Gandai apie reikalavimus kapitonams šiek tiek perdėti

Redakciją pasiekė kalbos, esą Uosto direkcija daro spaudimą keltų kapitonams reikalaudama imti locmanus į laivus. Uosto kapitonas Adomas Alekna tai neigia, pabrėždamas, kad tai yra šmeižtas, nes Uosto direkcija visada vadovaujasi teisės aktais, o šiuo atveju neseniai priimtais Saugios laivybos įstatymo pakeitimais ir susisiekimo ministro įsakymu, kuriais keičiama tik leidimo plaukti be locmano išdavimo tvarka - dėl didesnio saugumo. Tiesa, iš pradžių tai sukėlė sumaištį, tačiau šiomis dienomis susitikus su laivų savininkais, atrodo, rastas kompromisas.

A. Alekna, pabrėžia, kad visą riziką laivui plaukiant be locmano prisiima uosto kapitonas. Jis kelia retorinį klausimą, ar teisingai elgiasi laivybos kompanijos, mokėdamos didesnį atlyginimą laivo kapitonui, jei šis plaukia be locmano, nes taip gali būti skatinama nesaugi laivyba.

Pasijuto nuvertinti

Beveik visi AB "DFDS Seaways" keltų kapitonai turėjo leidimus be locmano plaukti ne tik į Klaipėdos uostą, bet, pavyzdžiui, ir į Vokietijos Kylio uostą. Ta teise jie naudojasi jau seniai ir niekada nekildavo problemų. Šiemet pradedant taikyti naują leidimo plaukti be locmano išdavimo tvarką, didžiulę patirtį turintys kapitonai pasijuto esą nuvertini neva todėl, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsigeidė gauti daugiau locmaninių rinkliavų.

Pasak Klaipėdos uosto kapitono A. Aleknos, anksčiau į plaukimą be locmano būdavo žiūrima liberaliau. Šiemet birželio 15 d. išleistas susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymas, parengtas vadovaujantis Saugios laivybos įstatymo pakeitimais, pareikalavo įvesti griežtesnę tvarką sprendžiant, ar linijinių ir vienarūšius krovinius gabenančių laivų kapitonui galima leisti plaukti į Klaipėdos uostą be locmano, ar ne.

Uosto direkcija ministro įsakymu įpareigota atlikti tokios veiklos priežiūrą.

LET stebi kapitonų darbą

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, kapitonai licenciją plaukti be locmano Klaipėdos uoste išlaikę egzaminus gaudavo metams. Po metų turėdavo ateiti į Uosto direkciją ir atnaujinti žinias, t. y. išklausyti instruktažą. Mat per metus uoste situacija gerokai pasikeičia - tai nauja prieplauka atsiranda, tai gylis, tai sąnašos susikaupia prie kurios nors krantinės ir kt. Atnaujindami žinias kapitonai susipažindavo ir su Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (LET) darbu, jos turima įranga, LET operatorių atliekama laivų eismo kontrole uoste ir t. t. To pakakdavo, ir licencija būdavo tiesiog pratęsiama be jokių egzaminų ir vertinimų.

Tačiau LET operatoriai visą laiką stebi kapitonų darbą ir esant reikalui gali būti pareikalauta imti locmaną. Pernai Klaipėdos uoste buvo atnaujintos radiolokacinės sistemos, nupirkti nauji radarai, tad LET operatoriai mato viską - kokiu greičiu plaukia laivas, kaip prasilenkia ir kt. Stebėjimo medžiaga archyvuojama. Vienam kapitonui, kuris vienu metu nesuvaldė laivo, vėl teko kurį laiką plaukti su locmanu ir tik kai pastarasis jo pasirengimą įvertino teigiamai, jam buvo pratęstas leidimas plaukti be locmano.

Rastas kompromisas

Problemų kilo bandant išsiaiškinti, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai kapitonas pakeičia laivą. Teoriškai plaukti be locmano kitu laivu jis teisės lyg ir neturi, jam reikėtų laikyti egzaminą.

Saugios laivybos įstatymo pakeitimai, t. y. pridėtas straipsnis dėl belocmaninės licencijos išdavimo, reikalauja, kad linijinių laivų kapitonas per mėnesį be locmano plauktų mažiausiai tris kartus. Priešingu atveju jo licencija anuliuojama. "DFDS Seaways" keltų kapitonai per mėnesį plaukia daugiau nei tris kartus, tačiau jų darbas organizuojamas taip, kad jie mėnesį dirba, o kitą mėnesį ilsisi. Taip išeitų, kad jų licencijos turėtų būti anuliuojamos kas antrą mėnesį. Kad licencija būtų pratęsta, kapitonas privalėtų plaukti kurį laiką su locmanu, vėl laikyti egzaminus.

