Atlaikiusi antrą krizės bangą, bandys stotis

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė"(LJL) po reorganizacijos įsteigta 2001 metų birželį, jos įstatinis kapitalas buvo per 200 mln. Lt. Pasak LJL vadovo Audronio Lubio, nuosavas bendrovės kapitalas būdavo ir didesnis, ir mažesnis, priklausomai nuo laivų vertės didėjimo ar mažėjimo dėl rinkos įtakos. Tačiau po 2008 metų, kai rinka pablogėjo, kai laivų uždarbiai sumažėjo, laivų vertė drastiškai krito iki pat 2013 metų. Suprantama, dėl to mažėjo ir LJL nuosavas kapitalas. Kadangi LJL yra akcinė bendrovė, biržos dalyvė, jeigu jos nuosavas kapitalas sudaro mažiau nei 50 proc. įstatinio kapitalo, tada arba akcininkai privalo įdėti papildomų įnašų, kad būtų atkurtas reikalaujamas santykis, t. y. 50 proc. ir ne mažiau, arba turi būti mažinamas įstatinis kapitalas iki to lygio, kad atitiktų biržos reikalavimus. Paprasčiau pasakius, įstatinio kapitalo mažinimas yra susikaupusių nuostolių nurašymas.

"Nuo 2008-ųjų kasmet nuostoliai buvo kaupiami, o šiemet mes jau pasiekėme tą ribą, kai akcininkai privalo priimti sprendimą. Tikėtis, kad kas nors duos pinigų ir įstatinis kapitalas bus atkurtas, manau, neverta. Tad siūlysime mažinti įstatinį kapitalą, kad jis ir nuosavas kapitalas būtų vienodi ir mes galėtume pradėti 2014 metų įmonės istoriją nuo švaraus lapo", - sakė A. Lubys.

LJL pernai patyrė 41,1 mln. Lt nuostolių, dar beveik 78 mln. Lt nepaskirstytų nuostolių įmonė buvo sukaupusi anksčiau. Dabar jie sudaro 119,1 mln. Lt, tokia suma ketinama mažinti įstatinį kapitalą, t. y. iki 82,9 mln. Lt anuliuojant akcijas. Akcijas siūloma anuliuoti proporcingai pagal visų akcijų nominalią vertę, t. y. 1 000 akcijų turinčiam investuotojui jų liktų 412. Pasak A. Lubio, akcininkui praktiškai bus tas pats, ar turėti dvi akcijas, kurių vertė po 10 centų, ar vieną, kurios vertė - 20 centų. Jo teigimu, kai sumažėja akcijų skaičius, paprastai jų kaina pakyla. Nominali akcijos vertė bus 1 Lt.

Situacija gerėja

Pasak LJL generalinio direktoriaus A. Lubio, bendrovės laivai dirba vadinamosios tobulos konkurencijos rinkoje, turinčioje be galo daug žaidėjų, tačiau joje veikia tik rinkos dėsniai ir nėra jokių susitarimų, pažinčių, korupcijos.

"Pernai gruodžio pradžioje rinka praėjo atsigauti. "Baltic Dry" indeksas pakilo iki 650, o 2013 metų sausį jis dar buvo apie 400. Žinoma, palyginti su tuo, kas buvo iki krizės, kai indeksas buvo apie 4000, tas atsigavimas yra labai mažas. Nuo 2012-ųjų pabaigos iki dabar mes esame dugne ir tie atsigavimo virpesiai yra vos girdimi ausiai. Pirmoji krizė smogė 2008-aisiais, o 2013-aisiais mes atlaikėme antrą krizės bangą. Mažas "Baltic Dry" indeksas pernai laikėsi visus metus, todėl įsiskolinome tiek kuro ir kitiems tiekėjams, tiek savo darbuotojams", - sakė A. Lubys.

Pasak jo, dėka to, kad buvo parduoti laivai "Skalva" ir "Asta", bendrovei pavyko šiek tiek sumažinti skolas kuro tiekėjams ir įsiskolinimą darbuotojams. Pernai rudenį atlyginimai LJL vėlavo du mėnesius, dienpinigiai - 4 mėnesius, o šiemet balandžio pradžioje atlyginimus mokėti buvo vėluojama tik vieną mėnesį, o dienpinigius - du mėnesius.

Balandžio pradžioje LJL dar nebuvo gavusi pinigų už laivą "Alka", bet tikėjosi iki mėnesio vidurio baigti sandorį ir dar labiau pagerinti savo situaciją.

"Mes jau pasiekėme dugną. Jeigu laivų vertė bus sumažinta iki tokios, kokia yra rinkoje, bus mažesni ir amortizaciniai atskaitymai, pavyzdžiui, jeigu laivo vertė yra 10 mln. JAV dolerių, tai amortizacijai iš savo uždarbio turiu nurašyti daug - apie 10 proc. per metus, o jeigu jo vertė realiai 4 mln. dolerių, tai nurašyti galiu jau 2,5 karto mažiau ir tada mano pelno skaičiai visai kiti. Be to, nuosavas kapitalas bus toks, koks yra iš tikrųjų, ir tikiuosi, kad mūsų rezultatai šių metų pirmą ketvirtį bus teigiami arba bent jau nuliniai, o ne minusiniai. Paskutinį kartą teigiamą rezultatą mačiau 2007 metais. Pastaruosius du mėnesius situacija rinkoje vėl prastėjo. Jeigu nepasikartos 2013-ųjų scenarijus, planuojame pradėti atlyginimus mokėti laiku, likviduoti skolas kuro ir kitiems tiekėjams", - teigė bendrovės vadovas.

Jeigu ne "Venta"...

Šiuo metu, jeigu skaičiuosime ir "Alką", LJL turi devynis laivus. Dar vieną laivą ketinama parduoti šį pavasarį. Gautos lėšos bus naudojamos ir atlyginimams mokėti, ir, žinoma, paskolai bankui dengti.

Paklaustas, ar LJL paskolos mokėjimo galo dar nematyti, bendrovės vadovas atsakė: "Dar nematyti, dar yra likę sumokėti tiek, kiek kainuoja maždaug pusė laivo, t. y. keliasdešimt milijonų litų. Prieš krizę nusipirkome tokią didžiulę ožką kaip laivas "Venta". Tai be galo brangus, pats didžiausias mūsų laivas ir labai ne laiku nupirktas. Bet aš nieko nekaltinu, tiesiog nežinojo žmonės, kad taip pasisuks reikalai. Norai buvo teisingi. Taip, didesni laivai daugiau uždirba. Bet jis pirktas prieš pat krizę už maksimaliai įmanomą kainą. Pirko didesnį, nei to segmento laivai "Deltuva", "Raguva", "Voruta", į kurį mes dabar bandome orientuotis. Bet po kelių mėnesių atėjo 2008-ieji, ir viskas krito ženkliai žemyn, o paskola liko, tad dabar ir tampomės su ja. Jeigu nebūtų "Ventos", mes žydėtume dabar ir pigiai pirktume kitų nelaimingų savininkų laivus, darytume taip, kaip dabar daro graikai. O dabar džiaugiamės tuo, kad sugebėjome bent tiek laivų išlaikyti. Tai didžiulis tiek bendrovės kolektyvo, tiek valdybos narių, tiek banko atstovų supratingumo nuopelnas. Latvijoje ir Estijoje nė tiek nebėra nacionalinio laivyno", - sakė LJL vadovas.