Darbiniai Klaipėdos uosto rūpesčiai ir lūkesčiai

Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus teigimu, negalima nematyti, kad išorinio uosto vieta renkantis Būtingę būtų šalia Latvijos pasienio, kad būtų daromas poveikis krantų linijai. Be to, norint vystyti tą uostą reikėtų eiti beveik 2 km į vandenį, uostas būtų nuolatos užnešamas ir t. t.

Svarstant Būtingės variantą neįvertinta tai, kad nuo Kenos, ne nuo Darbėnų ar kokio kito miestelio, reikėtų pradėti aptarnauti uostą. Nuo Kenos reikėtų vystyti visiškai naują geležinkelio pajėgumą, sutvarkyti autokelius, o tai kainuotų milžiniškus pinigus.

"Racionalumas, ekonominis pragmatizmas sako, jog jeigu nusprendžiame statyti išorinį uostą, tai reikia tai daryti ties Melnrage. Išoriniame uoste galėjo atsirasti ir Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Tačiau kadangi skubėjome statyti SGD terminalą, spaudė laikas ir pinigai, dabar SGD laivas turi plaukti vos ne per visą uostą ir atsiduria netoli miesto zonų. Vieną negatyvų pavyzdį jau turime. Be abejo, tai nėra tragedija ir neturime kokių nors rimtų pasekmių, tačiau jam ženkliai geresnė vieta buvo išorinėje uosto dalyje", - sako A. Vaitkus.

Kitas labai svarbus dalykas, į kurį atkreipia dėmesį Uosto direkcijos vadovas - būtina pasukti laivybos kanalą bent 11 laipsnių šiauriau ir pertvarkyti molų konstruktyvą. Pasak A. Vaitkaus, tai būtina sąlyga, kad ir esant prastesnėms oro sąlygoms laivai galėtų įplaukti į Klaipėdos uostą.

Laivas norėdamas stabiliai įplaukti per uosto vartus turi išlaikyti greitį, įplaukti į akvatoriją ir daryti posūkį. Šiandien kampas uosto vartuose yra apie 26 laipsnius, jeigu laivas turi didesnį greitį, jis tokio kampo tiesiog negali įveikti - laivagalis "užnešamas". Tačiau ši problema išsprendžiama.

Šiemet Klaipėdos uoste pradėti reikšmingi UAB Birių krovinių terminalo (BKT) naudojamų krantinių rekonstrukcijos darbai. Norima, kad jos būtų statomos atsižvelgiant į būsimus naujus parametrus uosto laivybos kanale, t. y. į 17 m gylį. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, BKT jau tapo Lietuvos uoste kompanija Nr. 2 ir jos plėtra žadina didelius lūkesčius. Beje, šios kompanijos akcininkai yra didieji Klaipėdos uosto partneriai krovinių srautų atžvilgiu, t. y. baltarusiai.

Šiemet pagaliau aptvarkytos 1-2 krantinės, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos nafta", ką reikėjo padaryti dar 2009-aisiais. Deja, laikas buvo prarastas. Dabar atlikus remonto darbus sudarytos geresnės galimybės švartuoti laivus, knechtai pastatyti kranto zonoje, o ne prie konstruktyvų, prie kurių švartuojamas laivas. Todėl prie šių krantinių galima išlaikyti didesnio tonažo laivus ir esant prastesnėms oro sąlygoms. Šiuo metu pradedamas rengti techninis šių krantinių rekonstrukcijos projektas.

Vienas svarbesnių dalykų - šiemet pirmą kartą uosto istorijoje pradėtas rengti bendrasis uosto planas, kurį tikimasi turėti 2017-aisiais. Jame atsispindės tolima uosto vystymosi perspektyva, be abejo, ir vieta, kurioje turėtų atsirasti išorinis uostas.