Baltijos uostai nepraranda populiarumo

Šiuo metu pasaulyje plaukioja apie 400 kruizinių laivų. Per ateinančius devynerius metus dar bus pastatyta mažiausiai 92 kruiziniai laivai. Tiek šiuo metu yra užsakymų juos statyti. Be to, pastaruoju metu statomi didesni laivai, galintys plukdyti daugiau keleivių. Tikėtina, kad naujieji laivai bus atplukdyti į Baltijos jūrą ir kad jie užsuks į Klaipėdą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė neseniai grįžo iš Fort Loderdeilyje (Fort Lauderdale, JAV) vykusios didžiausios pasaulyje kruizinės laivybos parodos "Seatrade Cruise Global 2018". Ji organizuojama jau 25 metus. Iš pradžių vykdavo Niujorke, vėliau persikėlė į Floridą, kurioje yra didelė kruizinių laivų ir kruizinių linijų koncentracija. Klaipėdos uostas šioje parodoje šiemet pristatytas jau 15 kartą. Tad kokios tos pasaulinės kruizinės laivybos tendencijos?

Kuo pranašesni vidutiniai uostai

R. Savickienė sako, jog Baltijos regionas kruizų rinkoje darosi vis populiaresnis. Viena vertus, kruizinių laivų keleiviams saugumo faktorius nėra paskutinėje vietoje, be to, daugelis jų jau yra išmaišę visą Viduržemio jūrą, tad nori šiokių tokių pokyčių.

"Ateityje nebloga perspektyva prognozuojama mažesniems uostams, tokiems kaip Klaipėda, nes pasaulyje jau atsiranda vadinamasis perteklinis turizmas. Kai kurios kruizinės linijos iš savo maršrutų jau išbraukia net tokį uostą kaip Barselona, nes jame jau per didelis turistų skaičius. Kruiziniai turistai pradeda jaustis gana prastai, būna sutrikę.

Nepasakyčiau, kad jie yra labai lepūs. Didėja laivai, keičiasi ir pats kruizinis turizmas, jie jau nebebūna taip apšokinėjami kaip anksčiau arba kaip mažesniuose laivuose. Tačiau tokie turistai turi nedaug laiko, kol laivas stovi uoste, ir nori gana greitai viską pažiūrėti, todėl didesniuose uostuose susiduriama su tam tikromis problemomis. Tarp tokių uostų buvo minimi ir Talinas, Stokholmas, Kopenhaga.

Atvykę į mažesnius miestus, tokius kaip Klaipėda, turistai jaučiasi laisviau ir geriau, nes nėra pernelyg didelio triukšmo, norint atsigerti kavos, pakliūti į muziejų nereikia stovėti eilėse. Tam tikra prasme tas Klaipėdos tuštumas ima vaidinti gana teigiamą vaidmenį", - pasakojo R. Savickienė.

K. Gontier teigimu, Klaipėdos uostas pasaulyje yra priskiriamas prie vidutinių kruizinių uostų, o asociacija "Cruise Baltic" jį priskiria prie didžiųjų uostų. Beje, šiemet rugsėjo 3-4 d. būtent Lietuvos uoste vyks "Cruise Baltic" posėdis ir konferencija, atvažiuos visų Baltijos šalių uostų, kruizinių linijų atstovai.

Pasak R. Savickienės, tokių kruizinių linijų, su kuriomis Klaipėda nedirba, liko jau tikrai nebedaug, bet atsiranda naujų. Beje, jau viešbučių tinklai, pavyzdžiui "Riccarton", įsigyja kruizinių laivų ir atidaro savo kruizines linijas.

Kompanijos "Disney Cruises" laivai jau pradėjo plaukti į Baltijos jūrą, ir Klaipėda jau yra jos sąraše. 2019-aisiais ar 2020-aisiais galima tikėtis juos užsuksiant ir į Lietuvos uostą.

Siekiama mažinti kruizų kainas

Yra laivų, kruizai kuriais kainuoja brangiai, tačiau juose būna mažai keleivių, kurie aptarnaujami vos ne individualiai. Šį sezoną ir į Klaipėdą atplauks tokių laivų. Viena žmonių kategorija mėgsta taip keliauti, o kita - laivais, kuriuose būna apie 3 tūkst. žmonių. Tokiu atveju kruizas būna pigesnis.

Pasak R. Savickienės, pastarieji kruiziniai laivai didėja, nes kruizinis turizmas auga ir norima mažinti kruizų kainą, kad daugiau turistų galėtų keliauti su šeimomis ir ne vieną kartą per metus, o daugiau.

