Balta dėmė Šventosios uoste - dėl nevalstybiško požiūrio

V. Greičiūnas daug metų vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o 1999-2000 m., kai pasikeitus politinei valdžiai neteko šio posto, ėjo direktoriaus pavaduotojo Šventosios uostui pareigas. Jis mano, kad mes "nusivalstybinome" ir palaidojome Šventosios uostą. Mat anuomet Šventosios uostui buvo numatytas 40 ha plotas ir 403 ha rezervinė teritorija bei 3550 ha išorinėje akvatorijoje jūroje.

Pasak Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, dabar Šventosios uosto plotas - 15 ha, įskaitant ir 7 ha vidinę akvatoriją, Vyriausybės nutarimu jam priskirta 209 ha išorinė akvatorija jūroje, o rezervinės teritorijos uostas neturi.

"Būtingės naftos terminalo plūdurui buvo priskirta akvatorija jūroje beveik iki Palangos tilto. Ir be jo būtų nevalia ką nors joje daryti. Todėl mes siekėme, kad Šventosios uostui priklausytų 3350 ha jūros akvatorijos ir kad tai būtų įtvirtinta Vyriausybės dokumentu. Deja, visa tai liko stalčiuose", - apgailestavo V. Greičiūnas

Prarastas finansavimo šaltinis

1999-aisiais planuojamas Šventosios uostas turėjo tikti Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams aptarnauti, pasieniečių, Būtingės naftos terminalo interesams, jachtoms ir net vidutinio dydžio kruiziniams laivams. Apie tai, kad jame būtų galima vykdyti krovos darbus, tuo metu nekalbėta.

Tačiau perspektyvai, jeigu Klaipėdos uostui kartais pritrūktų pajėgumų, buvo palikta 403 ha rezervinė teritorija. V. Greičiūno manymu, tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir viceministras Ričardas Malkevičius turėjo pasiekti, kad numatytos Šventosios uosto ribos būtų patvirtintos Vyriausybės dokumentu, kaip tai buvo padaryta 1992 metais Klaipėdos uosto atžvilgiu. Tačiau tai nebuvo padaryta.

ATEITIS. Taip turėtų atrodyti atstatytas Šventosios uostas. Klaipėdos uosto direkcija planuoja jau šių metų pabaigoje turėti techninį projektą. Privati nuosavybė pažymėta raudonai.

Siekiant rasti Šventosios uosto atstatymui finansavimo šaltinį planuota, kad valstybė ims rinkliavas iš tanklaivių, atplaukiančių prie Būtingės naftos terminalo plūduro, ir skirs atkuriamam Šventosios uostui finansuoti. Pasak V. Greičiūno, jau buvo priimtas ir Vyriausybės nutarimas, ir patvirtinti rinkliavų dydžiai, tačiau po mėnesio dėl netoliaregiško tuometinės valdžios požiūrio minėtas nutarimas buvo panaikintas, ir rinkliavos atiteko 1999 m. bendrovę "Mažeikių nafta" privatizavusiai amerikiečių kompanijai "Williams International". Anot V. Greičiūno, pinigų atsisakyta dėl trumparegiškumo ir neišmanymo, o galbūt ir dėl kitų priežasčių.

Pusiasalyje - privati nuosavybė

Pusiasalyje, kuris kaip koks pleištas dabar įsiterpė į Šventosios uosto teritoriją, pradėjus kalbėti apie Šventosios uosto atstatymą, buvo pradėti statyti pastatai. Juos statė UAB "Kuna". Tačiau pradėti pradėjo, bet taip ir nepastatė. Tad apie 15 metų jie piktino šventojiškius gadindami visą vaizdą. Galų gale toji bendrovė bankrutavo ir jos nebaigtas statybas perėmė SEB banko antrinė bendrovė UAB "Litectus". Jos atstovai pareiškė, kad čia bus statomi viešbučiai, ir Šventosios uosto detaliojo plano rengėjams pareiškė pretenzijų.

