Direkcija norėtų įsikurti prie marių

Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu siekiama kardinaliai pertvarkyti uosto veiklą pirmiausia ją optimizuojant. Tad ir Uosto direkcija sutiktų atsisakyti dabartinės Uosto laivyno bazės, kurios užimama teritorija nėra efektyviai išnaudojama, bei perkelti ją kitur. Liekant šioje teritorijoje reikėtų pertvarkyti krantines, nes jų techninė būklė prasta. Pastatų techninė būklė irgi nėra gera, be to, jie nėra pritaikyti direkcijos reikmėms. Pasak A. Vaitkaus, norint išspręsti pastatų klausimą, jiems reikėtų skirti apie 6,5 mln. Lt.

Direkcijos vadovas dar nenorėjo skelbti, bet jau žinoma, kur reikėtų dislokuoti uosto laivyną ir bazei reikalingus statinius.

Pasak A. Vaitkaus, jau prieš perkant iš AB "DFDS Seaways" 1978 m. iškilusį pastatą reikėjo matyti, kad sienų varžos yra niekinės, nes yra gelžbetonis, kad langai yra niekam tikę, nes varža nuo reikiamos šiandien skiriasi 2,5 karto. Tad reikėtų apšiltinti stogo konstruktyvą, keisti reljefinį fasadą, darant naują konstruktyvą palei visą sieną, pertvarkyti ventiliacijos sistemą. Kyla klausimas, kokias medžiagas reikėtų naudoti, nes tinko būti negali. Tai direkcijai konstatavo net 4 kompanijos. Norėta nuimti reljefinius blokus, bet, pasirodo, to daryti negalima, nes jie yra standumo elementas. Iš vidaus šiltinant mažėja plotas, be to, vis tiek reikia keisti langus ir t. t. Specialistų teigimu, tai daryti neapsimoka. Žodžiu, viską suskaičiavus, kapitaliniam pastato remontui reikėtų gana solidžios sumos. Be to, dar ne visos Uosto direkcijos tarnybos yra po vienu stogu.

Uosto direkcija svarsto 4 vietas, kur ji galėtų pasistatyti naują administracinį pastatą: antrosios perkėlos teritorijoje, AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje, Vitės kvartalo verslo centre ir vadinamojo "Memelio miesto" teritorijoje, kurią šiuo metu nuomoja SEB banko antrinė bendrovė UAB "Litectus". Visoms toms vietoms atlikti skaičiavimai, bet kol kas galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Neseniai vykusio susitikimo su UAB "Litectus" atstovais metu sužinota, kad planuojama rengti šios teritorijos detalųjį planą.

A. Vaitkaus manymu, geriausiai tiktų "Memelio miesto" teritorija, nes Uosto direkcija toje dalyje būtų labiausiai savarankiška. Be to, 19-22 krantinės galėtų būti naudojamos uosto reikmėms - direkcija čia galėtų laikyti savo katerius, ko gero, atsirastų vietos ir ketinamai pirkti žemkasei. Pasak A. Vaitkaus, toje teritorijoje reikėtų pertvarkyti ir infrastruktūrą. Įlanką reikėtų "uždengti", nes priešingu atveju jokių jachtų prieplaukų čia nebūtų - laivai čia daužomi į krantines, yra labai didelis traukūnas. Po tokių pertvarkymų esą pagerėtų ir "Smiltynės perkėlos" keltų navigacinės sąlygos.

Čia esą jau būtų tikra galimybė sukelti visas direkcijos tarnybas po vienu stogu. Kapitono tarnybai būtų kur kas paprasčiau valdyti visus savo padalinius iš vienos vietos. Galbūt nebereikėtų nė antros Laivų eismo tarnybos antroje perkėloje.

A. Vaitkaus manymu, čia turėtų būti plėtojama rekreacinė zona, kaip planuota 2006-aisiais, kai ji buvo perduota miestui. Be to, būtina sudaryti galimybę naudotis ir akvatorija.

Naujas pastatas galėtų būti pastatytas per 5 metus. A. Vaitkus ketina artimiausiu metu susitikti su Turto fondo atstovais ir pasitarti, kokios galėtų būti senojo pastato perspektyvos. Jį direkcija iš "DFDS Seaways" už 14 mln. litų (4,05 mln. eurų) įsigijo, kai jai vadovavo Eugenijus Gentvilas. Beje, už 76,36 proc. "Lisco" akcijų 2001-aisiais Danijos bendrovė "DFDS Tor Line" sumokėjo 47,575 mln. JAV dolerių (190,4 mln. litų tuometiniu kursu).