Pradėjus praktiškai taikyti minėtą ministro įsakymą ir Saugios laivybos įstatymo pakeitimus, prasidėjo sumaištis. "Vyko daug diskusijų dėl įstatymo pakeitimo, kuris buvo priimtas Seime. Uosto direkcija yra įstatymus vykdanti institucija, atvira ir siekia gerų santykių su kompanijomis ir operatoriais", - sakė A. Alekna.

Beje, kol straipsnis buvo rengiamas spaudai, Uosto kapitono tarnybos atstovai susitiko su linijinius keltus valdančios AB "DFDS Seaways" vadovybe ir aptarė galimus susidariusios problemos sprendimo būdus.

Uosto kapitono teigimu, nuo šiol linijiniams laivams bus taikoma vienokia naujoji leidimų plaukti be locmano tvarka, o vienarūšius krovinius gabenantiems laivams - šiek tiek kitokia pagal įplaukimų skaičių. Linijinių laivų kapitonai turės per mėnesį įplaukti į uostą ir išplaukti tris kartus, o vienarūšius krovinius gabenančių laivų - 6 kartus per metus.

Po diskusijų su laivų savininkais surastas toks kompromisas - Uosto kapitono tarnyba pirmiausia įspės laivų savininką, jeigu kapitono įplaukimų be locmano skaičius nebus įvykdytas, ir sudarys galimybę per tam tikrą laiką likviduoti pažeidimą, kad belocmaninės licencijos galiojimas nesibaigtų. Jeigu tai nebus padaryta, tada licencijos galiojimas bus stabdomas.

Konkretaus laivo ir galiojimo termino neliko

Keičiant nusistovėjusią tvarką minėtu ministro įsakymu iš pradžių norėta padaryti taip, kad kapitonas, pakeitęs laivą, turėtų kelis kartus įplaukti ir išplaukti iš uosto su locmanu. Pastarajam įvertinus, kad jis gerai valdo laivą ir žino visas taisykles, kapitonas turėtų Uosto kapitono tarnyboje laikyti egzaminą. Beje, jo metu daromas garso įrašas, kompiuterinė laikmena su juo pridedama prie egzamino protokolo ir saugoma Uosto direkcijoje. Tik tada kapitonas gautų leidimą plaukti be locmano ir kitu laivu. Tai yra būtų taikomi tie patys reikalavimai kaip ir naujam kapitonui, norinčiam gauti leidimą plaukti be locmano.

Kapitono Pavelo Morozovo pavyzdys vis dėlto verčia manyti, kad kapitonams norėta primesti perteklinius reikalavimus. Šis kapitonas, laivais plaukiojantis 40 metų, o kapitono pareigas einantis 21 metus, būdamas "DFDS Seaways" kelto "Athena Seaways" kapitonas turėjo teisę be locmano plaukti ne tik į Klaipėdos, bet ir į Kylio uostą. Tačiau neseniai jis buvo paskirtas kito kelto "Victoria Seaways" kapitonu, tad turėjo 6 kartus įplaukti į savąjį uostą ir išplaukti su locmanu. Žinoma, jo laivo vedimo, švartavimo prie krantinės žinios buvo įvertintos dešimtukais, jis išlaikė egzaminą ir toliau plauks be locmano.

Pasak A. Aleknos, anksčiau kapitonui išduoto leidimo plaukti be locmano konkrečiu laivu duomenų nereikėdavo įrašyti į valstybės įmonės Registrų centro licencijų informacinę elektroninę sistemą, o dabar reikia. Jeigu keistųsi laivo pavadinimas, įmonė nesuprastų, kokiu pagrindu išduota licencija, jeigu nebūtų pridėti egzaminavimo duomenys. Kitas dalykas, anot uosto kapitono, netgi vadinamieji seseriniai laivai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos kapitonas privalo žinoti. Galima tik įsivaizduoti, kaip tokius biurokratinius reikalavimus vertino keltų kapitonai.