Pasak V. Greičiūno, ankstesniuose planuose nebuvo nė kalbos apie pusiasalio atidavimą privačiai nuosavybei, jis turėjo priklausyti Šventosios uostui. Paklaustas, o kaip atsitiko, kad reikalai pakrypo visa kita linkme, sakė, jog Šventojoje buvo žuvininkystės ūkis, kuris užsiėmė ir paukščių auginimu, o pusiasalyje buvo jo cechai, tačiau neprisimena, kuriuo metu buvo sugebėta nupirkti pusiasalyje esančius statinius.

Tuo metu žemės nuomos reikalus tvarkė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ji, matyt, pastatų savininkams išnuomojo žemę. Jeigu dabartinei valdžiai tai rūpėtų, ji nesunkiai išsiaiškintų, kada sutartis buvo sudaryta, kam buvo išnuomotas pusiasalis. "Manau, tai buvo daroma sąmoningai, neatsakingai, atsisakant valstybės interesų. Tuo metu buvę vadovai buvo trumpalaikiai, jiems visiškai nerūpėjo valstybės ateitis", - sakė V. Greičiūnas.

Pasak direktorės Šventosios uostui A. Čėsnienės, pusiasalis taip ir paliktas su privačia nuosavybe, nes ją išpirkti būtų kainavę labai brangiai. Prieš pusantrų metų kalbėta su savininkais, jie užsiprašė už statinius apie 40 mln. Lt.

Dar reikėtų prisiminti, kad nepavykus susitarti su sveikatos centro "Energetikas" vadovybe, Šventosios uosto detaliojo plano ribos buvo koreguojamos apeinant turimus "Energetiko" namelius. Lietuvos energetikai anksčiau turėjo poilsio bazę Šventojoje ir prisistatė namelių ant vištos kojelių vasaros poilsiui. Taigi planuoto atstatyti Šventosios uosto plotą teko sumažinti ir dėl šios priežasties.

Procesas buvo ilgas, bylinėtasi teismuose, ir detaliojo plano rengimas gerokai užstrigo. Vėliau "Energetikas" ir toliau kišo pagalius į ratus. Šiemet vasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniuje atmetė "Energetiko" pretenzijas Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Šventosios uosto detaliojo plano sąlygų išdavimo Uosto direkcijai. Jo pretenzijos pripažintos nepagrįstomis.

Dabartinis planas kuklesnis

Šventosios uosto teritorijos plėtra ir uosto atstatymas numatomas trimis etapais. Nors šiam projektui įgyvendinti tikimasi gauti Europos Sąjungos lėšų, tačiau Uosto direkcijai teks kofinansuoti, tad reikalingi trys etapai, kad ji būtų pajėgi tai daryti. Pirmo etapo metu bus įrengiamas vidinis uostas, kurio gylis 4 m, ir statomi molai. Juos pastatyti ketinama per dvejus metus. Antro etapo metu pietinis molas bus ilginamas 100 m ir įrengiamas išorinis uostas, kurio gylis 6 m. Numatytas ir trečias perspektyvinis etapas - išorinis uostas gilinamas iki 7 m gylio, ilginami molai, įplaukos gylis siektų 9 m.

Pačiam uostui, nepaisant daugybės jo funkcijų, planuojamas vienas sklypas su atskiromis sklypo dalimis viduje. Iš valstybinio Žemės fondo rezervuojama 13,9 ha jūros akvatorijoje ir uosto prieigose 0,76 ha prijungiant prie turimo Šventosios uosto sklypo. Detaliajame plane planuojami trys sklypai: uosto ir du pagalbiniai pietinėje dalyje.

Iš viso uoste bus įrengta 500 švartavimosi vietų prie krantinių mažiesiems laivams iki 6 ir 12 m ilgio. Antro etapo metu išoriniame uoste numatomos švartavimo vietos pagalbiniams įvairių institucijų laivams, t. y. pasieniečių, Būtingės naftos terminalo ir kt.

Yra numatyta ir laivų remonto teritorija su dirbtuvių pastatu smulkiam laivų remontui, taip pat laivų laikymo ir priežiūros teritorija su dengtu elingu pramoginiams ir sportiniams laivams laikyti. Kampe ties įplauka į vidinį uostą numatoma pasienio kontrolės posto teritorija su pastatu ir laivų priėmimo prieplauka, vakarų link yra žvejų prieplauka, žvejams numatyta teritorija su pastatu, skirtu pramoginei žvejybai. Šventosios žvejų pageidavimu buvo numatyta ir stacionari krantinė siekiant sumažinti bangavimą. Išoriniame uoste ant molo planuojama statyti kuro kolonėlę laivams, šalia jos - triumo vandenų ir buitinių nuotekų surinkimo iš laivų kolonėlės.

PLANAS. Šventosios uosto detaliojo plano dokumentas. Pusiasalis su privačia nuosavybe pažymėtas mėlyna spalva. Dabar detalusis planas pateiktas derinti subjektams. Palangos savivaldybė jo negalės tvirtinti tol, kol nebaigtas poveikio aplinkai vertinimas. Šis procesas užtruko todėl, kad laukiama latvių atsiliepimo. Šiame plane elingas dar neatitrauktas.

Patekimas į uosto teritoriją bus pietinėje pusėje iš Prieplaukos gatvės, šalia jos išdėstyta pagrindinė automobilių aikštelė, kurioje turėtų būti paliekama didžioji dalis automobilių, kiti bus statomi šalia kitoms funkcijoms skirtų vietų uoste. Uoste bus įrengiami sanitariniai mazgai, dušai, skalbyklos, medicinos punktas. Buriavimo mokyklai su angaru numatyta teritorija pietinėje dalyje, planuojami ir uosto administracinės paskirties pastatai, uosto kapitono biuras, dalis sklypo numatyta ir komercinės paskirties pastatams. Iš viso teritorijoje bus trys slipai laivams nuleisti į vandenį, du iš jų - pietinėje dalyje.

Šventosios uostas planuojamas kaip atviras, patrauklus lankytojams, miesto svečiams, atvykstantiems tiek vandeniu, tiek sausuma. Visu uosto perimetru formuojama plati pėsčiųjų promenada, nueinanti iki pat pietinio molo.

Planuojamoje teritorijoje išdėstomus statinius numatoma prijungti prie centralizuotų Palangos miesto tinklų pagal atitinkamų institucijų išduotas sąlygas.

Privatininkų pretenzijos

Parengtą detalųjį planą ir vėl teko šiek tiek pakoreguoti. SEB banko įmonė Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo bendrovė UAB "Litectus", perėmusi nebaigtas statybas minėtame pusiasalyje, savo pasiūlymus pateikė raštu. Nors iš esmės bendrovė neprieštarauja, kad teritorija būtų sutvarkyta, tačiau jai susirūpinimą kėlė tai, kad teritorija priešais "Litectus" baigiamų statyti viešbučių teritoriją yra gana intensyviai urbanizuojama - planuojama vos ne ištisinė 12 m aukščio statinių, užstosiančių jūrą ir uosto vaizdą, linija.

Todėl "Litectus" paprašė sumažinti užstatymų aukštingumą nuo 12 bent iki 10,5 m, labiau suskaidyti užstatymų zoną, kad ji būtų permatoma, t. y. kad atsirastų prošvaisos tarp statinių. Dar pageidauta paaiškinti, kam priklausys sklypas, per kurį vienintelį galima patekti į pusiasalį, garantuoti, kad cheminės medžiagos vykdant laivų priežiūrą ir remontą nebus naudojamos, nes tai draudžia specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Detalųjį planą rengusios UAB "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras sakė, jog buvo padaryti minimalūs elingo vietos pakeitimai, jis atitrauktas šiek tiek toliau nuo pusiasalio. Pasak jo, kadangi pakeitimai buvo neesminiai, problemų nesukėlė, į uoste atsiradusio kaimyno poreikius atsižvelgta - "Litectus" teritorija vizualiai nebus atskirta nuo jūros. Pasak A. Čėsnienės, "Litectus" planuoja atsiimti pretenziją.

Beje, "Litectus" buvo įspėta, kad vasarą jachtų stovėjimo aikštelė atrodys nekaip, nes vietoj jachtų stovės visokios priekabos, o laivai bus vandeny, žiemą vaizdas turėtų būti gražesnis. Elingas planuotas arčiau pusiasalio, kad pastatas dengtų visą tą infrastruktūrą, kuri yra neišvengiama.

