Ar šventvagystė būtų užpilti Žiemos uostą

Labai dažnai paveldosaugos ir verslo interesai susikerta ir neretai laimi pastarasis. Uosto direkcijos atstovai tiesiai šviesiai nesako, kad ketina užpilti Žiemos uostą, tačiau iš jų užuominų galima spręsti, kad tokių planų jie turi. Istorikai teigia, kad tai blogas sumanymas, nes šis uostas yra vertingas kaip tam tikro laikotarpio hidrotechnikos įrenginys. Uostininkai nemano būsiant kliūčių dėl paveldosaugos, jiems svarbiausia susitarti su šalia esančios teritorijos nuomininkais.

Iki šiol kompleksiniai jūrinio paveldo tyrimai, ką reikėtų išsaugoti ateities kartoms, neatlikti, galutinio saugotinų objektų sąrašo nėra. Todėl per 24 Lietuvos nepriklausomybės metus buvo sunaikinta nemažai vertingų objektų.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, šiuo metu dar tik teikiama miesto Tarybai tvirtinti parengta jūrinio paveldo tyrimų programa.

Priminsime, jog Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva 2012 metų rugpjūtį buvo sudaryta 10 žmonių darbo grupė, turėjusi parengti minėtą jūrinio kultūros paveldo kompleksų tyrimų programą. Vienas iš aktyviausių šios grupės narių - Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas Dainius Elertas, jai priklauso ir L. Kavaliauskas.

Programoje kalbama apie jūrinio paveldo kompleksą, o ne apie atskirus objektus, apie kompleksines teritorijas ir jų išsaugojimą. Ji neapsiriboja vien tik materialiuoju paveldu, bandoma įvardinti ir jūrinius simbolius, ritualus, šventes, jūrines tradicijas etc.

Pasak D. Elerto, toje programoje nėra konkretaus, saugotinų objektų sąrašo, nes pirmiausia reikia nusistatyti kriterijus, pagal kuriuos tas sąrašas gali būti sudarytas.

Paklaustas, ar dabar, kol minėta programa nepatvirtinta, jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija suskubtų, galėtų užpilti Žiemos uostą, L. Kavaliauskas atsakė: "Kol programa nepatvirtinta, tikimybė, kad gali įvykti bėda, yra."

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".