Dujų terminalas: latviai tempia vežimą į save

Terminalui atsiradus arčiausiai prie Inčukalnio požeminės dujų saugyklos bei pagrindinio Latvijos dujotiekio Ryga-Inčukalnis, reikėtų pastatyti dar apie 50 km ilgio dujotiekį, kuris kainuotų apie 50 mln. eurų.

Tokios pozicijos besilaikantis "Latvenergo" tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis teigia, kad gerai išvystyta gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra Baltijos šalyse nėra pritaikyta visiškai dujų tiekimo diversifikacijai naudojant suskystintas gamtines dujas, todėl ją reikės pritaikyti naujam projektui. O tinkamai parinkta terminalo vieta sumažintų viso projekto statybos kaštus.

"Terminalo investicijų bei priežiūros kaštai guls ant gamtinių dujų vartotojų pečių, kurie mokės ne tik už suvartotas dujas, bet ir už naujojo projekto statybos kaštus. Taip bus sumokama už saugų dujų tiekimą bei galimybę įsigyti dujas iš kitų tiekėjų", - sako M. Balodis.

Terminalo, galinčio transportuoti iki 2,5 mlrd. kub. metrų dujų per metus, statybos kaštai Baltijos šalyse esą galėtų kainuoti iki 500 mln. eurų, kaip lenkų SGD terminalo projektas. Esą statant SGD terminalą Lietuvoje ir Estijoje reikės investuoti daugiau nei 100 mln. eurų į dujų infrastruktūros statybą.

Ekspertų teigimu, statant terminalą Lietuvoje, Klaipėdoje, dabartinio vamzdyno Klaipėda-Šiauliai pajėgumai yra nepakankami, todėl apie 180 km dabartinių dujų vamzdynų turėtų būti pakeisti arba nutiesti Klaipėdoje ar Šakiuose. Pagrindinio vamzdyno Šiauliai-Panevėžys-Jelgava pralaidumas taip pat turės būti padidintas keičiant dabartinę liniją, kad būtų užtikrintas tiekimas Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Reikės tiesti ir naująją liniją į Šakius, o liniją - Klaipėda-Šakiai-Kaunas-Vilnius-Panevėžys perstatyti. Dujų vamzdyno, kurį reikės renovuoti arba tiesti Lietuvoje, ilgis viršys 300 km, tuo tarpu visa kaina, įskaičiuojant kompresorių ir matavimo stotis, bus didesnė nei 300 mln. eurų. Norint ateityje tiekti SGD dujas į Suomiją, į vamzdynus Lietuva ir Suomija reikėtų investuoti dar tiek pat.

Statant Estijos terminalą Paldiske taip pat reikėtų rekonstruoti dabartinę dujų liniją iš Talino iki Latvijos pagrindinės linijos Vireši, maždaug 290 km ilgio, kad būtų užtikrintas tiekimas iš terminalo į Lietuvą ir Latviją. Turint omenyje kompresoriaus ir matavimo stočių statybą, kaštai turėtų siekti maždaug 300 mln. eurų.

"Latvenergo" ekspertų skaičiavimais, statant terminalą Suomijoje, atitinkantį regiono poreikius, visos investicijos į infrastruktūrą turėtų būti panašios, kaip ir numatomos Estijoje, bet dar turėtų būti sukurta linija Suomija-Estija. Šis sprendimas būtų pats brangiausias regione.

Latvijos SGD terminalo statyba esą pareikalautų nuo 50 iki 200 mln. eurų investicijų į natūralių dujų infrastruktūrą. Šioje šalyje esą yra kelios tinkamos vietos terminalui statyti. Jeigu terminalas būtų statomas Ventspilyje arba Liepojoje, Latvijos dujų infrastruktūros renovavimo kaina galėtų siekti iki 200 mln. eurų. Infrastruktūros pokyčiai, siekiant SGD dujas tiekti į Suomiją, kainuotų gerokai mažiau, nei terminalą statant Lietuvoje, nes krūvis Lietuvos dujotiekiui butų kur kas mažesnis.

Lietuva yra nusprendusi statyti plaukiojantį maždaug 2 mlrd. kub. metrų dujų metinio pajėgumo terminalą, nes toks variantas esą yra greitesnis ir pigesnis. Preliminariais skaičiavimais, jis galėtų kainuoti apie 200-300 mln. eurų. Paprastai tokių laivų statyba trunka nuo 8 iki 13 mėnesių. Žadama, jog terminalas pradės veikti 2014 m.

Projektą įgyvendinanti AB "Klaipėdos nafta" yra gavusi galutinius visų 6 į kitą terminalo projekto įgyvendinimo konsultanto parinkimo konkurso atrankos etapą patekusių pretendentų pasiūlymus ir šiuo metu juos analizuoja. Nugalėtoją tikimasi paskelbti kuo greičiau, o sutartį pasirašyti dar šį mėnesį.

Kad suskystintų dujų terminalas galėtų pradėti tinkamai funkcionuoti, dar būtina nutiesti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas. Bendrovė "Lietuvos dujos" netrukus pradės įgyvendinti šį projektą. Planuojama, kad perdavimo sistema nuo Jurbarko iki Klaipėdos pradės veikti 2013 m. Visas dujotiekis kainuos apie 168 mln. litų.