Bangolaužių rekonstrukcija - pirmas žingsnis ambicingų planų link

Sausio 28 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė atvirą tarptautinį konkursą dėl uosto bangolaužių, pastatytų maždaug prieš pusantro šimto metų, rekonstrukcijos.Planuojamos darbų vertės ji neskelbia, kad potencialūs rangovai į ją nesiorientuotų ir pateiktų savo tokių darbų vertinimą.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas planuojamas šiemet kovo viduryje. Praktika rodo, kad paprastai potencialiems rangovams pritrūksta laiko ir jie prašo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. Direkcija stengiasi atsižvelgti į šiuos prašymus, tačiau tikisi, kad vasarą bangolaužių rekonstrukcijos darbai bus pradėti. Planuojama darbų trukmė - dveji metai.

Laukiama ir Lietuvos įmonių

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės, prieš paskelbiant konkursą atlikta daugybė namų darbų. Pasikalbėti buvo kviečiamos įvairios rangovų organizacijos ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Projektas parengtas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis siekiant, kad užsienio kompanijos galėtų teikti klausimus konkurso metu. Beje, ir visi pirkimo dokumentai taip pat parengti dviem kalbomis. "Darome viską, kad pritrauktumėme kuo daugiau potencialių rangovų. Norisi pakviesti konkurse dalyvauti ir Lietuvos kompanijas", - sakė V. Paukštė.

Paklaustas, ar Lietuvos įmonės būtų pajėgios atlikti darbus tokiame sudėtingame projekte kaip uosto bangolaužiai, jis atsakė: "Mūsų pasitikėjimą lemia kvalifikaciniai reikalavimai. Manome, parengėme tokius, kurie garantuoja, kad ateis geras rangovas. Jis turės turėti ne tik narus, bet ir galimybę dirbti su jūrinėmis platformomis, kitaip sakant, jam reikės specialios technikos. Su pontonais atviroje jūroje nepadirbsi, nes čia didelis bangavimas. Kita vertus, tuos darbus galima atlikti su partneriais, konkursą laimėjusi įmonė gali atlikti tik dalį darbų.

Darbų bus įvairių ir daug, pavyzdžiui, tetrapodų gamyba ir sudėjimas, akmenų sudėjimas, povandeninės sienutės įrengimas. Todėl manau, kad subrangovams bus gana daug vietos. Mums būtų malonu, kad bent dalis darbų būtų atliekama Lietuvoje, kad dalis šiam projektui skirtų pinigų liktų mūsų šalyje."

Ar akmenys bus plukdomi iš Švedijos?

Klausiamas, ar akmenys bus gabenami iš Švedijos, kaip 2000-2002 m. atliekant Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukciją, ar iš kitos šalies, nes tam reikalingi specialaus tankio akmenys, kurių Lietuvoje nėra, V. Paukštė sakė: "Mūsų projektas labai lankstus. Rangovas teikdamas pasiūlymą galės rinktis, ar naudos gelbžbetonio gaminius, ar akmenis. Jeigu nurodytume vieną iš opcijų, tai reikštų, kad medžiagas tektų atsivežti iš Skandinavijos. Kalbant apie atramines sienutes techniniame projekte taip pat numatytos alternatyvos - gali rinktis vamzdinius arba H profilio polius. Vienus jų gamina daugiau gamintojų, kitus - mažiau. Kai rangovas turi daugiau laisvės rinktis, jo galimybės derėtis su medžiagų tiekėjais didesnės. Tikimės, kad toks mūsų lankstumas didins ir mūsų šansus konkurso metu susiderėti dėl mums patrauklios kainos."

Beje, rangovas galės pats planuoti darbus ir nuspręsti, nuo ko pradėti. Pasak V. Paukštės, direkcijai prioritetas būtų apsauginių atraminių sienučių įrengimas, bet tam reikia nuardyti dalį bangolaužių povandeninio šlaito.

