Aštrėja uosto gylio klausimas

Uosto naudotojai vėl kelia klirenso (minimalios vandens gylio atsargos po laivo kiliu) nustatymo klausimą. Uostininkams labai svarbus net ir vienas papildomas leistinos grimzlės centimetras uoste, nes laivas galėtų paimti daugiau krovinio. Uosto direkcijos atstovai mano, kad šią problemą būtų galima spręsti įsigijus modernų gylio matavimo laivą.

Gylio klausimas svarstytas kovo 8 d. vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktoriaus
Vido Karolio, kol kas sprendimas, ar Klaipėdos uostui reikia dinaminės pokilinio klirenso nustatymo sistemos, nepriimtas. Šį klausimą nuspręsta dar kartą svarstyti techninės tarybos posėdyje. Tačiau artėjama prie išvados, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti plūdurą, matuojantį sroves, bangų aukštį ir vėjo greitį, kurio duomenis gauna uosto kapitono tarnyba, ir to pakaktų. V. Karolis 50 proc. įsitikinęs, kad apie 5 milijonus litų galinti kainuoti klirenso nustatymo sistema, jeigu būtų įsigyjama viskas, kas jai priklauso, Klaipėdos uostui nėra būtina.

Klaipėda - ne Brėmerhafenas

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, direkcijos specialistai buvo siųsti į Vokietiją įsitikinti, kaip funkcionuoja dinaminė klirenso nustatymo sistema, kad pasvarstytų, ar vertėtų ją įsigyti Klaipėdos uostui.

Kovo pradžioje direkcijos specialistai lankėsi Brėmerhafeno uoste, kuriame naudojama DUKC (Dynamic Under Kiel Clearance, dinaminė pokilinio klirenso apskaičiavimo) sistema. Ji skirta bangų, potvynių, srovių ir laivo dinamikai apskaičiuoti realiu laiku ir užtikrinti saugiausią ir efektyviausią didelių laivų įplaukimą ar išplaukimą iš uosto esant sekliems ar riboto gylio vandens keliams.

Naudojant DUKC sistemą, laivo padėtis yra fiksuojama trimatėje erdvėje, todėl, turint tikslius laivo parametrus bei hidrometeorologinę informaciją, dinaminiu būdu yra apskaičiuojamas klirensas - nustatoma faktinė minimali vandens gylio atsarga po laivo kiliu. Naudojantis šia sistema galima nustatyti tikslią maksimalią leistiną laivo grimzlę kiekvienam laivo tipui atskirai, nesudarant pavojaus laivybos saugumui.

Pasak V. Karolio, kadangi Brėmerhafeno uoste dažni potvyniai ir atoslūgiai, gylis jame kinta 3-5 m du kartus per parą, šiam uostui DUKC sistema reikalinga, nes būtina žinoti, kada galima pradėti plaukti 30 km ilgio kanalu, kad laivai saugiai galėtų būti įvedami ir išvedami. Klaipėdos uoste fiksuojamas 2-3 cm vandens lygio svyravimas, tik labai retais atvejais jis būna iki 40 cm. Jame nėra didelių potvynių ir atoslūgių.

Dinaminis klirenso nustatymo mechanizmas, pasak E. Gentvilo, Klaipėdos uoste turėtų mažai reikšmės. Tokiai sistemai, kuri didina uosto saugumą, įsigyti būtų galima tikėtis Europos Sąjungos (ES) paramos. Tačiau, pasak uosto vadovo, problema ta, kad europiniai pinigai būtų skiriami tik sistemai pirkti, bet ne eksploatuoti. Tuo tarpu jos eksploatavimas per metus kainuoja tiek, kiek pati įranga.

Beje, anot uosto vadovo, jeigu tokia sistema ir būtų įsigyta, klirensas, kaip tikisi kai kurie uosto naudotojai, dėl to nesumažėtų, o leistiną grimzlę kai kuriais atvejais gali tekti net mažinti, tačiau uostas, žinoma, būtų saugesnis.

Laivas būtų geriau

E. Gentvilo manymu, jeigu Uosto direkcija įsigytų modernų gylio matavimo laivą, kuris teiktų duomenis vieno centimetro tikslumu, jeigu būtų žinoma statinė dugno situacija, tai jis galėtų atlikti tą pačią funkciją kaip ir DUKC sistema ir ne mažiau pasitarnauti uosto saugumui.

Uosto direkcijos turimas hidrografinis laivas "Rusnė" yra pastatytas 1980 m., jo įranga sena, matavimo prietaisai rodo 10 centimetrų tikslumu. Užtat kai atplaukia koks nors didesnis konteinervežis, kurio grimzlė yra ties Klaipėdos uoste leistinos grimzlės riba, uosto kapitonas priverstas sukti galvą, galima jį švartuoti prie krantinės ar ne, nes vadovaujamasi prieš mėnesį, o kartais ir prieš kelis mėnesius "Rusnės" pamatuoto gylio duomenimis. Jeigu specialus laivas pamatuotų ten gylį, viskas būtų aišku ir atsakymas būtų duodamas labai operatyviai.

Todėl Uosto direkcija siūlo įtraukti į kitų metų investicinę programą naujo tokio laivo pirkimą. Su visa įranga jis kainuotų iki 10 milijonų litų. Gylio matavimo laivas būtų uosto saugumą užtikrinanti priemonė, tad galima tikėtis bent kelis milijonus litų jam pirkti gauti ir iš ES fondų.

Mažėja uosto patrauklumas

Kai kurie uosto naudotojai nepatenkinti tuo, kad Klaipėdos uoste atsargai po kiliu paliekama net 1,5 m, kad leistina grimzlė - 12,5 m. Pavyzdžiui, UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius Audrius Darinskas mano, kad DUKC sistema Klaipėdos uostui būtinai reikalinga, kad klirenso klausimą reikėtų spręsti greičiau, nes apie jį jau gana ilgai kalbama.

Daugiausiai į tanklaivį Krovinių terminale buvo pakrauta 58 tūkst. t, o vidutiniškai pumpuojama 27 tūkst. t benzino. Pasak A. Darinsko, per 20 proc. laivų, kurie aptarnaujami šiame terminale, vėliau vyksta į Latviją, į Ventspilį, kuriame būna pakraunami iki galo. Per visą terminalo egzistavimo laikotarpį nuo 2006 m. kovo į Ventspilį pasipildyti krovinio išplaukė per 70 laivų.

Klaipėdoje tanklaiviai pakraunami ne iki galo, tik tiek, kiek leidžia maksimali leistina grimzlė. Dėl to terminalo klientai praranda nemenkas pinigų sumas. Tai mažina Klaipėdos uosto patrauklumą, jau nekalbant apie tai, kad ir Uosto direkcija gauna mažesnes pajamas. Krovinių terminalo pajamos bent jau iš dalies nepriklauso nuo krovos apimčių, jis gauna sutartą sumą iš kliento, ir viskas. Tačiau kitų krovos kompanijų, kuriose taikomas kitoks modelis, pajamos priklauso nuo to, kiek tonų pakrauta į laivą. Jeigu jos galėtų pilnai pakrauti laivus, uždirbtų daugiau.

A. Darinsko teigimu, klirenso klausimas labai aktualus, nes kiekvienas papildomas centimetras leidžia pakrauti papildomą kiekį krovinio. Kas, kad gylis prie terminalo krantinės yra 14 m, jeigu klirensas - 1,5 m. Pasak jo, kituose Europos uostuose klirensai netgi trigubai mažesni, pavyzdžiui, atsargai po kiliu paliekama tik 50 cm.

Dalia BIKAUSKAITĖ