Baltarusiški kroviniai - iš Latvijos

Verslininkai buvo sunerimę dėl Europos Sąjungos (ES) pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) specialistai atliko apskaičiavimus, ką dėl ES sankcijų Baltarusijai prarastų tokia šalis kaip Portugalija ir ką Lietuva. Suprantama, vienas dalykas - ES, o kitas Lietuva, turinti tokį kaimyną. Politinė situacija pačioje Baltarusijoje palietė tos šalies treiderius, kitaip sakant, tas kompanijas, kurios užsiima pardavimu - joms susiaurėjo rinka. KLASCO kaip stividorinė kompanija kol kas dėl ES politikos nenukentėjo. Pasak KLASCO komercijos direktoriaus pavaduotojo Mečislovo Vitkausko, šiuo metu baltarusių požiūris į Klaipėdos uostą yra palankus. Galima pasidžiaugti, kad per 7 šių metų mėnesius KLASCO jau perkrovė beveik 2 milijonus tonų baltarusiškų kalio trąšų. Šią savaitę buvo pakrautas didelis "Panamax" tipo laivas, išgabenęs kalio trąšas į Azijos rinkas. Beje, prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus baltarusiškų krovinių kiekis Lietuvos uoste padidės beveik dvigubai.

"Mūsų versle niekada nebūna didelės ramybės ir ilgo laikotarpio, kad niekas nesikeistų. Keičiasi rinka, reikalavimai, politinė situacija. Į tai reikia atitinkamai reaguoti, priešingu atveju neturėsime krovinių", - sakė M. Vitkauskas.

Baltarusijos kroviniai tarp visų KLASCO krovinių sudaro vieną ketvirtadalį ar penktadalį. Bendrovė krauna ne tik Baltarusijos kompanijos "Belaruskalij" kalio trąšas, kitos šios šalies kompanijos "Gardino azotas" skystas trąšas, bet ir Baltarusijos metalurgijos gamykloje pagamintą metalą. Pernai gamykla pagamino Venesuelai didelę partiją vamzdžių, KLASCO jų perkrovė apie 10 tūkst. t. Be to, iš Venesuelos buvo atplukdyti metalo briketai Baltarusijai, mat jai neužtenka metalo laužo, perkamo iš Rusijos.

Anksčiau KLASCO krovė ir iš Baltarusijos atgabentas durpes, pastaruoju metu jas krauna kitos Klaipėdos uosto kompanijos. Jos krauna baltarusišką techniką, pavyzdžiui, traktorius, autobusus, padangas, kurie plukdomi į Venesuelą. KLASCO technikos nekrauna, mat ji specializuojasi kitų krovinių krovos srityje, pavyzdžiui, ji krauna nemažai šaldytos žuvies produkcijos, gabenamos į Baltarusiją.

Reiklūs klientai

Pasak M. Vitkausko, baltarusiai yra reiklūs klientai, nes jų produkcija gana paklausi. Anot pokalbininko, toje šalyje esanti politinė situacija verčia juos gaminti nepriekaištingos kokybės produkciją. Kita vertus, jie reiklūs ir todėl, kad turi galimybę rinktis uostus, kuriuose galėtų krauti eksportuojamą produkciją, ir būdami krovinio savininkai ieško pačių palankiausių sąlygų.

Beje, prieš ketverius penkerius metus didžioji dalis baltarusiškų trąšų buvo kraunama Latvijos uostuose, pavyzdžiui, Ventspilyje. KLASCO kartu su kolegomis iš UAB Birių krovinių terminalo (BKT) pavyko juos pervilioti į Klaipėdą. Pasak M. Vitkausko, tai pasisekė padaryti bendro darbo kartu su Lietuvos valstybinėmis institucijomis dėka. "Upė savo noru krantų nekeičia, reikia, kad kažkas padėtų. Tai ilgalaikis projektas. Mes, kaip ūkinis subjektas, stengiamės išvengti kokių nors politinių vertinimų. Man, kaip komersantui, svarbu klientui sudaryti geras sąlygas ir už savo paslaugas gauti tinkamą atlyginimą", - sakė M. Vitkauskas.

Ilgalaikės sutartys

Vienas iš pagrindinių darbo su Baltarusija momentų buvo tai, kad KLASCO ir BKT buvo pirmieji Baltarusijoje pasirašę ilgalaikius bendradarbiavimo trąšų krovos srityje kontraktus. Anksčiau būdavo skelbiami tenderiai ir pasirašomi kontraktai metams, buvo ir tokie laikai, kai kontraktai būdavo pasirašomi tik mėnesiui, ketvirčiui. KLASCO pavyko įtikinti savo partnerius, ir buvo pasirašytas pirmasis kontraktas trejiems metams. Šiuo metu dirbama pagal antrąjį kontraktą, kuris irgi pasirašytas trejiems metas ir baigsis kitų metų pabaigoje. Tad iškart po Naujųjų metų reikės galvoti apie kito kontrakto sąlygas.