Apsauginės sienutės bus sukaltos prie bangolaužių pailginimų, kurie buvo padaryti 2002 metais, iš vidinės vartų pusės.

Kodėl reikia rekonstruoti?

Kai oro sąlygos geros, dabartinio uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į Klaipėdos uostą. Tačiau, kai bangavimas būna didesnis, kuris Lietuvos uoste pasitaiko ne taip jau retai, siekiant užtikrinti saugumą, didesniems laivams įvesti taikomi tam tikri apribojimai. O pastaraisiais metais į mūsų uostą atplaukia vis daugiau didesnių laivų.

Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, atitinkamai ir visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos tokių dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 m laivai negalės patekti į uosto akvatoriją, sumažės.

Bangolaužiai bus paaukštinti

Rekonstrukcijos metu tiek pietinio, tiek šiaurinio bangolaužių konfigūracija nebus keičiama, t. y. jie bus paliekami tokie patys, tik abu bus paaukštinti, kai kuriuose hidrotechniniuose statiniuose bus įrengtos atraminės sienutės.

Aukštinamos bus bangolaužių atkarpos, esančios jūroje, ten, kur yra didesnis gylis.

Šiandien Klaipėdos uosto bangolaužių aukštis 2,5-3 metrai, o bangų aukštis jūroje šioje vietoje būna iki 5-5,5 m.

"Įvertinę tokią situaciją mes norime bangolaužius paaukštinti iki 5-5,5 m, kad bangos nepersiristų per bangolaužius, kaip yra dabar. Aukščiausi bangolaužiai bus jūroje, o paskui nuosekliai žemės einant kranto link", - sakė V. Paukštė.

Pietiniame bangolaužyje bus nuimta dalis senų tetrapodų, kurie bus perkelti ant šiaurinio bangolaužio. V. Paukštės teigimu, šiauriniame bangolaužyje viskas liks taip, kaip yra dabar, rekonstruojama bus tik ta atkarpa, kuria vaikščioti ir dabar negalima, o pietiniame bangolaužyje bus statomi nauji betono masyvai, sudedami nauji pagaminti tetrapodai. "Tai, kas buvo padaryta prieš dvidešimt metų rekonstruojant bangolaužius, viskas lieka. Mes nieko neardome, viską panaudojame, kas jau buvo anksčiau sukurta, tik patobulinsime", - teigia laikinasis uosto vadovas.

Bus šiek tiek sutvarkyti bangolaužių nuolydžiai po vandeniu. Jų šlaitai jau yra apardyti erozijos ir pasislinkę.

"Dėl rekonstrukcijos tikrai uosto neuždarysime. Bus dirbama iš pradžių vienoje vartų pusėje, paskui kitoje. Parengtame projekte parodytos zonos, kur galima dirbti", - sakė laikinasis uosto vadovas.

VADOVAS. L. e. p. Uosto direkcijos generalinis direktorius Vidmantas Paukštė: "Manau, prasidėjus rekonstrukcijai klaipėdiečiai turės savotišką atrakciją, pavyzdžiui, būdami ant šiaurinio bangolaužio matys, kaip vykdomi sudėtingi pietinio bangolaužio rekonstrukcijos darbai.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdiečiams - saulėlydžiai jūroje

Žinia, pagrindinė bangolaužių funkcija - saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. "Mes puikiai suvokiame, kad daugybę metų uosto bangolaužiai turi ir socialinę funkciją - yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektas. Todėl molų rekonstrukcijos projekte yra numatyta ant pietinio bangolaužio įrengti apžvalgos aikšteles gyventojams, kad jiems būtų patogiau stebėti saulėlydžius jūroje", - sakė V. Paukštė.

