Baltijos jūroje - kruizinės laivybos štilis

"Kruizinė laivyba - šalies prestižas. Tai, kad laivai plaukia į jos uostą, rodo šalies saugumą, jos potencialą turizmo srityje. Be abejo, tai naudinga ir ekonominiu atžvilgiu. Kiekvienas turistas krante išleidžia maždaug apie 50 eurų. Pernai per sezoną Lietuvos uoste apsilankė daugiau kaip 50 tūkst. turistų", - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė sako, kad Klaipėdos regionui būdingas nišinis turizmas, t. y. būdingas tik tam regionui. "Nesutinku, kad kruizinė laivyba turi rūpėti tik Klaipėdos miestui ir uostui. Tai svarbi niša visam regionui. Departamentas stengsis padaryti viską, kad ši sritis nebūtų apleista. Mes itin aktyviai bendradarbiaujame su Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centru. Svarstome, kaip pritraukti daugiau kruizinių laivų turistų, kaip pristatyti Klaipėdą kaip patrauklią vietą kruiziniams laivams pasaulyje. Pagrindinis mūsų uždavinys - kartu su Klaipėdos miesto, kitomis regiono savivaldybėmis daugiau dirbti šiuo klausimu. Kruizinių laivų turistai vis dėlto yra šiek tiek kitokie, kitokie jų pomėgiai, specifiniai reikalavimai", - sakė J. Kazlauskienė.

KAPITONAI. Laivo "AIDA cara" kapitonas Volkeris Baumgartas (kairėje) ir Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna apsikeitė atminimo dovanėlėmis.

Kruizinė laivyba Lietuvos uoste pradėta plėtoti 2003 metais. K. Gontier manymu, tai, kad Klaipėdos uostas yra gana dažnai lankomas kruizinių laivų, pasiekta gana aktyvios reklaminės kampanijos dėka. Dalyvaujama garsiojoje kruizų parodoje Majamyje (JAV), kitose parodose, nors tas dalyvavimas gana brangiai kainuoja. Beje, kitais metais paroda iš Majamio persikels į kitą JAV miestą, tad dalyvavimas joje dar labiau pabrangs.

Dominuoja kiti regionai

Pasak K. Gontier, apskritai kruizinė laivyba auga visuose pasaulio regionuose. Tokios tendencijos stebimos Kinijos, Amerikos regione. Beje, per 5 pastaruosius metus ketinama pastatyti daugiau kaip 25 naujus kruizinius laivus. Taigi toks kelionių ar atostogų praleidimo būdas artimiausiu metu nesumenks.

Kruizinės laivybos nuosmukio Baltijos jūroje priežastys, pasak K. Gontier, įvairios. Pirmiausia nuo šių metų Baltijos jūroje pradėjo galioti vadinamoji sieros direktyva - laivams privalu naudoti kur kas brangesnį mažesnio sieringumo kurą, todėl kruizinės kompanijos savo laivus dabar dislokuoja kituose regionuose, kuriuose tokia direktyva dar negalioja, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione. Taigi šiuo metu dominuoja kiti regionai.

SPORTAS. Dažni laivo sporto salės lankytojai yra paaugliai.

"Baltijos jūroje kurį laiką buvo stebimas labai didelis kruizinės laivybos augimas - 5-6 proc. Toks kilimas kelerius metus iš eilės tiesiog negali būti. Natūralu, kad dabar stebima tam tikra stabilizacija", - sakė K. Gontier.

Pasak jos, net Osle (Norvegija) šiemet kruiziniai laivai lankysis beveik 100 kartų mažiau, Gdanske kruizinių laivų vizitai sumažėjo nuo 35 pernai iki 28 kartų šiemet. Į Rygą šį sezoną jie užsuks tik 61 kartą, o į Klaipėdą - 55 kartus (pernai 63).

Daugiausia naudos - miestui

Pasak K. Gontier, kruizinių laivų keleiviai labai teigiamai vertina krante, Klaipėdos regione, organizuojamas ekskursijas. R. Savickienė sako, kad kruizinių linijų atstovai nemėgsta ekskursijų, kuriose dalyvauja labai didelis skaičius turistų. Tad jiems siūlomos tradicinės ekskursijos po Klaipėdą, Kuršių neriją, Ventės ragą, Palangą, kartais jie vežami ir į Lapių kaimą.

