"Aukcionas užprogramuotas kurti nesantaiką"

Tik 2011-aisiais sukaks 5 metai, kai Klaipėdoje buvo įsteigtas žuvų aukcionas. Ar iki to laiko jam pavyks išgyventi be kokių nors esminių permainų, nežinia, nes jo darbą jau kritikuoja ne tik žvejai, bet ir Žuvininkystės departamento atstovai.

Neseniai Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija eilinį kartą audringai svarstė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono, vadinamo brakonierių rakštimi, veiklos tobulinimo klausimą. Į ją kreipėsi UAB "Baltlanta", mat jos šauksmo, kad šaldyta žuvies produkcija būtų prilyginta aukcione parduotai žuviai, valdžia neišgirdo. Ši bendrovė gamina šaldytą produkciją, kurios aukcionas neparduoda, tad jai iškilo grėsmė kitąmet likti be menkės kvotų.

Nepasitenkinimas, galima sakyti, yra abipusis. Žvejai nepatenkinti maža žuvies pardavimo kaina, aukcionas tuo, kad žvejai nevykdo įsipareigojimų pristatyti numatytą kiekį žuvies į aukcioną.

Daugelis komisijos narių mano, kad aukcionas turėtų plėsti savo veiklą, gauti papildomų pajamų sukurdamas pridėtinę vertę. Dabar jis išgyvena iš 6,5 proc. nuo parduotos žuvies kainos: žvejai moka 3, o supirkėjai - 3,5 proc. "Baltlanta" moka 1,5 proc. aukcionui, pasak jos vadovų, apskritai už nieką - tik už tai, kad aukcione registruojamas jos parduotos žuvies kiekis.

Ministerija neapsisprendžia

Aukcionas norėtų statyti žuvies apdorojimo gamyklą, gaminti šaldytą menkės filė, kurti pridedamąją vertę, kas būtų naudinga ir žvejams, nes už pagamintą produkciją jie gautų daugiau pinigų nei už šviežią žuvį, bet tokiai gamyklai reikia apie 20 mln. Lt. Suprantama, aukcionas tokių lėšų neužsidirba.

Aukciono atstovai teigia, kad jeigu žvejai pristatytų 70 proc. savo sugautos žuvies, jis išgyventų, tačiau jie šiemet pristatė tik 55, o pernai tik 47 proc. žuvies, tad nėra lėšų papildomai veiklai organizuoti. Šiemet aukcionas tikisi parduoti apie 1500 t menkės. Šiuo metu dar yra likę apie 300 t nepanaudotos menkės kvotos. Metų pradžioje, kai buvo daugiau žuvies, aukcionas pirko menkės filė, norvegiškos silkės, viską pavyko parduoti ir šiek tiek uždirbti papildomai.

Žuvininkystės departamento pozicija aukciono klausimu atsargi - ir taip daug problemų su apie 5,5 mln. Lt kainavusiu aukcionu, ir nežinia, koks likimas būtų tos gamyklos, mat Lietuvoje žuvies sugaunama palyginti labai mažai. Vaizdžiai tariant, departamentas bijo antrą kartą įkristi į tą pačią balą.

Paklaustas, ar žuvies perdirbimo fabrikėlio idėja žlugo galutinai, UAB "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" direktorius Vaidas Marcinkėnas atsakė, jog dar ne. Pasak jo, šis klausimas užstrigo ministerijoje todėl, kad dar neaiškus paties aukciono likimas, ministerija dar neapsisprendusi, ką su juo reikia daryti toliau. Planuota, jog po 5 metų bus sprendžiama, kas jį valdys, ar žvejai, ar bus privatizuotas. "Mes savivaliauti jokiu būdu negalime. Kokį ministras parašė įsakymą, taip tą žuvį ir priiminėjame", - teigė aukciono direktorius.

Bando taisyti klaidas

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos atstovo, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono stebėtojų tarybos pirmininko Dariaus Nieniaus teigimu, departamentui žinomos aukciono problemos ir žvejų nepasitenkinimas juo. Departamentas bando į tai atsižvelgti, tačiau jo ir žvejų nuomonė apie aukciono tikslus skiriasi. Viena iš jo funkcijų - užtikrinti valstybės kvotos apskaitą, kita - higienos ir sanitarines sąlygas, trečia - nustatyti žuvies pagavimo vietą ir laiką. Šios funkcijos žvejams, žinoma, nerūpi.

"Aukcionas yra užprogramuotas kurti nesantaiką. Mes bandome taisyti klaidas, padarytas prieš jį įsteigiant", - sakė D. Nienius.

Aukcionas buvo statomas žvejams. Tikėtasi, kad jame žuvį parduos ne vien Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių žvejai, pavyzdžiui, latviai. Tačiau tai nevyksta. Pasak D. Nieniaus, visa tai buvo daroma euforiškai įsivaizduojant, kad jeigu aukcionas bus pastatytas, tai visi žuvį tik ir veš į jį.

Anot D. Nieniaus, departamento atstovai nėra patenkinti aukciono administracijos darbu, jo rinkodara nesanti deramo lygio. Be to, jie teigia, kad statant šį aukcioną ir tvarkant juridinius dalykus buvo padaryta nemažai klaidų, kurias dabar bandoma taisyti.

Žuvininkystės departamento atstovo teigimu, dabar reikalaujama, kad aukcionas grąžintų 1,1 mln. Lt dėl esą padarytų neteisėtų veiksmų. Situacija nėra paprasta, tad kol kas apie aukciono perspektyvas sunku kalbėti. Anot stebėtojų tarybos pirmininko, departamentas taip pat norėtų kad aukcionas išplėstų veiklą, užsiimtų ne tik žuvies nupirkimu ir pardavimu, tačiau jam kol kas neduota darbo įrankio.

Eilinį kartą Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje svarstomas aukciono darbo tobulinimo klausimas, tačiau situacija dėl to nesikeičia

Pasak V. Marcinkėno, visame pasaulyje aukcionai prekiauja šviežia žuvimi. Toks yra ir Klaipėdos aukcionas. Šaldytuvų, kur būtų galima laikyti šaldytą produkciją, jis neturi, juos reikėtų pastatyti, išsinuomoti jiems lėšų taip pat nėra. Tačiau aukcionas gali paskelbti informaciją apie turimą žuvies produkciją, o pirkėjas nuvykti į nurodytą vietą, apžiūrėti produkciją ir nuspręsti, pirkti ar ne. Taigi aukcionas gali atlikti tarpininko vaidmenį, kad vartotojas gautų įvairesnės žuvies. Jis siūlo pirkti ir šaldytą pegasiją, ir jūros liežuvį, ir kitas žuvis, kurias perdirbėjai importuoja iš Lenkijos, Vokietijos ar net Kinijos. Jis teikia informaciją, parengia sandorio dokumentus ir už tarpininkavimą gauna nedidelį mokestį, t. y. dar šiek tiek užsidirba.

Kainą - rinka

Tai, kad Lietuvoje menkės supirkimo kaina esanti mažesnė nei kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje, pasak aukciono stebėtojų tarybos pirmininko, buvusi padaryta spraga, mat žmonės, steigę aukcioną, nebuvę tam tinkamai pasirengę. Dabar tam, kad supirkimo kaina būtų normali, departamentas jau žengia būtinus žingsnius siekdamas išvesti Klaipėdos aukcioną į tarptautinius vandenis. Jau parengta sistema prisijungti prie tarptautinio tinklo.

V. Marcinkėno teigimu, menkės kaina Lietuvoje kartais būna net didesnė nei Europoje. Pavyzdžiui, pastaruoju metu jos kilogramas aukcione buvo parduodamas už 4,8-5,1 Lt.

