Baltijos jūra dar neišmatuota

Lietuvos saugios laivybos administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjo Viktoro Liulio teigimu, šiuo metu pagal naujus reikalavimus tėra išmatuota tik 30 proc. Baltijos jūros. Informacija apie jos gylius pramoginiams laivams ar kateriams gal ir nėra itin reikalinga, tačiau tanklaiviams ji labai svarbi. Tad kaip ir kitos šalys, taip ir Lietuva savo teritorinėje jūroje atlieka hidrografinius matavimus. Kol kas informacija turima tik apie 1200 kvadratinių kilometrų jos ploto.

Ankstesni Lietuvos duomenys apie gylius buvo paremti dar sovietmečio, 1960 metų, matavimais. Anksčiau matavimai nebūdavo "padengiami" 100 proc., o dabar reikalaujama, kad "padengimas" būtų 100 proc., t. y. jie turi būti gana tikslūs. Pagal tarptautinius hidrografų reikalavimus, duomenis privalu atnaujinti kas 5 metus.

Bendras Lietuvos teritorinės jūros ir ekonominės zonos plotas - 6500 kvadratinių kilometrų, o bendro naudojimo vandens kelių plotas - 1582 kv. km. Lietuvai priskirtos trys vandens kelių atšakos, ir daugiausia matavimų LSLA naudodama hidrografinį laivą "Varūna" atlieka jose.

Pernai hidrografinis laivas "Varūna" pamatavo 172 kvadratinius kilometrus jūroje ir atliko tralavimus 14,4 kv. km uosto akvatorijoje prie AB "Klaipėdos nafta" naudojamų krantinių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu. LSLA su Uosto direkcija yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį. Panašūs darbai, kuriuos atliko LSLA, samdant kokią nors kompaniją, galėtų kainuoti apie 150 tūkst. Lt.

Lemia oro sąlygos

Naują DGPS anteną sudaro du bokštai, pastatyti Klaipėdos švyturio teritorijoje. Kadangi šis statinys yra ypatingos reikšmės, statybos užbaigimo aktą turi išduoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

LSLA hidrografų darbas priklauso nuo oro sąlygų, kurios Baltijos jūroje labai sudėtingos. Apskaičiuota, kad per metus gylio matavimui tinka tik apie 60 dienų. Pats laivas "Varūna" gali plaukti ir bangų aukščiui esant iki 5 m, tačiau prietaisai geriausiai dirba, kai bangos aukštis neviršija 1,5 metro. Priešingu atveju reikia labai daug laiko skirti duomenims apdoroti. Pavyzdžiui, jeigu matavimai atliekami parą, tai jiems apdoroti reikia 10 dienų. Per metus vidutiniškai LSLA specialistai gali pamatuoti apie 160 kv. km bendro naudojimo kelių teritorinėje jūroje ir dar 30 kv. km kur nors kitur, jeigu pasitaiko geresnės oro sąlygos.

Matavimų metu aptikti objektai yra nurodomi navigaciniuose pranešimuose. Vykdydama savo tiesiogines funkcijas pernai "Varūna" aptiko 4 nuskendusius laivus. "Jeigu mes jūrlapiuose pažymėtumėme viską, kas yra Baltijos jūroje, tai plaukioti būtų neįmanoma. Taip, laivybos kanalai yra švarūs ir palyginti saugūs", - spaudos konferencijoje juokavo V. Liulys.

Kol kas "Varūna" yra vienintelis jūrinis hidrografinis laivas. Uosto direkcijos laivas "Rusnė" daugiausia dirba uosto akvatorijoje. Direkcija pernai įsigijo galingą įrangą ir planuoja pirkti naują hidrografinį laivą. Klaipėdos universitetas, naudodamas ES paramą, ketina įsigyti didelį mokslinį laivą. Taigi netrukus gylių matavimo pajėgos sustiprės, tad, V. Lulio manymu, antra "Varūna" Lietuvai nebūtų reikalinga.

Statybos jūroje

Lietuvos saugios laivybos įstatymas reikalauja, kad atliekant bet kokius statybos darbus jūroje, jie būtų suderinti su Lietuvos saugios laivybos administracija, kad prieš pradedant statybas būtų atlikti visi tyrimai ir batimetriniai matavimai. "Atvirai pasakius, Būtingės plūduras yra pastatytas netinkamoje vietoje, nes ten nėra normalaus gylio. Todėl terminalo vadovybė "reketuoja" LSLA, kad matavimai būtų atliekami vos ne kas mėnesį ir teikiami duomenys. Mat tuo metu, kai buvo rengiamasi statyti Būtingės naftos terminalą, nebuvo su kuo derinti statybos klausimo", - juokavo V. Liulys.

Nauja antena - didesnės galimybės

Pernai lapkritį buvo atlikti Klaipėdos švyturio teritorijoje pastatytos naujos "Amplidan" antenos testavimai, bandymai - ji jau veikia. Lietuvos saugios laivybos administracija yra pasirengusi pradėti eksploatuoti naują DGPS(diferencinė globalinė pozicionavimo sistema) anteną, bereikia, kad šį statinį įvertintų Valstybinė komisija.

Naujos antenos pagalba galima gana tiksliai nustatyti laivo padėtį jūroje - apdorojus radijo ir palydovų sistemos duomenis signalas perduodamas laivams. Sumažinti naujos antenos siunčiamų signalų galingumo, kol statinio dar nepriėmė Valstybinė komisija, nėra galimybių. Lietuvos DGPS antenos siunčiamais signalais naudodavosi ir latviai, atlikdami matavimus jūroje, tad kaimynų hidrografinės tarnybos įspėtos dėl atsiradusio galingesnio signalo.

DGPS antena, pastatyta 1996 metais, buvo naudojama 1960 metų antenai, perduodančiai signalus radijo švyturiams. Kadangi senos antenos dažnis nebuvo pritaikytas, tad DGPS signalai pasiekdavo tik 150 km spindulį, pasitaikydavo nemažai klaidų, kurios turėdavo įtakos atliekant gylio matavimus jūroje - juos tiesiog reikėdavo pakartoti. Todėl LSLA pradėjo rūpintis naujos "Amplidan" antenos pastatymu. Procesas užtruko ne vienerius metus.

Pasak V. Liulio, pradėjus veikti naujai antenai, darbo kokybė pagerėjo 100 kartų. Dabar signalas pasiekia 600 km spindulį, o geriausios kokybės būna iki 400 km atstumu. Hidrografijos tarnyba, atliekanti gylio matavimus teritorinėje jūroje, labai tiksliai (0,5 m tikslumu) žino, kur yra laivas "Varūna", tad pamatuoti gyliai labai tiksliai nurodomi jūrlapiuose. Naująja LSLA antena naudotis gali laivai, turintys DGPS. Žvejams centimetrų tikslumu nustatyti savo laivo koordinates nėra reikalo, dėl to jie daugiau žuvies nepagaus, tačiau specifinė DGPS antena reikalinga, kai reikia atlikti įvairius tyrimus, uosto gilinimo darbus ir matuojant gylius.