Dėl svetimų nuodėmių negali disponuoti savo lėšomis

Šiemet sausį UAB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Jo prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė turto bei pinigų išieškojimą iš įmonės sąskaitų bankuose. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad teismas sprendimą, ar minėtai bendrovei bus iškelta restruktūrizavimo byla, turėtų skelbti balandžio 5 d.

"Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo manymu, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų galima išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

Kitoje byloje, turinčioje apie 30 ieškovų, tarp kurių yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, būtent siekiama "Klaipėdos hidrotechnikai" iškelti bankroto bylą. Ieškinio dėl bankroto bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus paskelbtas sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo.

Kai įmonė yra restruktūrizuojama, ji turi teisę gauti pajamų ir atsiskaityti už skolas vienasmeniu vadovo sprendimu. Turint omenyje Uosto direkcijos generalinio direktoriaus E. Gentvilo ir "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo P. Jurgučio santykius pastaruoju metu, apie kuriuos plačiai buvo rašoma spaudoje, Uosto direkcija pinigų iš bendrovės tikriausiai greitai nesulauktų.

Skolų pripažinimas

"Klaipėdos hidrotechnika" restruktūrizavimo plano metmenyse rašo netiesą - t. y., kad Uosto direkcija bendrovei yra skolinga daugiau nei bendrovė jai. Mes pripažįstame, kad esame jai skolingi 3,6 mln. Lt sulaikytų sumų: už krantines, kuriose dar nebaigti darbai, ir pagal gilinimo darbų sutartį. Tačiau man atrodo, kad mes neturėsime pagrindo mokėti. Mūsų prašymu Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai atliko dugno tralavimą tose vietose, kuriose dirbo "Klaipėdos hidrotechnika". Paaiškėjo, kad dalis darbų nepadaryti iki galo - yra 30-40 cm dydžio morenos kauburių, viršijančių projektinį gylį. Dabar mums reikės samdyti kitą kompaniją ir mokėti jai, kad ištaisytų tuos defektus. Gali būti, kad ir sulaikytos sumos neužteks. Todėl didžiulė tikimybė, kad mes neturėsime sumokėti nė lito, o reikės prisiteisti skirtumą tarp naujo rangovo atliktų darbų kainos ir sulaikytos sumos. Todėl, manau, mes jokių mokėtinų sumų bendrovei neturime", - sako uosto vadovas.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad Uosto direkcija nutraukė su "Klaipėdos hidrotechnika" žemės nuomos sutartį, o pastaroji tokį sprendimą apskundė teismui. Pasak E. Gentvilo, P. Jurgutis pripažįsta, kad jo vadovaujama bendrovė skolinga Uosto direkcijai už žemės nuomą, ir norėtų, kad direkcija užskaitytų 400 tūkst. Lt sumažindama sulaikytas sumas nuo 3,6 iki 3,2 mln. Lt. Kaltinti "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovą, kad neieškojo būdų, kaip atsiskaityti su direkcija už žemės nuomą, tikrai negalima. Ir tai ne vienintelis jo siūlymas.

Būtų nuskriausti kreditoriai

Uosto vadovas sako, kad vienas dalykas mokėtinos sumos, kurias priteisė teismas vykdomuoju raštu ir antstolis turi vykdyti išieškojimą, ir kitas - sulaikytos sumos, kurios yra Uosto direkcijos sąskaitoje ir dar nėra mokėtinos, nes darbai nepriduoti. Todėl, pasak E. Gentvilo, tai viena priežastis, kodėl direkcija negali daryti žemės nuomos užskaitymo.

Kita priežastis - antstolių patvarkymais būsimos mokėtinos sumos jau areštuotos. Iš viso per praėjusius metus sulaukta 10 antstolių patvarkymų. Pagal juos Uosto direkcija jau yra išmokėjusi apie 600 tūkst. Lt pirmos eilės kreditoriams, t. y. darbuotojams. "Jeigu mes šiandien padarytume tokį užskaitymą dėl žemės nuomos mokesčio, kurio prašo P. Jurgutis, palengvintume jo naštą, tačiau atsisakytume dalies pinigų, kurie yra kaip sulaikytos sumos. Jos turėtų būti mokėtinos pirmos eilės kreditoriams, "Sodrai" ir valstybės biudžetui. Jeigu mes užskaitytume, nuskriaustume pastaruosius", - sako E. Gentvilas.