Paklaustas, kaip pavyko įtikinti baltarusius pasirašyti kontraktus, M. Vitkauskas atsakė: "Viską lemia ekonominiai svertai. Gamintojas nori turėti patikimą partnerį trąšoms krauti. Mes pasiekėme neblogą vagonų apyvartumą - po 5 parų vagonas jau grįžta iškrautas į pradinį tašką. Vadinasi, gamintojas gali turėti mažiau vagonų, pasiekti didesnį jų apyvartumą, vežti daugiau krovinio.

Bendromis pastangomis su AB "Lietuvos geležinkeliai" pavyko pasiekti, kad iš Baltarusijos Kalio-3 stoties išvykęs visas per 50 vagonų sąstatas atvyksta į KLASCO, yra iškraunamas ir grįžta neišardytas atgal. Tai rodo, kad mes sugebame dirbti gerai ir patenkinti baltarusių poreikius. Be to, ir baltarusiai gali planuoti ilgesnę perspektyvą savo ekonomikai, kai mus sieja abipusiai įsipareigojimai. Ilgalaikė perspektyva KLASCO leidžia galvoti apie investicijas - pradėjome statyti antrą trąšų terminalo eilę. Klaipėdos uostas šiandien neturi tiek sandėliavimo pajėgumų, kad visiškai galėtų patenkinti Baltarusijos poreikius ir ypač ekstremaliais atvejais.

Kita vertus, Baltarusijoje yra tam tikras požiūris, tam tikri valstybiniai normatyviniai aktai, į kuriuos būtina atsižvelgti. Tiek "Belkalis", tiek "Gardino azotas" nėra privačios kompanijos, jos akcinės bendrovės, bet valstybinės. Būtina atsižvelgti į jų įstatyminę bazę ir galiojančius normatyvinius aktus, kurių šios bendrovės negali nepaisyti. Tos sutartys, kurias mes pasirašėme, dar turėjo būti patvirtintos kitų institucijų, kad įsigaliotų."

"Pasigedau aktyvesnės Lietuvos pozicijos"

Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras

Baltarusijos krovinių indėlis į Klaipėdos uosto krovą yra itin svarbus. Pernai džiaugėmės krovos augimu. Daugiausia tai lėmė ir Baltarusijos krovinių augimas, ir kai kurių jos krovinių perviliojimas iš Latvijos uostų į Klaipėdą. Be jokios abejonės, tai krovos kompanijų nuopelnai sugebant sudaryti konkurentabilias sąlygas Baltarusijos kompanijoms, turiu omenyje ir santykius su "Belaruskalij" kompanija.
Tačiau žinome, kokia šalis yra Baltarusija. Joje planinės ekonomikos elementų yra daug, nes valstybė ir politinė valdžia gana aktyviai dalyvauja ekonominiuose procesuose.

Todėl Lietuvos politikų tonas, turint omenyje santykius su Baltarusija, kai kuriais atvejais yra lemiantis faktorius, nuo kurio priklauso, ar krovinių daugės, ar mažės. Neužtenka vien tik mūsų kompanijų sugebėjimo pateikti gerus komercinius pasiūlymus, reikia ir gero pozityvaus santykio.

Kalbėdamas apie Susisiekimo ministerija, galiu tik pasidžiaugti, kad ir mūsų personaliniai santykiai su Baltarusijos transporto ministru ir žemesniu lygmeniu yra pozityvūs ir konstruktyvūs. Mes bendraujame, organizuojame vizitus, pasikalbame ir telefonu. Manau, kad tai turėjo įtakos, tačiau, be jokios abejonės, visos Lietuvos valstybinės institucijos šioje srityje turi veikti sutartinai ir nepainioti politikos į ekonomiką.

Europos sankcijų Baltarusijai taikymo klausimu pasigedau aktyvesnės, ryžtingesnės Lietuvos pozicijos. Žinant Baltarusijos geopolitinę padėtį ir tai, kad ji gali išvežti dalį krovinių per Rusijos ar Ukrainos uostus, tos sankcijos labiau pakenktų pačios ES periferinėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva ar kitos Baltijos šalys, nei Baltarusijai. Reikia siekti demokratijos permainų Baltarusijoje, bet ne tokiais primityviais būdais, kaip buvo planuota ES diskusijoje.

Spręsdamas iš turimų kompanijų kontraktų ir esamos ekonominės temperatūros, manau, kad šiemet Klaipėdos uostas išlaikys baltarusiškų krovinių srautą, žinoma, jeigu nesutrukdys kokie nors finansiniai atsiskaitymai ir t. t. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto labai svarbu yra tvirta, bet kartu ir pragmatiška Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu.