Ekonominės krizės laikotarpiu gaisrininkai neaštrina gaisrų gesinimo laivo reikalingumo klausimo. Pasak vidaus reikalų ministro, anksčiau ar vėliau Klaipėdos uostas privalės turėti tokį laivą. O Uosto direkcijos vadovas mano, kad pirkti tokį brangų žaisliuką tikrai nėra būtina.
Uosto plėtojimo tarybos posėdžiuose gaisrininkai teigdavo, kad Klaipėdos uostui verkiant reikia specialaus gaisrų gesinimo laivo. Šiemet jie jau sako, kad tai jūrininkų reikalas.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Rimanto Stanevičiaus teigimu, kelti šį klausimą visiškai atsisakyta. "Praktiškai tai yra jūrininkų reikalas. Už uosto apsaugą, gaisrų gesinimą jame atsako Uosto direkcijos kapitono tarnyba. Tokio laivo reikalingumo klausimas buvo keliamas Uosto plėtojimo tarybos posėdžiuose, o toliau tai jau jūrininkų klausimas. Nuspręsta, kad mums jo kelti nebereikia, tuo diskusijos baigtos. Mes negalime diktuoti kitiems, kaip jie nori, taip tegu tvarkosi. Mes dirbame savo darbą", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Stanevičius.
Privalės įsigyti
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, pagal įstatymus kiekvienas stambus pramoninis objektas, o Klaipėdos uostas yra būtent toks, privalo turėti žinybinę priešgaisrinę apsaugą, kurioje būtų ir laivas. "Šio laivo įsigijimo klausimas gali būti padėtas į stalčių tik dėl krizės, bet iš tikrųjų jis yra reikalingas", - sakė R. Palaitis
Paklaustas, ar tokį laivą turi pirkti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ar jo negalėtų įsigyti VRM, ministras atsakė: "Priešgaisrinė apsauga turi būti žinybinė. Uosto direkcija yra valstybės įmonė siekianti pelno, ji gauna pajamų. Lietuvoje stambiuose pramonės objektuose yra žinybinė priešgaisrinė pasauga. Pavyzdžiui, Klaipėdoje AB Vakarų laivų gamykla, AB "Klaipėdos nafta" turi tokią apsaugą, ir Uosto direkcija ją irgi turėtų turėti. Ignalinos atominę elektrinę saugo valstybinė priešgaisrinė apsauga, tačiau elektrinė jai moka už apsaugą. Kadangi dabar ji uždaroma, bus mokama iš uždarymo fondo, bet ne iš valstybės biudžeto tiesiogiai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prievolė - pasirūpinti uosto priešgaisrine sauga. Mūsų gaisrininkai, žinoma, glaudžiai bendradarbiautų, tačiau apsauga turi būti žinybinė. Antras klausimas - ji turi turėti laivą. Šį klausimą mūsų gaisrininkai kėlė nuolat, tačiau dabar, suprasdami sunkią ekonominę situaciją, jo neaštrina. Tačiau jis niekur nedingo ir neišgaravo. Anksčiau ar vėliau uostas privalės įsigyti gaisrų gesinimo laivą."
Prašo nenorėti laivo
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, paklaustas, ar dabar būtų metas pirkti gaisrų gesinimo laivą ir ar Uosto direkcija tai turėtų daryti, atsakė: "Labai norėčiau paprašyti gaisrininkų, kad jie suprastų, jog dabar tikrai ne laikas pirkti gaisrinį laivą. Toks naujas specializuotas laivas galėtų kainuoti apie 25 milijonus litų. Tačiau toks mano prašymas nėra susijęs vien tik su krize. Galbūt sunkmečio sąlygomis būtų galima gerą daiktą įsigyti ir pigiau."
Pasak uosto vadovo, tokį laivą pirkti dar galbūt ir būtų galima, jeigu jo eksploatavimas nekainuotų taip brangiai. Kasmet jam reikėtų skirti maždaug po 2 mln. Lt, o labai taupant galbūt būtų galima apsieiti ir su 1,5 mln. Lt. Visos Uosto direkcijos administracijos išlaikymas per metus, įskaitant visus mokesčius, kainuoja apie 8 mln. Lt. Taigi šio laivo eksploatacinės išlaidos būtų labai didelės.