Areštuoti keli milijonai

Pasak E. Gentvilo, "Klaipėdos hidrotechnika" skolinga daugybei kreditorių, įskaitant ir darbuotojus, jie kreipiasi į teismus, jiems priteisiamos lėšos. Bendrovė neturi iš ko mokėti, bet rašo laiškus, kad tuoj turės pinigų, nes yra sudariusi sutartis su Uosto direkcija. Todėl antstoliai "Klaipėdos hidrotechnikos" lėšų areštus nukreipia į Uosto direkcijos sąskaitoje esančius pinigus, kitaip sakant, areštuoja bendrovei mokėtinas lėšas. Uosto vadovas teigia, kad tokiu būdu jau yra areštuoti keli milijonai litų.

"Įdomiausia tai, kad faktiškai visos sutartys su "Klaipėdos hidrotechnika" nutrauktos ar abipusiu susitarimu, ar mūsų vienašaliu sprendimu, ir jokių mokėtinų sumų pagal tas sutartis mes nebeturime. Tačiau areštas mūsų pinigams yra uždėtas dėl bendrovės skolų savo darbuotojams arba medžiagų tiekėjams. Kai kurių lėšų, t. y. sulaikomų sumų, areštas yra pagrįstas. Dar nebaigti darbai 90-96 krantinėse. Ten liko sulaikyta 1,5 mln. Lt. Šie pinigai kol kas nėra mokėtini, nes objektas nepriduotas eksploatuoti. Jų mes negalime mokėti bendrovei, nes privalome mokėti pagal antstolių patvarkymus tiems asmenims, kuriems yra priteistos sumos. Pagal dugno gilinimo darbų sutartį yra sulaikyta 2,2 mln. Lt, kurie taip pat areštuoti. Nepaisant visų kitų dalykų, tų pinigų mes ir neprivalome mokėti, kol nėra ištaisyti dugno gilinimo darbų defektai. Taigi už "Klaipėdos hidrotechnikos" nuodėmes yra suvaržyti mūsų finansiniai srautai. Žinoma, dėl to mes neprapulsime, tačiau negalime disponuoti visomis savo lėšomis", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pažadas netesimas

Pernai vasario 8 d. Uosto direkcijos generalinis direktorius pasirašė raštą, kad Uosto direkcija nupirks iš "Klaipėdos hidrotechnikos" jos įsigytas medžiagas, kurios nebuvo panaudotos LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių statybai, nes buvo pakeistas projektas. Dabar P. Jurgutis reikalauja nupirkti jas už 800 tūkst. Lt, ir žada tada atsiskaityti už žemės nuomos mokestį. E. Gentvilas atsisako pirkti tas medžiagas, pasak jo paties, todėl, kad paaiškėjo naujos aplinkybės.

Uosto vadovo teigimu, sutartis dėl medžiagų pirkimo pasirašyta pernai lapkritį, o jos pirktos tų pačių metų balandį, t. y. bendrovė rizika, be sutarties su Uosto direkcija. "Problema ta, kad daugelį darbų "Klaipėdos hidrotechnika" atlikdavo iš anksto, o paskui būdavo organizuojamos viešojo pirkimo procedūros ir pasirašomos sutartys. Dėl tokių dalykų šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai turint omenyje Uosto direkcijos veiksmus", - sako E. Gentvilas.

Jis klausia, kodėl Uosto direkcija turėtų pirkti medžiagas, kurias bendrovė įsigijo savo rizika? Kitas dalykas, pasak uosto vadovo, didelę dalį medžiagų, kurių vertė beveik pusė milijono litų, "Klaipėdos hidrotechnika" gavo iš UAB "Perdanga", pažadėdama sumokėti, tačiau iki šiol to nepadarė. Todėl uosto vadovas nesupranta, kodėl turėtų būti leidžiami valstybės pinigai, jeigu dėl to jokių nuostolių "Klaipėdos hidrotechnika" nepatyrė. E. Gentvilas sako, jog "Perdangos" vadovas prašęs pasirašyti trišalę sutartį, idant direkcija užmokėtų "Perdangai". Tačiau uosto vadovas tikina, kad direkcijai tų medžiagų nereikia, tad "Perdanga" galinti jas tiesiog pasiimti.