Pasak jo, po rekonstrukcijos šiauriniu bangolaužiu vaikščioti bus galima taip pat, kaip ir dabar, o pietiniame bus įrengta infrastruktūra, skirta pasivaikščioti, ir apžvalgos aikštelės. Manome, kad po bangolaužių rekonstrukcijos Klaipėdoje atsiras naujas traukos objektas. Žmonės apsilankę Lietuvos jūrų muziejuje galės eiti pasivaikščioti ant pietinio bangolaužio, pažiūrėti Uosto direkcijos įkurtą botaninio draustinį prie Kopgalio, į kurį iš pietinės uosto dalies buvo perkelti trispalviai astrai ir čia prigijo", - kalbėjo laikinasis uosto vadovas.

Beje, ateityje planuojama sutvarkyti ir keliuką, vedantį ant pietinio bangolaužio, kuris bus apšviestas. Uosto direkcija jau yra parengusį projektą ir perdavusi jį Savivaldybei. Kol kas tas projektas neįgyvendinamas, nes pirma reikia rekonstruoti bangolaužį, kadangi per rekonstrukciją juo važinės statybų technika.

 GYVENTOJAMS. Manoma, kad po bangolaužių rekonstrukcijos Klaipėdoje atsiras naujas traukos objektas. Pietiniame bangolaužyje bus įrengtos apžvalgos aikštelės, kad miestelėnams būtų patogiau stebėti saulėlydžius jūroje.

Asociatuvi Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rekonstrukcija - pirmas lemiamas žingsnis

Po bangolaužių rekonstrukcijos bus žengtas antras labai svarbus žingsnis toliau gerinant navigacines sąlygas uoste, nes tik rekonstravus bangolaužius atsiras galimybė gilinti laivybos kanalą ir jį pasukti, kad dėl hidrometeorologinių sąlygų laivų eismą riboti būtų galima dar rečiau. Planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 103-283 laipsniais, t. y. 12 laipsnių į šiaurę.

"Pasukę laivybos kanalą galėsime iki minimumo sumažinti apribojimus dideliems laivams vesti į uostą dėl meteorologinių sąlygų. Jau esame priėmę ir vieną didžiausių pasaulyje laivų konteinervežių, bet tai galėjome daryti tik esant vos ne idealioms oro sąlygoms", - sakė V. Paukštė.

Be to, bangolaužių rekonstrukcija yra susijusi ir su ateityje planuojamu laivybos kanalo gilinimu iki 17 m. Esant dabartinei molų konstrukcijai to daryti negalima.

"Kai pagilinsime laivybos kanalą iki 17 m, pasieksime antrą savo tikslą - maksimalią leistiną laivų grimzlę, galėsime priimti visus laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, t. y. tuos, kurių grimzlė - 15,2 m. Bangolaužių rekonstrukcija - pirmas lemiamas žingsnis, o ateityje dar teks žengti kelis rimtus žingsnius, kad turėtume tokias sąlygas, kokias suteikia Baltijos jūra.

Geresnėmis sąlygomis galės naudotis Lietuvos verslas. Šiandien mes į laivą galime pakrauti daugiausia 70 tūkst. t krovinių, o po kanalo pagilinimo galėsime krauti ir 100-120 tūkst. t. Atpigs krovinių gabenimo kaštai ir mūsų eksportuotojams atsiras galimybė sutaupyti. Tai turės įtakos visai Lietuvos ekonomikai, nes, tikėtina, atsiras papildomi tranzitinių krovinių srautai", - sako V. Paukštė.

Informacija

Šiaurinis bangolaužis buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietinis - nuo 1847 m. iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis - 1 374 m, o šiaurinio - 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.
2002 m. baigta Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcija, kurią atliko Danijos ir Olandijos kompanija "Aarsleff Ballast". Tąkart šiaurinis bangolaužis buvo pailgintas 205 m., o pietinis - 278 m. Rekonstrukcija kainavusi 89 mln. litų, buvo imta Pasaulio banko paskola. Beje, šio projekto įgyvendinimo metu buvo iškeltos nuskendusių laivų nuolaužos. Šie darbai kainavo 7 ml. Lt.