Šventoji - ne vienintelė

Šventosios uosto ploto sumažinimas dėl privačių interesų ne vienintelis, švelniai tariant, netinkamo valstybinio požiūrio pavyzdys.

Pasak V. Greičiūno, kai buvo ruošiamasi privatizuoti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", siūlyta danams neparduoti administracijos pastato J. Janonio gatvėje. Uosto direkcijai reikėjo kur nrs įsikurti, tad buvo palikta jai nedidelė pastato dalis, o visa kita parduota. Tada parduotoji dalis, anot pokalbininko, buvo įkainota 0,5-1 mln. Lt. Praėjus dešimčiai metų Uosto direkcija tą pastatą įsigijo už 14 mln. Lt. Pokalbininko manymu, tai akivaizdus nešeimininkiško požiūrio pavyzdys.

Ir dėl deviacijos įrenginio uosto akvatorijoje, kurį nusipirko Aurelija Trečekauskienė, V. Greičiūnas sako, kad jam nesuprantama, kaip 2002 metais tuometinė Uosto direkcijos, kurioje dirbo Saulius Trečekauskas, vadovybė nematė, kas daroma uoste. Jo manymu, jeigu neapsižiūrėta, reikėjo po pusmečio sakyti, kad padaryta klaida, o ne po 10 metų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus galvoti apie Klaipėdos uosto įmonių privatizavimą ateityje, buvo parengtas Vyriausybės nutarimas ir visos valstybinės įmonės, buvusios uoste, privalėjo sudaryti du balansus, vienas buvo skirtas neprivatizuojamam turtui.

Pokalbininkas prisiminė, jog Klaipėdos uoste patyliukais privatizuojant Baltijos žvejų kolūkį per klaidą parduoti buvo paruoštos ir krantinės. "Laikydamiesi principinės ir griežtos politikos, kad nė vienas tiesinis krantinės metras negali būti privati nuosavybė, per pusę metų ar metus sugebėjome atgal perimti tas krantines. Nepaisydami to, kad kai kurie Seimo nariai žvejus palaikė, mes išlaikėme valstybinį požiūrį. Ir šiandien, ačiū Dievui, nė vienas tiesinis metras krantinių Klaipėdos uoste nėra privatus", - kalbėjo V. Greičiūnas.

1991 m. palei Minijos gatvę buvo palikta rezervinė apie 50 m pločio teritorija, kad joje neatsirastų tokių objektų, kuriems gali trukdyti uosto veikla. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad joje ketinama statyti viešbučius. Problemiškas tampa ir įvažiavimas į Baltijos prospektą, nes kažkas iš apsukrių vyrukų užkišo degalinę. Virš jos važiuoti nenorima, ji tapo tarsi šventa karvė.

Prie Kairių gatvės Uosto direkcija irgi siekė turėti rezervinę teritoriją uostui vystyti. Tačiau atsirado asmenų, sugebėjusių į tą teritoriją atsikelti savo žemes, žodžiu, vos ne viskas ten buvo privatizuota. Pasak V. Greičiūno, dėl šio epizodo galbūt uostui didelės skriaudos ir nebuvo, nes tuometiniuose planuose nebuvo idėjos jį plėtoti pietų kryptimi.

Priminsime, kad parinkus vietą Klaipėdos viešajam logistikos centrui pietinėje uosto dalyje už Taikos pr. tęsinio ir Kairių gatvės, toje teritorijoje netrukus atsirado 19 privačių sklypų. Vėl teko atlikti studijas dėl vietos šiam objektui parinkimo. Ir netgi šiemet, kai AB "Lietuvos geležinkeliai" pareiškė, kad patį minėto centro terminalą jie statytų savo žemėje, Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas, žurnalistų prašomas patarti, kokią vietą reikėtų nufilmuoti, prašė to nedaryti, nes reikės vietos ne tik terminalui, bet ir jo plėtrai. Taigi iki šiol bijoma viešai skelbti apie statomus valstybei svarbius objektus, kad apsukrūs žmonės nesuskubtų įsiteisinti kokios nors privačios nuosavybės toje vietoje. Beje, be tų pačių valstybinių institucijų darbuotojų tarpininkavimo jie to negali padaryti. O pastariesiems to valstybinio požiūrio ir pritrūksta.