Kita kapitonų pasipiktinimo priežastis - kai kapitonas į uostą plaukia su locmanu, jam kompanija mažiau moka, nes jai reikia susimokėti už locmano paslaugą Uosto direkcijai. Sakoma, kad kai kuriose šalyse tas papildomas mokestis už plaukimą be locmano sudaro kone pusę kapitono atlyginimo. Taigi kapitonai tokiu atveju nukentėtų ir finansiškai.

Pagal naują tvarką, vadovaujantis Saugios laivybos įstatymo pakeitimais, licenciją turintis kapitonas galės plaukti į Klaipėdos uostą be locmano bet kokiu laivu. Projekte buvusio reikalavimo, kad licencija gali būti išduota tik konkrečiam laivui, nebeliko. Dar viena naujovė - licencijos galiojimo laikas jau yra neterminuotas, tad po metų kapitonui nebereikės eiti jos prasitęsti.

Svarbiausia uosto ir laivo saugumas

Tiesą sakant, griežti reikalavimai kapitonams, norintiems plaukti be locmano, vis dėlto reikalingi. Už uosto ir į jį įplaukiančių laivų saugumą atsako Uosto kapitono tarnyba. Ji turi būti garantuota, kad kapitonas suvaldys laivą ir esant prastoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ne tik geromis. Sprendimą, ar galima vesti laivą į uostą, kai vėjo greitis daugiau kaip 20 m/s, ar jis turi štormuoti jūroje, priima tik uosto kapitonas.

Kai pakyla bangos, pagrindinė problema būna ta, kad į laivą negali įlipti locmanas. Todėl uosto kapitonas turi gerai žinoti laivo kapitono galimybes, kad galėtų priimti sprendimą. Kartais keltų kapitonai dar būdami Kylyje ar Karlshamne (Švedija), iš vakaro teiraujasi Uosto kapitono tarnybos, kokios bus įplaukimo sąlygos Klaipėdos uoste. Būna, kad gauna patarimą atplaukti vėliau, kad prie uosto vartų laivui nereikėtų apsisukti ir štormuoti prieš bangą. Tai daryti nepatogu, nes pasisukęs šonu į bangas laivas pradeda stipriai linguoti ir galimos įvairios pasekmės.

Locmanas būdamas laive padeda užtikrinti saugų laivo plaukimą. Tad tik jis praktiškai mato, kaip kapitonas orientuojasi uoste. Todėl labai svarbu, kad kapitonas turėtų locmano įvertinimą. Uosto kapitono tarnybos specialistams kapitonas atsiskaito tik už teoriją - nubraižo bujas, kursus, apibūdina laivybos kanalą, pranešimų sistemą, nurodo, kokių veiksmų reikia imtis tam tikrais atvejais ir t. t.

Dar vienas labai svarbus momentas - laivo savininkas turi sutikti, kad laivą vestų kapitonas be locmano pagalbos.

Kitose šalyse elgiamasi įvairiai

Uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, pats buvęs keltų kapitonu, sako, kad nereikėtų painioti "locmano" ir "leidimo plaukti be locmano" sąvokų. Tokios praktikos, kad leidimą plaukti be locmano asmuo gauna tik konkrečiam laivui, laikomasi daugelyje valstybių, kuriose leidžiama linijinių ar vienarūšius krovinius gabenančių laivų kapitonams plaukti be locmano. Reikalavimai laivo keitimo atveju įvairiose valstybėse būna skirtingi. Kai kuriuose uostuose kapitonui reikia iš naujo laikyti egzaminus, kituose pakanka tik atnaujinti žinias.

Danijoje gana paprasta tvarka. Jeigu kapitonas plaukia ne su tanklaiviu ar laivu, gabenančiu pavojingus krovinius, tai pats sprendžia, imti locmaną ar ne. Net iš plaukiančiųjų į Kopenhagos uostą nereikalauja būtinai naudotis locmano paslaugomis. Kapitonas A. Alekna juokauja, kad ši šalis turi daug uostų, tad gali kur kas liberaliau žiūrėti į tą dalyką, o Lietuva, turėdama vienintelį uostą, laivybos saugumui privalo skirti ypatingą dėmesį. Pasak jo, pakaktų savaitei uždaryti Klaipėdos uostą dėl kokios nors avarijos, ir jis prarastų nemenką dalį krovinių.