K. Gontier sako, kad kruizų keleiviai jaunėja, kelialapių kaina mažėja, nes rinkoje atsiranda vis didesnių laivų. Dabar į kruizus jau gali vykti žmonės, gaunantys vidutines pajamas. Tokia tendencija matoma jau 3-4 metus. Pasak Uosto direkcijos atstovės, kruizuose jau atsiranda ir lietuvių. To anksčiau niekada nebūdavo. Tačiau ryškėja ir kita tendencija - kruiziniai keleiviai mažiau perka ekskursijų krante, nes joms nebeužtenka pinigų.

"Labiausiai kruiziniams keleiviams ekskursija patinka tada, kai jie yra ne tik stebėtojai, bet ir dalyviai - patys gaminasi papuošalus, maistą, kartu šoka ir t. t. Vienos populiariausių pasaulyje ekskursijų - keleivių apsilankymas kieno nors namuose, kai turistas bando pajusti tai, ką junta vietinis gyventojas", - pasakojo K. Gontier.

Kruizinis sezonas ilgėja

Pasak K. Gontier, tokio ilgo kruizinio sezono Klaipėdoje kaip šiemet dar niekada nėra buvę. Jis prasidės anksčiau - pirmas kruizinis laineris "Astoria", plaukiojantis su Portugalijos vėliava, atvyks jau balandžio 17 d., paskutinis - "Marco Polo" - spalio 19 d. R. Savickienė džiaugiasi, kad Klaipėdoje kruizinis sezonas tęsis jau nebe tris mėnesius, kaip anksčiau. Akivaizdu, kad dėl kruizinio sezono ilgėja ir turistinis sezonas visame Klaipėdos regione. Balandį ar gegužę beveik niekas dar nevažiuoja autobusais į Neringą ar į Ventės ragą, o prasidėjus kruiziniam sezonui tai vyksta.

Per šį sezoną net 7 laivai į Klaipėdos uostą užsuks pirmą kartą. Tikimasi sulaukti rekordinio kruizinių turistų skaičiaus, nes atplauks keliasdešimt didelių laivų, kurių ilgis daugiau kaip 200 metrų. Negalutiniais duomenimis, į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai šiemet užsuks 62 kartus. Beje, 2019 metų sezonui jau dabar yra užregistruotas 41 laivas.

"Labai noriu tikėti, kad šiemet sulauksime rekordinio kruizinių keleivių skaičiaus. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip bus parduoti patys kruizai. Laive vietoje 3 tūkst. gali būti tik 2 tūkst. keleivių. Reikia tikėtis gero oro, kad nepasikartos pernai metų situacija, kai paskutinis laivas neatvyko, kad visi užsiregistravę laivai galės įplaukti", - sakė R. Savickienė.

"Mūsų kaip vidutinio uosto padėtis yra gera. Vertindami pasaulines tendencijas tikimės, kad kruizinis turizmas augs ir Klaipėdoje. Kitais metais nedrąsiai galime tikėtis sulaukti apie 100 tūkst. kruizinių keleivių", - mano K. Gontier.

Žiemos kruizai nerealūs

Beje, viena kruizinė kompanija yra užsiminusi, kad norėtų kalėdinio kruizo Klaipėdoje, t. y. žiemą. "Tokį siūlymą mes vertiname gana atsargiai, nes nežinome, ką galime pasiūlyti žiemą. Jeigu kruizinis laivas atplauks iš Vokietijos, turinčios labai senas kalėdinių mugių ir turgų tradicijas, nežinia, ar mes atitiksime standartą. Bet tikrai nesakome ne. Ką gali žinoti, gal sezoną pavyks dar labiau pratęsti", - kalbėjo R. Savickienė.

K. Gontier manymu, kol kas tai nerealu. "Apie kalėdinius kruizus kol kas nėra kalbos. Apskritai jų nebūna daug. Tie kruiziniai laivai, kurie plaukioja Baltijos jūra šiltojo sezono metu, žiemą išplaukia į Karibų ar kitus regionus. Jiems vien dėl tos savaitės įplaukti į Baltijos jūrą ir padaryti vieną turnė nelabai apsimoka. Jeigu jie ir daro kalėdinius kruizus, tai renkasi didžiuosius uostus, ypač Vokietijos, kurie turi senas kalėdines tradicijas. Klaipėdoje kol kas tai nerealu", - teigė K. Gontier.