Draudikai jau reguliuoja žalas dėl gaisro kelte

Bendrovės Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius teigia, kad iki šiol dar nėra aiškūs žalų mastai, nes ne visų prarastų krovinių bei transporto priemonių vertės yra žinomos.

"Sunku prognozuoti, kokie bus mūsų bendrovėje apsidraudusių ir keltu plaukusių žmonių bei įmonių, kurių turtas sudegė, nuostoliai, nes dar ne visi klientai kreipėsi į mus. Tikėtina, kad žalų suma visose draudimo rūšyse gali siekti ir kelis milijonus litų“, – teigia T. Nenartavičius.

Pasak draudimo eksperto, mažiausiai rūpesčių patirs bendrovės, tinkamai sudariusios tiesiogines – vežamų krovinių ir transporto priemonių – draudimo sutartis su patikimomis draudimo įmonėmis. Jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas pats sudarė krovinių draudimo sutartį, tai draudimo išmokos procedūra gan paprasta ir greita – žalos priežastis yra aiški, lieka nustatyti tik žalos mastą.

Tuo tarpu problemų gali kilti tiems krovinių savininkams, kurie žalos atlyginimo už krovinį reikalaus iš vežėjo. Vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį tokiomis aplinkybėmis yra ginčytina, nes žala kroviniui padaryta tokiomis aplinkybėmis, kurių vežėjas išvengti negalėjo.

Taip pat didesnių bėdų patirs vežėjai, kurių transporto priemonės nebuvo apdraustos kasko draudimu. Kaip rodo praktika, žalos išieškojimas iš trečiųjų asmenų nėra paprasta procedūra, tam reikia ir teisinių žinių, ir laiko. Vežėjo jūra atsakomybė taip pat ribota, todėl pilno žalos atlyginimo galima ir nesulaukti.

"ERGO Lietuva“ istorijoje jau yra pasitaikęs atvejis, kuomet didelę žalą dėl gaisro ne sausumoje patyrė keli draudimo bendrovės klientai.

"2006 metais Indijos vandenyne įvykus sprogimui laive "Hyundai Fortune“, gabenusiame konteinerius su kroviniais, kilo gaisras. Net septyni konteineriai, kuriais gabentas batų krovinys ir elektrotechnikos prekės, buvo apdrausti Lietuvos draudimo įmonėje. Tuomet atlyginome apie 150 tūkst. litų žalą klientams“, – sakė T. Nenartavičius.

"2009 metais mūsų bendrovė užregistravo dar penkias žalas, kurios įvyko jūroje – tuomet Šiaurės jūroje susidūrė du laivai ir penkių mūsų klientų kroviniams buvo padaryta apie 1 mln. litų žala“, – teigė draudimo specialistas.

Anot jo, paprastai tokių žalų atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai, ypač kai vykdomi gelbėjimo darbai.

"Krovinių draudimas aktualus visais keliais – sausumos, oro, vandens, gabenamiems kroviniams, tačiau bene didžiausios sumos už gelbėjimo ir kitus darbus susidaro įvykus bendrajai avarijai. Bendroji avarija – nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai jūroje. Tokie atvejai finansiškai sudėtingi todėl, kad įvykus nelaimei krovinio savininkas ne tik gali netekti savo krovinio, tačiau yra priverstas padengti ir dalį laivo, krovinių gelbėjimo darbų išlaidų“, – teigia T. Nenartavičius.

Ir "LISCO Gloria" atveju iš krovinių savininkų ar vežėjų gali būti pareikalauta pateikti bendrosios avarijos garantijas ar mokestinius depozitus. Tai didelės sumos, kurios skiriamos žmonių ir turto gelbėjimui.

Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti. Tačiau jei krovinio išgelbėti nepavyko, išlaidos už laivo gelbėjimo darbus bus mažesnės.

Tūkstantinės sumos reikalingos ir samdant advokatus, nepriklausomus ekspertus, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams.