Didesni konteinervežiai Klaipėdos uoste - ne utopija

Gegužę 6 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto locmanai vyksta į Danijos jūrų institutą treniruoklyje mokytis švartuoti didesnius konteinervežius, laivus prie žadamų statyti pirsų. Pradedama ruoštis naujai Klaipėdos uosto kokybei.

Danijoje locmanai įsitikins "Panamax" tipo laivų konteinervežių galimybe plaukioti Klaipėdos uosto laivybos kanalu, mokysis švartuoti laivus prie būsimojo keleivių ir krovinių terminalo krantinių, prie žadamo statyti naujo jūrų krovinių kompanijos "Bega" pirso.

"Mes žiūrime į ateitį ir norime būti pasiruošę būsimiems pokyčiams Klaipėdos uoste", - "Vakarų ekspresui" sakė uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Atlikti tyrimai

Naujoji LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkė užsienio kompanija "Terminal Investment Limited Nerine Trust Company", glaudžiai susijusi su antra pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanija "Mediterranian Shipping Company" (MSC), nori Klaipėdos uoste įkurti konteinerių paskirstymo punktą. Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, ir tuo reikėtų pasinaudoti, nes tai suteiktų mūsų uostui naują kokybę.

Jo manymu, į Lietuvos uostą galėtų atplaukti tokie laivai, kurie krovinius gabena į Ameriką, po Viduržemio jūrą, nukeliauja ir į Tolimuosius Rytus. Pasak profesoriaus, konteinervežiai, plukdantys apie 4200 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), iš principo galėtų įplaukti į Klaipėdos uostą, tačiau yra kelios vietos, kurias reikia patvarkyti, siekiant užtikrinti navigacinį tokių laivų saugumą.

Klaipėdos vadybos tyrimo centras ir Lietuvos energetikos institutas kartu atliko navigacinę studiją, kuri turėjo atsakyti į klausimą, ko reikia, kad dideli laivai būtų saugiai įvedami į Klaipėdos uostą.

V. Lukoševičius, paklaustas, kaip vertina studiją, atsakė: "Manau, kad joje atspindėti visi mano reikalavimai."

Pasak uosto kapitono, "Panamax" tipo konteinervežiams keliami netgi didesni reikalavimai, nei "Panamax" tipo balkeriams ar tanklaiviams, mat jų buringumas didesnis. V. Lukoševičiaus manymu, dideliems konteineriniams laivams, jeigu tokie plauktų į LKAB "Klaipėdos Smeltė", reikėtų daryti naują apsisukimo baseiną.

Pirmas etapas

Remiantis minėta studija reikėtų nukasti seklumą prie pietinio molo, ant kurios buvo užplaukęs tanklaivis "Princes Pia". Kita visiems dideliems laivams nepatogi vieta yra prie Delfinariumo. Čia yra paliktas 12 m gylio "liežuvis", labai susiaurinantis laivybos kanalą, reikėtų jį taip pat nukasti. Laivybos kanalas dar susiaurėja ties AB "Baltijos" laivų statykla. Reikėtų paplatinti kanalą ties jūrų krovinių kompanija "Bega" prie 65 krantinės. Prie "Smeltės" naudojamų krantinių reikėtų didesnio gylio, kad laivai galėtų laisvai apsisukti.

Tie darbai, kurie turėtų būti atlikti, svarbūs visiems dideliems laivams, kurie plaukia į AB "Klaipėdos nafta", UAB "Krovinių terminalas", AB Klaipėdos Jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), jūrų krovinių kompaniją "Bega", AB Vakarų laivų gamyklą, LKAB "Klaipėdos Smeltė", UAB Klaipėdos konteinerių terminalą. Pasak profesoriaus, jie svarbūs visam uostui, nes pakeistų jo kokybę.

V. Paulausko teigimu, labai svarbu turėti ir kitus konteinerių gabenimo operatorius, ne tik MSC. Vienas, turint omenyje, kad jo planai gali pasikeisti, visada yra pavojingas variantas.