Aukciono direktoriaus teigimu, kainas reguliuoja rinka. Beje, pasak jo, yra įmonių, kurios per aukcioną parduoda ir per 90 proc. savo sugautų žuvų. Aukciono vadovai pastebi, kad žvejams pradėjus patiems pardavinėti šviežią žuvį, aukcione pradėjo nykti supirkėjai.

Stintos iki aukciono, pasak V. Marcinkėno, neateina, jos nušluojamos pakrantėje arba ant krantinės. Tiesa, latviai siūlė parduoti smulkutę jūrinę stintą po 10 Lt už 1 kg. Klaipėdos aukcionas atsisakė, nes mato - kaina nereali.

"Baltlanta" davė informaciją, kad turi 13 tonų šaldytos menkės filė. Informacija paskelbta internete. Jos kilogramo kaina - 12,9 Lt. Kaip aš galiu parduoti tą produkciją, jeigu jos ir po 10 Lt už kg Klaipėdoje niekas neperka?" - klausia V. Marcinkėnas.

Orientuotis į supirkėjus

UAB "Baltlanta" - viena didžiausių žvejybos įmonių Lietuvoje. Jos laivai žvejoja ir Mauritanijos bei Marko zonose, be to, ji turi keturis modernius laivus, kurie gaudo menkes Baltijos jūroje. Šios bendrovės vadovybė pusę metų bandė įrodyti Žemės ūkio ministerijai, Žuvininkystės departamentui, kad negalima versti žvejus parduoti vieną žuvį, t. y. menkę, per vieną tašką, t. y. per aukcioną. Jeigu jis blogai dirbs, visi žvejai pasmerkti žlugti. Pasak "Baltlantos" direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Savčenkos, jeigu aukcionas neišsilaiko, negalima dėl to žlugdyti kitų. Sunkmetį žvejai ir taip sunkiai gyvena.

Pagaliau šios ir kitų bendrovių šauksmą valdžia išgirdo. Buvo atšauktas buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės įsakymas parduoti jūroje sugautą menkę tik per aukcioną. Tačiau prie kvotų skirstymo taisyklių buvo prirašytas priedas, kad jeigu žvejai neparduos aukcione 70 proc. žuvies, vadinasi, kitiems metams gaus mažesnę kvotą. O 2011 metais jau reikės 80 proc. priduoti į aukcioną.

Pasak "Baltlantos" atstovo, tai tiesioginis valstybės kišimasis į rinką. Ji baiminasi, kad jeigu aukcionas bankrutuos, valstybė praras apie 6 mln. Lt. Pasak A. Savčenkos, jeigu aukcionas savęs neišlaiko, galima jį sustabdyti. Jeigu jis nedirbs, dar nereiškia, kad bankrutuos - galima palikti porą žmonių dirbti su kompiuteriais.

Anot A. Savčenkos, dabar netgi didieji supirkėjai žino, kad žvejai negali kitur parduoti, tad ramiai laukia, kada aukcione nukris kainos. Jeigu aukcionų būtų daugiau, jie konkuruotų tarpusavyje ir stengtųsi kuo greičiau parduoti žuvį, tada žvejai turėtų teisę pasirinkti.

"Aukcionas turi bandyti pritraukti ir dirbti ne su žvejais, o su supirkėjais. Kada bus poreikis pirkti, žvejai patys ateis į aukcioną. Įmonė, turinti vieną laivą, nebus suinteresuota lakstyti ir ieškoti pirkėjo. Be to, grįžę iš jūros žvejai nori nenori priversti žuvį parduoti, nes neturi kur jos laikyti. Ministerija, departamentas turi padėti, o ne uzurpuoti mane. Aš noriu dirbti ir savarankiškai tvarkyti laimikį. Teisinamasi, kad taip elgiamasi todėl, kad valstybė duoda žvejams kvotas nemokamai. Jeigu negali duoti, tegu parduoda. "Baltlanta" už kvotas Mauritanijos ir Maroko zonoje moka nemažus pinigus", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Savčenka.

Dalia BIKAUSKAITĖ