Dar kartą apie lietuviškas jūrines dainas

Europoje jūrinės dainos atsirado XV amžiuje. Lietuviai jūrą šlovino nuo senų laikų, Pamario gyventojai kūrė jūrines dainas, tik jos primirštos. Jūros tematikai nemažai dėmesio skyrė ir Lietuvos kompozitoriai, neišskiriant ir dabartinių autorių.

Pasak Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kraštotyrininkės, Klaipėdos universiteto profesorės Daivos Kšanienės, lietuviškų dainų apie jūrą ir muzikinių kūrinių tikrai yra, tačiau stokojama skambių, kitaip sakant, masinių dainų. Jūrininkų darbo dainų, vadinamųjų šantė dainų, lietuviškų tikrai neturime.

Penktadienį vykusio koncerto metu pristatytas jūreiviškų dainų rinkinys "Dainuojame uostui ir jūrai". Jo paantraštė - "Kai buvome jauni". Rinkinyje sudėta 15 lyrinių jūreiviškų dainų apie jūrą, uostą, jūrininkų kasdienybę, miestą prie jūros. Čia pateikti ne tik dainų, tinkamų dainuoti ir solo, ir vokaliniams ansambliams, tekstai, bet ir natos.

Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius muziką parašė rinkinio "Dainuojame uostui ir jūrai" dainai "Kranto ilgesys". Rinkinyje yra 9 originalios Prano Škimelio, muzikos pedagogo, kompozitorius, dainos ir dvi aranžuotos - "Marių daina" ir "La Paloma" ("Balandėlė"). Pastarajai muziką sukūrė ispanų kompozitorius Sebastianas Iradjeras dar 1860 metais. Pasak D. Kšanienės, tai 1001 šios dainos aranžuotė. Anot jūrininkų, ta viena ispaniška daina rinkinio negadina. Trims dainoms muziką sukūrė Janina Žemaičiūnienė, muzikos mokytoja, poetė, dainų kūrėja.

Anot D. Kšanienės, visos dainos rinkinyje paprastos, neilgos, patogios dainuoti ir tiktų tapti masinėmis.

Tai, kad visuomenės veikėjas Dionyzas Varkalis yra buvęs jūrininkas - laivų mechanikas, jau mažai kas prisimena. Prieš prasidedant koncertui jis sakė besijaučiąs kaip antrąkart gimęs ir juokavo: "Lietuvos laivyno nebeturime, ačiū partijoms ir Vyriausybei, užtat turėsime lietuviškų jūrinių dainų."