Šiemet laivų keleiviams siūloma daugiau ekskursijų važiuojant dviračiais, nes Klaipėda, pasak R. Savickienės, turi labai gerus dviračių takus.

Šiemet euro įvedimas išsprendė pastaraisiais metais varginusią problemą, kai nebuvo valiutos keityklų, banko miesto centre.

Daugiausia naudos kruizai duoda miestui - kelionių agentūroms, smulkiesiems verslininkams, amatininkams, autobusų kompanijoms ir kt. Uosto direkcijos rinkliavos iš kruizinių laivų sudaro 1-2 proc., tačiau ji gana aktyviai dalyvauja kruizinės laivybos skatinimo srityje.

TEATRAS. Šiame laivo teatre telpa 800 žiūrovų.

Klaipėdą atrado naujokė

Šių metų kruizinį sezoną Lietuvos uoste praėjusį pirmadienį pradėjęs laivas "AIDA cara" priklauso vokiečių kompanijai "AIDA Cruises", grupės "Carnival Corporation", vieno didžiausių kruizinės laivybos banginių, narei. Ji turi 10 kruizinių laivų ir dar du nauji statomi Japonijoje. Visi "AIDA Cruises" kompanijos laivai turi šypsenas ant korpusų. Tam, kad pirmas jos laivas užsuktų į mūsų uostamiestį, prireikė penkerių metų Klaipėdos uosto atstovų aktyvaus bendradarbiavimo su šia kompanija.

Pasak K. Gontier, pirmas laivo vizitas yra labai svarbus, nes kompanija spręs, ar mūsų uostas yra tinkamas jos laivų keleiviams atlikdama jų apklausą. Šiemet savo vizitų ji gal ir neatšauks, tačiau ar viskas ją tenkina, sužinosi po dvejų trejų metų.

"Uostas yra patogus, nei per daug didelis, nei per mažas. Įplaukimas į jį jokių problemų nekėlė", - sakė laivo "AIDA cara" kapitonas Volkeris Baumgartas (Volker Baumgart).

Kai "AIDA cara" buvo pastatyta, Vokietijoje buvo labai populiarus Robinzono klubas, kuriame vyko įvairios pramogos. Visas tas pramogų klubas ir buvo perkeltas į laivą. Pasak kapitono, "AIDA cara" iš kitų kruizinių laivų išsiskiria neformalia aplinka. Jame nevakarieniaujama griežtai nustatytomis valandomis, nėra kapitono vakarienės su smokingais ir ilgomis suknelėmis. Keleiviai tiesiog leidžia laive paprastas atostogas. "Jo išskirtinumas - tai klubinis laivas", - sakė V. Baumgartas. Beje, jeigu daug keliauji, tampi klubo nariu, gauni įvairių lengvatų.

193 m ilgio 10 denių turintis laivas "AIDA cara" plaukioja su Italijos vėliava. Juo gali plaukti 1400 keleivių, įgulą sudaro 600 narių. Jis pradėtas statyti Suomijos Turku uoste 1994 metais ir baigtas 1996-aisiais. Tuo metu jis turėjo ilgiausią barą laivuose pasaulyje. Jis yra žvaigždės formos, o jo ilgis - 50 m.

Šios kompanijos laivai plaukioja po visą pasaulį. Žiemą jie bazuojasi Viduržemio, Karibų jūrose, prie Afrikos krantų, o gegužę-spalį telkiasi Baltijos jūroje. Kelionė laivu "AIDA cara" po Baltijos jūros uostus trunka 14 dienų. Ji prasideda ir baigiasi Vokietijos Kylio uoste. Vidutinė kaina vienam žmogui - 4 tūkst. eurų. Paprastai vasarą šiame laive būna apie 300 vaikų ir paauglių, tad skiriamas dėmesys jų poreikiams. Gana populiarūs šeimyniniai kruizai.

Žinoma, laivas turi ir teatrą, kuriame telpa 800 žmonių, ir sporto salę, ir restoranų, ir parduotuvę, žodžiu, visko, ko reikia atostogaujantiems keleiviams.