tačiau po kurio laiko tie jūrinei bendruomenei nusipelnę žmonės, jeigu nebedirba, tiesiog pamirštami. Pasak pokalbininko, kurio pavardės neviešiname, jie nebekviečiami dalyvauti nei šventinėje eisenoje, nors galėtų sudaryti puikią koloną, nei į Jūrininkų vakarą ir apskritai į jokius Jūros šventės renginius. "Skaudu, bent jau į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę galėjo pakviesti", - neslėpė nuoskaudos vyras.

Trūko iniciatyvos

Ko gero, bėda ta, kad šie žmonės nėra susibūrę į kokią nors organizaciją, tad nėra kam jais pasirūpinti. Negi tai turėtų daryti Susisiekimo ministerija ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri globoja šventinę eiseną ir yra viena iš vadinamojo Jūrininkų vakaro, šiemet tai buvo jūrinės bendruomenės vakaras "Mano uostas", organizatorių?

Uosto direkcijos atstovų teigimu, eiseną organizuoja VšĮ "Klaipėdos šventės". Joje gali dalyvauti bet kokia organizuota struktūra, specialiai niekas nėra kviečiamas - organizacijos, norinčios dalyvauti eisenoje, pačios kreipiasi į šventės organizatorius.

VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys sako, kad bent jau reikėtų informuoti apie tokį norą. "Buvo galima bent paskambinti ir jokių problemų nebūtų buvę. Nė vienam jūreiviui ar jūrininkui, ar jūrinei kompanijai nėra atsakoma. Žinoma, tam tikros ribos yra. Ta eisena jau pasidarė didžiulė. Mes jau prašome kolektyvų siųsti mažiau žmonių. Bet jeigu būtų buvusi tokia iniciatyva, manau, ji nebūtų likusi be atsako", - sakė R. Žiubrys.

Nėra tinkamos erdvės

"Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu yra apdovanoti 145 žmonės. Apdovanotųjų spektras labai platus - nuo mechanikų iki ambasadorių. Mūsų žiniomis, jų kontaktai centralizuotai nėra renkami. Ateityje būtų galima svarstyti variantus, kaip šiuos nusipelniusius žmones surinkti. Deja, kita gana opi problema - Klaipėdoje nėra tokios erdvės, kuri galėtų talpinti dar didesnį skaičių žmonių nei šiuo metu telpa Klaipėdos koncertų salėje, kurioje paprastai rengiamas jūrinės bendruomenės renginys. Tai būtų papildomai 300 žmonių, nes kviečiama su antrosiomis pusėmis. Jeigu atsiras platesnių erdvių, tikrai svarstyme galimybę kviesti ir daugiau nusipelniusių žmonių", - rašoma Uosto direkcijos komentare.

Kvietimai į namus nenešami

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad tiek LJS, tiek asociacijos "Jūros veteranai" nariai, tiek Jūrų kapitonų asociacijos ir kitų organizacijų atstovai patys organizuojasi ir niekas nepamirštamas - šventinėje eisenoje žygiuoja ir aštuoniasdešimtmečiai. "Galbūt tie nusipelniusieji yra neaktyvūs. Dėl dalyvavimo Jūrininkų vakare mes sudarome savo narių sąrašus ir pateikiame Uosto direkcijai, kuri išrašo kvietimus. Dar duoda mums kvietimų be pavardžių, nes kartais grįžta jūrininkai iš reisų ir nori dalyvauti", - sakė P. Bekėža.

KAPITONAS Juozas Liepuonius, tik antradienio vakare grįžęs iš reiso, dar nenusprendė, priimti susisiekimo ministro Roko Masiulio padėkos raštą ar ne. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Beje, norintieji dalyvauti Jūros šventės renginiuose turi apie tai praneši gana anksti. LJS sąrašus pradeda sudaryti gegužės pradžioje, o pabaigoje perduoda Uosto direkcijai.

P. Bekėžos teigimu, nebedirbantys žmonės, norintys dalyvauti šventinėje eisenoje, galėtų kreiptis į savo buvusias darbovietes, o dėl jūrinės bendruomenės vakaro - į Uosto direkciją. "Nepasakyčiau, kad nusipelnę žmonės buvo užmiršti. Jūrinės bendruomenės vakare mačiau ir Eugenijų Špėlį, buvusį Žvejybos uosto direktorių, ir kitus. Tuo reikia pasirūpinti patiems ir iš anksto. Niekam kvietimai į namus neatnešami. Galų gale jūrinės bendruomenės atstovai gali ateiti į Jūrininkų sąjungą, mes priimsime į savo koloną.

Į Jūrininkų vakarą duoti kvietimus visiems norintiesiems negalime. Tai reikėtų derinti su Uosto direkcija. Ji sudaro nusipelniusiųjų kviestinių svečių sąrašą, kuris nederinamas su LJS, "Jūros veteranais", Jūrų kapitonų asociacija. Visus dalykus, susijusius su Jūrininkų vakaru, aptaria susirinkę visų asociacijų nariai. Jį organizuoja ne "Klaipėdos šventės". Prie jo mes visi prisidedame ir finansiškai. Paprastai pirmi susirinkimai prasideda jau vasarį", - aiškino P. Bekėža.

Apie nemalonius dalykus

LJS nariai nusiminė, kad šiemet, vardinant eisenoje žygiuojančius kolektyvus, LJS buvo praleista. Smulkmena, bet nemaloni.

LJS pirmininkas apgailestavo, kad kituose jūriniuose renginiuose, kurie organizuojami visuomeniniais pagrindais, o ne "Klaipėdos švenčių", pavyzdžiui, žuvusios laivo "Linkuva" įgulos, jūrininkų pagerbimo prie paminklo "Albatrosas", Liudviko Stulpino kapo lankymo ceremonijose nesulaukiama daug žmonių, garbės ženklo kavalierių ir žiniasklaidos atstovų taip pat. Jo teigimu, ir televizijų žiniose jūrinių šventės akcentų beveik nebuvo, išskyrus šalies prezidento nuleidžiamą vainiką jūroje žuvusiems jūrininkams atminti. "Gal jie per mažai reklamuojami, arba visi nori tik į balių", - svarstė P. Bekėža.

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko kapitono J. Liepuoniaus klausėme, kodėl jis svarsto, ar nereikėtų atsisakyti ministro padėkos rašto. "Savo neapgalvotomis reformomis ministras vykdė jūrinio sektoriaus genocidą, savo veiksmais smarkiai sugadino Uosto direkcijos įvaizdį, atleistas "Smiltynės perkėlos" vadovas, didelių abejonių sukėlė Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacija. Man susidarė įspūdis, kad jis apskritai nusiteikęs prieš laivybą, prieš jūrinį sektorių. Vakar (liepos 30 d. - aut. past.) išsiunčiau ratą. Nerašiau, kad kategoriškai atsisakau to apdovanojimo, tik pasakiau, kad man jis nepageidautinas", - sakė kapitonas.

Jūrų kapitonų asociacija jau gal trečią kartą siūlo kapitoną Arvydą Padriezą, dirbantį "Boscalis Baltic" kompanijoje, labai aktyviai dalyvaujantį visuomeninėje veikloje, padedantį studentams mokytis specialybės, apdovanoti L. Stulpino medaliu. J. Liepuoniui apmaudu, kad ministerija tam vis nepritaria.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder