Du uostai Lietuvoje nebus statomi

Nors amerikiečiai rengia suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių studiją, Uosto direkcija vis tiek skelbs pakartotinį konkursą dėl Klaipėdos išorinio uosto galimybių studijos rengimo. Jos pozicija: dujų terminalas - tik vienas iš išorinio uosto terminalų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, įspūdis, kad Uosto direkcija rengia daugybę studijų, kurios dubliuojamos dėl valstybinių institucijų veiksmų nederinimo ir esą šiems tikslams švaistomi valstybės pinigai, yra klaidingas. Priešingai, direkcija imasi visų priemonių, idant būtų galima pasinaudoti jau atliktais darbais ir sutaupyti lėšų.

Klaidinga nuomonė

"Dubliuoti investicijas ir statyti du uostus, vieną dujoms, kitą - naftai, Lietuvai būtų prabanga. Mes manome, kad šitie du dalykai gali būti susieti pradedant išorinio uosto statybą nuo dujų terminalo ir naftos krantinės. Tai būtų ir racionalu, ir ekonomiška", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Drungilas.

Pasak jo, KVJUD užsakomos studijos viena kitos tikrai nedubliuoja. Japonų studija klaidingai vadinama giliavandenio uosto studija. Iš tikrųjų japonai atliko Klaipėdos uosto vystymosi perspektyvų studiją. Kadangi daugiau tinkamų alternatyvų, kur galėtų plėstis Klaipėdos uostas, jie nerado, pasiūlė statyti giliavandenį uostą ties Melnrage. Japonų studija - pasiūlymai Klaipėdos uosto plėtros generaliniam planui.

Anot rinkodaros direktoriaus, rengdami studiją japonai analizavo galimas uosto alternatyvas ir ne veltui pasiūlė vieną variantą, nes įvertino tai, kad kitur jį statyti būtų daug brangiau arba neįmanoma. A. Drungilo manymu, turint omenyje dar vieną terminalą naujam produktui krauti japonų pasiūlyta vieta yra ideali.

Energetikos ministerijai JAV kompanija "Science Applications International Corporation" rengia suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studiją, kurią baigs kitų metų vidury. Jau dabar amerikiečiai siūlo 5 terminalo statybos variantus Būtingėje ir Klaipėdoje. Rinkodaros direktoriaus teigimu, galimybių studijos privalo analizuoti alternatyvas, todėl jie ir siūlo dvi vietas. A. Drungilas neabejoja, kad amerikiečiai prieis prie išvados, kad geriausia suskystintų dujų terminalą statyti Klaipėdos uosto išorinėje dalyje. "Jeigu jie pasakys, kad Būtingėje, tada Lietuva turės du uostus", - juokavo jis.

Tačiau Energetikos ministeriją domina tik suskystintų dujų terminalo pastatymo galimybė, o ne viso Klaipėdos uosto plėtra, todėl KVJUD rengs išorinio uosto galimybių studiją.

Amerikiečių studijos neužteks

Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus teigimu, norint pradėti projektuoti išorinį uostą ir statyti krantinę dujų terminalui, KVJUD neužtenka studijos, kurią atlieka amerikiečiai. Uosto direkcija suskystintų dujų terminalą vertina kaip vieną iš būsimo uosto terminalų. Atsakymą į klausimą, koks jis galėtų būti, turėtų duoti amerikiečių studija. Direkcija tikisi, kad Energetikos ministerija sudarys sąlygas KVJUD rangovui, rengsiančiam Klaipėdos išorinio uosto projektinius pasiūlymus, naudotis amerikiečių medžiaga, tad jokio studijų dubliavimo nebus.

KVJUD projektuoja išorinį uostą ir jo infrastruktūrą, o ne terminalą. Ji planavo statyti krantinę, kurioje būtų kraunami naftos produktai, ir mano, kad ji tiktų ir suskystintoms dujoms. Paties terminalo suprastruktūra - ne direkcijos veiklos objektas, ja rūpinasi būsimo terminalo operatoriai. Tačiau jų projektai palengvins KVJUD užduotį, nes pagal operatorių padarytą darbą išorinio uosto studijos rengėjas pateiks konkretesnius projektinius pasiūlymus.

Jo bus prašoma projektinius pasiūlymus pateikti dviem etapais. Pirmas - kokia infrastruktūra būtina saugiai laivybai ir krovos darbams įgyvendinant minimalų variantą, t. y. statant suskystintų dujų ir naftos produktų krovos krantinę.

Antras etapas - tolesnė perspektyva, galutinė uosto vizija. "Antrojo etapo projektinius pasiūlymus mes turėsime popieriuose, bet statybų nepradėsime tol, kol neatsiras poreikis. O pirmas etapas turi būti realizuojamas po studijos atlikimo", - sako A. Drungilas.

Konkretinama užduotis

Uosto direkcija dabar ruošiasi iš naujo skelbti konkursą dėl išorinio uosto galimybių studijos rengimo. Jis jau buvo paskelbtas ir nutrauktas, nes netenkino siūloma kaina. Pasak A. Drungilo, ir to konkurso sąlygos buvo teikiamos Energetikos ministerijai ir su ja suderintos, tad įvairios institucijos savo veiksmus koordinuoja.

Šiuo metu baigiama ruošti ir konkretinti studijos rengimo techninė užduotis, kad nebūtų taip, jog vienas rangovas siūlytųsi darbus atlikti už 8 mln., o kitas už 3 mln. Lt, mat ano konkurso techninę užduotį jame dalyvavusieji suprato skirtingai. Tikimasi, jog šią savaitę užduotis bus sukonkretinta ir pateikta derinti Energetikos, Susisiekimo ministerijoms ir kitoms susijusioms institucijoms. Numatytas terminas išorinio uosto studijai parengti - 24 mėnesiai.

KVJUD techninę užduotį rengia turėdama išeitinius duomenis, t. y. japonų, geležinkelių pajėgumo, Energetikos ministerijos, Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijas. Konkursą laimėjęs rangovas atsižvelgdamas į šiandienines realijas ir perspektyvas turės situaciją įvertinti iš naujo. Be to, jis turės atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, ir atsakyti į klausimą, kokios konfigūracijos, kokios architektūros uostas su kokiais molais galėtų atsirasti ateityje.

A. Drungilo manymu, jeigu būsimas rangovas gaus medžiagą apie dujų terminalą, tai išorinio uosto studijos rengimo kaina tikrai turėtų sumažėti.

Studijų reikalauja verslas

Paklaustas, ar visos studijos, kurias užsakė KVJUD, yra reikalingos, A. Drungilas atsakė: "Tokių studijų rengimo poreikį iškėlė verslininkai. Jų pageidavimu buvo rengiamos tiek uosto konkurencingumo, tiek uosto geležinkelių pajėgumo studijos. Jos yra derinamos su verslo atstovais, jie dalyvauja priežiūros komitetuose, teikia pasiūlymų ir pastabų. Klausimas, ar būtina tokia studija, yra svarstomas ir uosto, ir uosto plėtojimo tarybose. Galutinį sprendimą dėl pinigų išleidimo studijoms priima ministras. Kai jos įtraukiamos į KVJUD investicijų programą, Uosto direkcija organizuoja jų rengimą. Taip nėra, kad ji pati susigalvoja ir taško pinigus į kairę ir į dešinę."

Kai kalbama apie naujus dalykus, t. y. apie investicijas plyname lauke, visuose uostuose pradžia būna vienoda - atliekama galimybių studija. Pirmiausia ji, paskui projektiniai pasiūlymai, detalus planavimas ir techninis projektas. Visi tie dalykai yra griežtai reglamentuoti, ir Uosto direkcija negali elgtis kitaip.

Du zuikiai

A. Drungilo teigimu, pirmas iš uždavinių, kurie bus keliami išorinio uosto studijos rengėjui, - visų Uosto direkcijos jau turimų studijų analizė ir duomenų atnaujinimas. Tikimasi, jog rengiant išorinio uosto galimybių studiją bus nušauti du zuikiai. Rangovas atnaujins ir uosto konkurencingumo studiją, tad nereikės jos atskirai daryti ateityje - vėl bus sutaupyta pinigų. Studijos rengėjai atnaujins visus duomenis, pateiks prognozes ateičiai, nustatys maksimalius Klaipėdos uosto pajėgumus dabartinėse teritorijose.

Pasak A. Drungilo, KVJUD neturi informacijos apie dabartinio uosto pajėgumus ir pralaidumą. Jos užsakymu apskaičiuotas tik geležinkelio pralaidumas, o koks yra akvatorijos, krovos terminalų pralaidumas, nėra tiksliai žinoma.

Siaurosios vietos

Uosto direkcijos rinkodaros direktorius A. Drungilas teigia, kad norint statyti išorinį uostą amerikiečių atliktos dujų terminalo galimybių studijos neužteks.

Siaurosiomis vietomis vadinamos tokios, dėl kurių gali sumažėti bendras uosto krovinių pralaidumas. Atliktus uosto geležinkelių pralaidumo studiją paaiškėjo, kad viena iš siaurųjų vietų uoste - geležinkeliai. Pavyzdžiui, jau daug metų žiemą Klaipėdos prieigose ir geležinkelio stotyse susikaupia po tūkstantį geležinkelio cisternų su nafta. Viena iš priežasčių yra naftos terminalų išpylimo iš geležinkelio cisternų į saugojimo talpyklas stotys. Jos per parą gali apdoroti tik ribotą kiekį geležinkelio cisternų, t. y. išpilti iš jų naftą į rezervuarus terminale. Žiemą šalta, nafta būna sustingusi, ją reikia šildyti, todėl procesas ilgai užtrunka. Kas, kad terminalas bus pasirengęs pakrauti daugiau laivų, dėl mažo terminalų išpylimo iš geležinkelio cisternų pralaidumo jų nebus galima paduoti į laivus.

Tokius dalykus turi žinoti ir KVJUD, ir terminalai tam, kad investicijos būtų nukreiptos teisingai, kad jos pirmiausia būtų skiriamos tiems objektams, kurie riboja viso uosto pajėgumą apdoroti daugiau krovinių.

Derins veiksmus

Tai, kad KVJUD vos nepasirašė sutarties dėl Klaipėdos išorinio uosto galimybių studijos atlikimo, kuri būtų kainavusi 2,9 mln. Lt, kai tuo tarpu amerikiečių kompanija rengia Energetikos ministerijai suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių studiją, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vertina kaip valstybinių institucijų veiksmų koordinavimo stoką.

Pasak ministro, tai, kad Klaipėdos uoste yra tokių bendrovių, kurios yra pavaldžios ne Susisiekimo ministerijai, pavyzdžiui, AB "Klaipėdos nafta", tik apsunkina ministerijos darbą. E. Masiulis siūlė įmones, susijusias su uosto veikla, su transportavimu, perduoti Susisiekimo ministerijos žiniai, tačiau tokiam siūlymui nepritarta. Susisiekimo ministro teigimu, su Energetikos ministerija susitarta, kad jeigu ateityje bus imamasi kokių nors veiksmų, susijusių su uostu, jie bus koordinuojami. E. Masiulis pasidžiaugė, kad laiku susigriebta dėl amerikiečių studijos ir kad to dėka bus sutaupyta ir pinigų, ir laiko.

Vidmantas MAŽIOKAS