Kitas klausimas, ar tikrai tokį laivą turėtų pirkti ir eksploatuoti Uosto direkcija, turinti ir taip daug prievolių, kurias vykdo. Pasak E. Gentvilo, jeigu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos mano, kad turi būti toks specializuotas laivas, tegu nebando užkrauti papildomos prievolės Uosto direkcijai.
| Esant reikalui į pagalbą Uosto direkcijai laivą "Šakiai" atsiųstų Karinės jūrų pajėgos. |
Gesinti gali vilkikai
Uosto vadovo teigimu, Uosto direkcija nemano, kad ji turi įsigyti tokį specializuotą laivą. Šiandien Klaipėdos uoste yra 5 vilkikai, o netrukus viena kompanija įsigis ir dar vieną. Visi tie vilkikai yra paruošti priešgaisriniams gelbėjimo darbams. Kiekvienas jų turi po du vandens monitorius, per tūkstantį tonų talpinančius vandens rezervuarus ir 20 kub. m talpos cisternas su putokšliu. Jeigu reikėtų gesinti gaisrą vandenyje, vilkikai galėtų tą darbą atlikti. Žinoma, jie yra privatūs. Uosto direkcija turi tik vieną vilkiką "Stumbras", kuris šiuo metu yra išnuomotas.
E. Gentvilo manymu, Priešgaisrinės apsaugos departamentas galėtų su vilkikus turinčiomis kompanijomis sudaryti sutartis, apmokyti savo gaisrininkus, kad esant reikalui būtų galima naudotis vilkikų paslaugomis.
"Kas, kad Uosto direkcija valstybinė įmonė? Ar tai reiškia, kad ji gali taškyti pinigus tiek naujam laivui pirkti, tiek jo eksploatacinėms išlaidoms? Manau, kad nėra reikalo pirkti naujo laivo. Mes neprisiimsime šitos papildomos prievolės", - "Vakarų ekspresui" sakė E. Gentvilas.
Kariškiai padėtų
Uosto vadovo manymu, gaisrininkai gali kalbėtis ir su Krašto apsaugos ministerija ir apmokyti savo darbuotojus dirbti paieškos bei gelbėjimo laive "Šakiai", kuris irgi turi gaisrų gesinimo įrangą.
"Mes esame valstybės įmonė, o Krašto apsaugos ministerija - biudžetinė institucija, kodėl gaisrininkai negali mokytis jos laive, kodėl mes turime pirkti naują laivą, kad jame mokytųsi dirbti gaisrininkai?" - klausia uosto vadovas?
Vyriausybės nutarimu anksčiau Uosto direkcijai priklausęs paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai" buvo perduotas Karinėms jūrų pajėgoms (KJP), kaip ir Jūrų koordinacinis gelbėjimo centras, anksčiau priklausęs Lietuvos saugios laivybos administracijai. KJP viešųjų ryšių karininko Antano Brenciaus teigimu, KJP atsakomybės zona - įvykiai, nutinkantys jūroje. Jeigu kas nors nutiktų uoste, visus veiksmus koordinuotų Uosto direkcija. Jeigu jai reikėtų papildomų pajėgumų ir ji prašytų KJP, tada jai į pagalbą būtų siunčiamas laivas "Šakiai". Tai, pasak karininko, netgi reguliuojama įstatymais - jeigu nepakanka Uosto direkcijos turimų resursų, ji gali kreiptis į kitas institucijas, o viena iš jų - KJP.
Prestižą - kitais būdais
Paklaustas, ar dėl to, kad Klaipėdos uostas neturi gaisrų gesinimo laivo, nenukenčia jo prestižas, E. Gentvilas atsakė: "Tai ar mes kalbame apie prestižą, ar apie sveiką protą. Siūlau prestižo nepamiršti, bet jį galima kelti kitais būdais, o ne įsigyti gaisrininkų laivą ir turėti brangiai kainuojantį žaislą. Tai naujųjų turtuolių psichologija - deimantais inkrustuoti mobilieji telefonai. Jeigu kuris nors valstybės padalinys, pavyzdžiui, gaisrininkai turi daug pinigų, tegu ir galvoja apie tokį laivą, mes tiek pinigų neturime. O jeigu jų ir turėtume, nemanome, kad tai yra būtina. Gal geriau mes uosto prestižą kelsime didindami krovos apimtis."
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą