ES pinigų dalybose neapsieinama be teismų

Antradienį Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvęs asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (KŽVVG) narys, asociacijos pirmininkas ir valdybos narys Gediminas Ragauskas prašo pripažinti šių metų vasario 24 d. grupės valdybos narių susirinkimo sprendimą, dėl kurio jis buvo pašalintas iš asociacijos narių ir valdybos narių, negaliojančiu.

Antradienį teismo posėdyje liudijo naujasis KŽVVG pirmininkas Petras Cirtautas ir valdybos narys, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Įsteigta ES paramai gauti

KŽVVG buvo įsteigta tam, kad būtų panaudoti Europos Sąjungos (ES) skirti pinigai vietos žuvininkystės bendruomenei. Jai numatyta suma - 7,5 mln. Lt. Asociacija turėjo 18 narių, iš kurių 16 buvo vadybos nariai.

ATSAKOVAI. Atsakovų pusėje šį kartą - Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas P. Cirtautas (dešinėje) ir R. Simonavičius. Redakcijos archyvo nuotr.

Kad ir kaip būtų, pinigai, pasak A. Bargailos, bent jau didžioji jų dalis, skirti, tačiau iki šiol dar nė vienam konkrečiam projektui jų neteko, nors liko metai jiems panaudoti. P. Cirtautas prieš prasidedant teismo posėdžiui paaiškino, kad dar nesibaigė paraiškų priėmimo laikas. Jis turėtų baigtis paskutinę rugpjūčio dieną. Tada valdyba spręs, kokiems projektams turi būti skirta ES parama.

Pašalino iš pirmininkų

Tačiau iki tol, kol pinigai buvo gauti, KŽVVG vyko negeri procesai. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad G. Ragauskas, eiti tokias pareigas išrinktas 2009 m., 2011 m. rugpjūtį perrinktas pirmininku, šiemet sausio 25 d. pašalintas iš pirmininko pareigų, ir juo išrinktas P. Cirtautas. Taip atsitiko kilus įtarimui, neva ES lėšos netinkamai naudojamos. Anot A. Bargailos, dėl G. Ragausko pašalinimo iš pirmininko pareigų būsiąs kitas teismo procesas.

Pasak liudytojų, G. Ragauskas buvo pašalintas ir iš valdybos narių, ir iš asociacijos narių todėl, kad jis vykdė kenkėjišką veiklą - beveik mėnesį neperdavė naujam pirmininkui nei dokumentų, nei antspaudo, nei sąskaitų, tad šis dėl to negalėjo dirbti. KŽVVG dėl to patyrė tam tikrų nuostolių. Neatiduodamas dokumentų, pasak A. Bargailos, jis norėjo pakenkti žvejų bendruomenei.

Pasigesta žvejiško kvapo

G. Ragausko atstovė teisme tikino, kad jos ginamasis buvo neteisėtai atšauktas iš pareigų, kad buvo pažeistos susirinkimo procedūros, į darbotvarkę nebuvo įtrauktas pašalinimo klausimas, tik pridėtas papildomas klausimas dėl valdybos darbo kokybės, buvęs pažeistas protingumo ir sąžiningumo principas, nes G. Ragauskas negalėjo atsikirsti, nežinodamas jo nušalinimo priežasties.

Pasak P. Cirtauto, nepasitikėjimo G. Ragausku procesas trukęs kelis mėnesius, tad jis situaciją kuo puikiausiai žinojęs. Šis liudytojas kaltino buvusį pirmininką nieko nedarymu, kad asociacija gautų ES pinigų. Jo veikla pradėjo kelti įtarimų ir dabar tyrimą atliekanti Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Esą G. Ragauskas pažeidęs 6 asociacijos įstatų punktus, kelis Viešųjų pirkimų punktus, vykdęs kenkėjišką ir destrukcinę veiklą. Be to, jis neatstovavęs jokiai žuvininkystės veiklos grupei. A. Bargaila sakė nesuprantąs, kaip G. Ragauskas, būdamas statybininku, galėjo tapti KŽVVG valdybos nariu, nes, pagal ES reglamentą, juo galįs būti tik su žuvininkystės reikalais susijęs žmogus.

Jei grąžins, pašalins iš naujo

Teisėja reikalavo liudytojų tiksliai pasakyti, kaip G. Ragauskas kenkė asociacijai. Pastarieji aiškino, kad dėl G. Ragausko neveiklumo patirta nuostolių - Nacionalinei mokėjimo agentūrai teko sugrąžinti 900 Lt todėl, kad jis pavėlavo pateikti pirmą mokėjimo prašymą. Pačiam P. Cirtautui teko finansuoti tinklalapio sukūrimą, parengti mokėjimo prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir t. t.

G. Ragausko telefonas trečiadienį buvo išjungtas. Kai kurie KŽVVG nariai yra gana karingai nusiteikę. Pasak jų, jeigu teismas grąžins G. Ragauską atgal dėl kokių nors procedūrų pažeidimo, jis vėl būsiąs pašalintas.