Estija beveik neturi savo vėliavos laivų, bet jūrininkus rengia

Estijos jūrų akademijos profesorius A. Alop iš Talino sako, kad Jūrų akademija - vienintelė Estijoje aukštoji mokymo įstaiga, rengianti jūrinius specialistus. Ji turi 4 fakultetus, kuriuose rengiami 8 specialybių specialistai, pavyzdžiui, laivavedžiai, laivų mechanikai, jūrų uostų valdymo, hidrografijos, hidrometeorologijos, aplinkosaugos, žuvivaisos ir žvejybos specialistai. Vienu metu akademijoje iš viso mokosi apie 800 žmonių, o jai priklausančiame jūrų koledže - dar apie 400 žmonių. Kasmet Jūrų akademiją baigia apie 100 jūrininkų ir apie 100 kitų specialybių atstovų. Šiuo metu Estija turi per 10 tūkstančių jūrininkų.

Lietuvoje hidrografijos specialistai nerengiami. Lietuvos jūrininkų registre šių metų balandžio 1 d. iš viso buvo 18211 įrašų. Tačiau šiuo metu galiojančius jūrinius dokumentus turinčių jūrininkų yra 7247, iš jų - 1585 laivavedžiai, 1511 mechanikų, 2566 eiliniai jūreiviai, 1585 aptarnaujančiojo personalo atstovai.

Pasak profesoriaus A. Alop, laivų su Estijos vėliava beliko vienetai, keli kruizinio laivyno laivai. Profesoriaus manymu, taip atsitiko todėl, kad Estijos Vyriausybė laikėsi netinkamos politikos Estijos laivų savininkų atžvilgiu. Užtat jos jūrininkai dirba laivuose, plaukiojančiuose su kitų šalių vėliavomis.

Lietuvos jūrų laivų registre taip pat pastebima laivų mažėjimo tendencija - nuo metų pradžios jis sumažėjo 3 laivais, o š. m. balandžio 1 d. jame buvo įregistruoti 138 laivai. Per pirmą šių metų ketvirtį išregistruoti 3 laivai, įregistruotas 1.

Estų profesoriaus teigimu, visi baigusieji Estijos jūrų akademiją darbo randa. Žinoma, didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. A. Alop mano, kad dėl jūrininkų rengimo kokybės problemų estams nekyla, jie gauna gerą išsilavinimą. Be to, estai nuo senų laikų pripažįstami kaip geri jūrininkai, tad ir akademijos absolventai noriai įdarbinami visos Europos laivuose.

Beje, estai turi didelį keleivinį laivyną, kurio laivai kursuoja tarp Helsinkio (Suomija) ir Talino, Stokholmo (Švedija) ir Talino. Vasarą per dieną jie daro po 70-80 reisų. Nemaža Estijos jūrų akademijos absolventų dalis dirba šiuose laivuose.

Pasak profesoriaus, Estijoje šiuo metu kaip ir kitose šalyse didelis nedarbas, apie 13-14 proc. Žinoma, tarp darbo neturinčiųjų yra ir jūrininkų, tačiau jie nėra jauni ir išsilavinę, tai vyresnės kartos Estijos jūrininkų problema. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Lietuvos jūrininkus.

Paklaustas, ar jūrininko profesija Estijoje yra prestižinė, profesorius A. Alop atsakė: "Taip, ši profesija tebėra prestižinė ir dabar. Įdomus tas faktas, kad prieš kelerius metus, ekonomikos pakilimo laikotarpiu, stojančiųjų į mūsų Jūrų akademiją skaičius buvo šiek tiek sumažėjęs ir jūrininkų paklausa - taip pat. Jūrininko profesiją turintys žmonės pradėjo įsidarbinti statybos organizacijose, kuriose tuo metu buvo juntamas itin didelis pakilimas. O pastaraisiais ekonomikos nuosmukio metais domėjimasis mūsų akademija vėl išaugo. Šiuo metu didelis konkursas tarp stojančiųjų į Estijos jūrų akademiją. Taip yra todėl, kad jūrininko profesija vis dėlto patikima. Turėdami tokią specialybę žmonės randa darbo ir gauna gerus atlyginimus. Žinoma, tas darbas sunkus, jūrininkai dirba toli nuo namų, tačiau Estijoje tradiciškai jūrinės profesijos yra populiarios."

Panaši tendencija, kai jūrininkai vienu metu patraukė dirbti į statybas, buvo pastebėta ir Lietuvoje.