Todėl ir Malkų įlankoje esančiame UAB Klaipėdos konteinerių terminale taip pat reikia atlikti kai kuriuos papildomus darbus, t. y. nuimti "dantį" įplaukiant į Malkų įlanką ir išlyginti jos dugną, kad didesnę grimzlę turintys laivai galėtų pasiekti 143 krantinę. Tada atsirastų galimybė čia atplaukti konteinervežiams, kurie gabena 2600 TEU.

Įgyvendinant pirmojo etapo darbus praktiškai reikėtų iškasti apie 100 tūkst. kub. metrų grunto. Darbų kaina svyruotų nuo 7 iki 12-15 mln. Lt, be darbų Malkų įlankoje. Pirmas etapas galėtų būti įgyvendintas per artimiausius dvejus metus.

Pasak profesoriaus V. Paulausko, konteineriai duoda didelės naudos ne tik uostui, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, visai Respublikos ekonomikai

Kadangi kalbama apie galimybę Klaipėdai tapti konteinerių paskirstymo uostu, reikėtų siekti didesnių galimybių ir ateityje įgyvendinti antrą etapą, kad galėtų atplaukti ir "Postpanamax" tipo laivai, galintys gabenti iki 6 tūkst. 500 TEU, kurių ilgis - apie 310 - 315 m. Norint juos plukdyti prie "Smeltės" naudojamų krantinių, būtina atlikti ir didesnius darbus. Tam reikėtų vidinį laivybos kanalą paplatinti iki 145-150 m, t. y. ir į vieną, ir į kitą pusę nuo kanalo ašies paplatinti po 12,5 m ir pagilinti iki 14 m.

V. Paulausko teigimu, tokie gilinimo darbai yra įmanomi. Lietuvos energetikos institutas atliko pagrindinius aplinkosaugos ir krantų stabilumo tyrimus. Jie parodė, kad tai galima daryti.

Šio etapo metu reikėtų iškasti apie 1 mln. 200 tūkst. kub. m grunto. Tokie planai galėtų būti įgyvendinti geriausiu atveju 2012-2013 m. Pasak profesoriaus, iki to laiko turėtų atsigauti Lietuvos ekonomika.

"Antras etapas yra labai svarbus, nes jį įgyvendinus bus galima Klaipėdos uoste dirbti daugiau su konteineriais ir mažiau su purvinais kroviniais", - sako profesorius.

Skeptikų būna visada

Beje, kai kurie uostininkai mano, kad neverta įgyvendinti tokių projektų, nes didesni konteinervežiai į Klaipėdos uostą neplauks.

"Skeptiška nuomonė visada egzistuoja, tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Anksčiau buvo kalbama tik apie mažus fiderinius laivus, galinčius gabenti po 1000 TEU, turinčius 8-9 m grimzlę. Dėl jų buvo statomas Klaipėdos konteinerių terminalas Malkų įlankoje, prie kurio krantinių planuotas gylis - iki 10 m. Tačiau į mūsų uostą jau atėjo konteinervežiai, plukdantys 2 tūkst. ir daugiau TEU. Jie jau plaukia į "Klaipėdos Smeltę".

Faktiškai visi pagrindiniai Baltijos jūros uostai, pavyzdžiui, Gdanskas, Ventspilis, Ryga, Talinas yra pasiruošę dirbti su "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivais. O šitie laivai į vieną uostą retai kada plaukia. Todėl šansų, kad jie užsuks ir į Klaipėdą, iš tikrųjų yra. Žinoma, esant ekonominei krizei galimybių mažiau. Tačiau krizė nesitęs visą gyvenimą. Ji baigsis, ekonomika pradės augti. Kad ir kaip būtų, Klaipėdos uoste terminalą turi antras pagal dydį konteinerių gabenimo operatorius. Žinoma, jis stengsis maksimaliai jį išnaudoti. MSC atėjus į Lietuvos uostą atsirado galimybė dirbti su "Postpanamax" tipo laivais", - mano profesorius V. Paulauskas.

Dalia BIKAUSKAITĖ