DFDS keltas, plaukiojantis Suomių įlankoje, turi ir estą kapitoną vien todėl, kad galėtų įplaukti į Talino uostą, nes nuolatinis kapitonas nėra Estijos pilietis ir nemoka estų kalbos. Taigi Estijoje norint plaukti be locmano būtina mokėti valstybinę kalbą. Į Klaipėdos uostą be locmano gali plaukti ir kapitonai užsieniečiai, jeigu jie moka anglų kalbą, ir jeigu įgulos narių sąraše yra lietuvis laivavedys.

Ko reikalauja anglai?

Anglijoje norint gauti locmaninę licenciją reikia atlikti keliolika įplaukimų, ir tarp jų ne mažiau kaip trys turi būti tamsiu paros metu. Be to, reikia ne mažiau kaip 45 minutes laivų eismo tarnyboje stebėti, kaip vedami laivai. Būtina du kartus apsilankyti vilkike ir pamatyti, kaip jis padeda švartuoti laivą, kaip plaukiama šliuzu. Tada laikomas egzaminas. Kapitonas veda laivą, o locmanas stebi jo darbą.

Gana svarbus momentas - kaip laive dirba įgula. Jeigu kapitonas vienas viską darys, blaškysis, egzamino jis tikrai neišlaikys. Turi būti padalintos ir tiksliai atliktos tokios funkcijos kaip radijo ryšys, stebėjimas, valdymas, žymėjimas. Jeigu kapitono savarankišką plaukimą pirmyn ir atgal locmanas įvertina teigiamai, tada jis jau gali laikyti egzaminą uosto administracijoje. Ten reikalauja nubraižyti visą uostą su visomis jo bujomis, gyliais, seklumomis, parašyti visas šviesų charakteristikas, išvardinti, kokiais kanalais reikia kviesti tarnybas esant kokiam nors nutikimui, kas būtų daroma potvynių, kas atoslūgių metu ir t. t.

"Manau, elgiamasi labai teisingai siekiant išvengti nelaimės. Juk kapitonas paliekamas vienas judrioje upėje, kuria plaukia 300 metrų ilgio naftos tanklaiviai. Jeigu jis ne viską žinos, o locmano nebus, galimos liūdnos pasekmės" - sako E. Ringis.

Anglijoje viena upė turi keturis sektorius. Kapitonas laiko egzaminą ir gauna teisę plaukti be locmano tik viename, o plaukdamas kitais turi imti locmaną. Jeigu išlaiko egzaminus ir kituose sektoriuose, tik tada gali plaukti visa upe be locmano. Jeigu kapitonas keičia laivą, uosto administracija sprendžia, ar į leidimą įrašyti kitą laivą, ar reikalauti laikyti egzaminą. Tačiau jeigu per pusę metų kapitonas nė karto neplaukia, leidimas anuliuojamas. Vokietijoje kapitonas per metus turi būti plaukęs tuo laivu ne mažiau kaip tris kartus, priešingu atveju netenka licencijos.

Situacija nėra tokia bloga

Jonas NAZAROVAS, AB "DFDS Seaways" generalinis direktorius

Kompanijoje šiuo metu dirba 23 kapitonai, dalis jų - keltuose, plaukiojančiuose iš Klaipėdos į Vokietiją, Švediją, Daniją, dalis - Juodojoje jūroje, dar pora - Šiaurės jūroje. Į Klaipėdos uostą be locmano turi teisę įplaukti 12 kapitonų, į Kylį - 4, į Karlshamną - 6, į Fredericiją/Kopenhagą - 2.

Jei kapitonas turi vadinamąją plaukiojimo be locmano licenciją, jam už kiekviena įplaukimą irišplaukimą prie atlyginimo mokama nustatyto dydžio priemoka.
Kol kas kompanija jokių nuostolių dėl naujos leidimų plaukti be locmanų išdavimo tvarkos nepatyrė ir, tikiuosi, nepatirs.

Reikia pasakyti, kad situacija nėra tokia bloga, kaip galbūt ją mėginama pavaizduoti. Naujoji tvarka kai kuriais atvejais yra netgi kiek lankstesnė nei senoji, pavyzdžiui, kapitonams nebereikės kasmet pratęsti savo licencijų. Be abejo, kai kurie dalykai sukelia tam tikrų nepatogumų tiek mūsų kompanijai, tiek, ko gero, ir pačioms kontroliuojančioms institucijoms. Tačiau mes kartu su Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Susisiekimo ministerijos specialistais šiuo metu diskutuojame ir dirbame tam, kad patobulintume naująją tvarką taip, kad ji labiau atitiktų šių dienų realijas.