"Neįsivaizduojame, ar užteks, ar trūks teritorijos"

Šventosios uosto teritorijos istorija siekia 1999-2000 metus. Po to, kai Palangos miesto savivaldybė vienašališkai patvirtino tą teritoriją, Susisiekimo ministerija dar ėmėsi žygių, kad iš naujo būtų svarstomas detalusis planas, tačiau pasiekė tik tiek, kad patikslintame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane uostui palikta 10-15 metrų žemės ruožas prie akvatorijos. Tai buvo 2000-ųjų rugsėjį. Tuo istorija baigėsi. Nuo 2000-ųjų žemė pusiasalyje, ko gero, buvo išnuomota privatiems asmenims. Ta balta dėmė, tas pusiasalis šiek tiek darko uosto vaizdą. Bet nieko negalime padaryti, nebent išpirkti. Tačiau kaina, kuria pastatus įvertino dabartiniai savininkai, neadekvati.
Nuo 2000 metų Uosto direkcija nebegalėjo daryti jokios įtakos dėl skirto ploto. Vyko šiokie tokie ribų patikslinimai, bet neesminiai. 2008 m. gruodžio 5 d. Palangos miesto taryba patvirtino detaliojo plano korektūrą, patikslinančią Šventosios valstybinio jūrų uosto ribas ir dydį. Dabar mes detalųjį planą rengėme tam, kad būtų nustatytos tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir kad galėtume prisijungti nedidelį žemės sklypelį, perduodamą Palangos miesto savivaldybės, kuriame yra privažiavimas į pusiasalį. Tą sklypą planuojame naudoti automobilių stovėjimo aikštelėms.
Dabar mes nelabai įsivaizduojame, ar mums užteks, ar trūks teritorijos. Pagal planavimo dokumentus viskas sudėliota taip, kad visos funkcijos turimoje teritorijoje turėtų būti užtikrintos. Dabar negalėčiau teigti, kad uostui skirta per mažai žemės. Žinoma, rezervą turėti visada yra gerai, bet jo mums nedavė. Ateitis parodys, koks buvo valstybinis požiūris į Šventosios uostą.

Airida ČĖSNIENĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui

"Šventosios uostas - tik pavadinimas"

Nevalstybiškas požiūris atsiranda todėl, kad nėra šeimininkų. Partijai paliepus užtenka drąsos užimti bet kokį postą, tad valstybės turtą valdo atsitiktiniai žmonės, vadovaujamus postus užima tie, kurie neišmano dalyko esmės. Jie dirba neatsakingai ir nejaučia atsakomybės prieš valstybę. Paskui valstybei labai brangiai viskas kainuoja.

Manau, pirmųjų vyriausybių klaida ta, kad žvejybos laivynas buvo priskirtas Žemės ūkio, o ne Susisiekimo ministerijai, dėl to buvo patirti didžiuliai nuostoliai. 1993-iaisiais premjeras Adolfas Šleževičius norėjo mane paskirti vadovauti Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra". Dabar esu dėkingas savo angelui sargui, kad nekišau rankų prie to, ko neišmanau. Problema - vertinama ne žmonių profesionalumas ir gebėjimai, o partinė priklausomybė. Net po revoliucijos 1917-aisiais vadovų nekeisdavo, tik šalia pastatydavo raudonąjį komisarą.
Šiandien Šventosios uostas turi tik pavadinimą, o realiai jis neturi teritorijos. Aš apgailestauju, kad iš to, kas 1999-aisiais buvo numatyta Šventosios uostui vystyti, beliko tik tiek. Tai klaidos, kurios valstybei kainuos dešimtis ar net šimtus milijonų litų.

Valentinas GREIČIŪNAS, buvęs Klaipėdos uosto direkcijos pavaduotojas Šventosios uostui