Ar reikia talmanams magistrų diplomų?

Baigę Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą studentai gauna profesinį bakalauro diplomą. Norėdami daryti karjerą šios mokyklos absolventai paprastai studijuoja kitose Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose.

Į magistro studijas tiesiogiai gali stoti tik universitetinį bakalaurą turintys žmonės, todėl atsirado taip vadinamosios išlyginamosios arba papildomos studijos, gerokai papildančios aukštųjų mokymo įstaigų biudžetus. Mat įstatymo reglamentuojamos studijos kolegijose paprastai trunka 3 metus, o gaunantieji universitetinį bakalaurą studijuoja 4 metus.

[CITATA]

Paklausta, ar pagrįstas darbdavių reikalavimas iš norinčiųjų dirbti krovinių apskaitininkais (talmanais) bakalauro diplomo, R. Mickienė atsakė: "Kroviniui patikrinti ir aprašyti aukštasis išsilavinimas nebūtinas. Talmanais galėtų dirbti ir baigusieji Klaipėdos laivininkų mokyklą. Bet jeigu reikalaujama turėti bakalaurą, vadinasi, norima įsitikinti, kad tas žmogus yra kruopštus, atsakingas, pasiekęs tam tikrą išsimokslinimo lygį. Šiais laikais talmanais darbinasi jau ir magistrai. Gal darbdavio reikalavimai ir perdėti, bet tai verčia žmones siekti išsilavinimo. O tai jau yra papildoma aukštųjų mokyklų absolventų galimybė darbo rinkoje. Valstybės įmonėse net žemiausio vadovaujančio lygio darbuotojams magistro kvalifikacinis laipsnis - ne tik pranašumas, bet ir būtinybė."

Atsirado nauja galimybė

"Klaipėdos universitete bakalauro studijas baigė nemažas skaičius kolegijų absolventų, nes daugelis jų, pavyzdžiui, dirbantys jūrinėse kompanijose laivų agentai, ekspeditoriai, krovos specialistai, nenori ar negali atsitraukti nuo darbo", - sako R. Mickienė.

Šiemet pirmą kartą atsirado papildoma galimybė kolegijų ir universitetų bakalaurams tobulinti kvalifikaciją - įgyti Mykolo Romerio universiteto (MRU) viešojo administravimo, ekonomikos, teisės magistro kvalifikacinį laipsnį net neišvažiuojant iš Klaipėdos. Paskaitos ir egzaminai vyks Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Kvalifikuoti M. Romerio universiteto dėstytojai, t. y. mokslų daktarai, docentai, profesoriai, užtikrinantys akademinį ir mokslinį lygį, atvyks į Klaipėdą kiekvieną penktadienį ir šeštadienį. MRU socialinių mokslų magistrantūroje studijuoti gali ne tik uosto ir laivybos vadybininkai bei finansininkai, bet ir jūrininkai, transporto inžinerijos specialistai. Jie galės įgyti viešojo administravimo magistro kvalifikaciją.

Pasak R. Mickienės, MRU studijų administratorės Klaipėdoje, M. Romerio universitete šiemet vienerių metų trukmės socialinių mokslų krypties papildomų studijų kaina - 3540 Lt.

Be to, katedros vedėjos teigimu, dalis baigusiųjų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir kitas kolegijas galės studijuoti ekonomikos magistrantūroje.

Magistrantūros studijas M. Romerio universitete jau yra baigę 8 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai, kuriems to reikėjo siekiant kilti karjeros laiptais.

"Dirbančiam žmogui sunku"

Irina Veršilova, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventė, sako dar vaikystėje su tėvais ateidavusi į uostą ir savo gyvenimo be jo neįsivaizduoja. Sovietmečiu baigė politechnikumą, o vėliau, norėdama gauti jūrinį išsilavinimą, studijavo uosto ir laivybos valdymą dabartinėje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kurią neakivaizdiniu būdu baigė 2006 m.

I. Veršilova yra dirbusi ir Lietuvos saugios laivybos administracijoje, ir agente, ir ekspeditore. Tačiau ji norėjo dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pavojingų krovinių inspektore, tad įstojo mokytis į Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakultetą, į išlyginamąsias studijas, kad gautų universitetinį bakalaurą. Mokesčiui už studijas - 12 tūkst. Lt, įskaitant ir įsigytą literatūrą, sumokėti teko imti paskolą. Vadybos studijas, trukusias 1,5 metų, baigė tik pernai. Tiesa, dar buvo galimybė studijuoti Šiauliuose, bet šio miesto su uostu ji niekaip negalėjo susieti.

Uosto direkcijoje pradėjo dirbti 2009 m. Pasak I. Veršilovos, darbas su pavojingais kroviniais labai įdomus, ir daugumą tam reikalingų žinių ji įgijo savarankiškai, jau dirbdama. Žinoma, ji norėtų studijuoti ir įgyti magistro kvalifikaciją, tačiau dabar tai tenka atidėti.

"Dirbančiam žmogui studijos - brangus malonumas. Į užsienį užsidirbti neišvažiuosi, nes nesinori palikti mėgiamo darbo. O Lietuvoje dėstytojai nuolaidų tokiems studentams nelinkę daryti, jeigu jie negali atvykti į egzaminą nustatytu laiku dėl darbo. Jei studijuoji kitame mieste, reikia ilgesniam laikui išvažiuoti į sesijas, vėl atsiranda papildomų išlaidų. Daugelis anksčiau įstojusių į M. Romerio universitetą dėl to ir nebegalėjo tęsti studijų", - pasakojo pavojingų krovinių inspektorė.

Patinka agento darbas

Klaipėdietis Marius Vibrys, vidurinėje mokykloje baigęs 9 klases, vėliau 4 metus mokėsi Klaipėdos laivininkų mokykloje ir ją baigęs įgijo 12 klasių bendrąjį vidurinį išsilavinimą, o kartu ir jūreivio suvirintojo profesiją. Kurį laiką dirbo jūreiviu, plaukė į jūrą, tačiau tas darbas jam nepasirodė įdomus, o geresnis uždarbis neviliojo. Tad po kurio laiko nusprendė mokytis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje neakivaizdiniu būdu. Tuo metu jis jau dirbo krante ir buvo vienos įmonės direktorius.

Būdamas antrame kurse pradėjo dirbti UAB "Vakarų laivų agentai" agentu ir dirba šioje bendrovėje jau aštuntus metus. "Šis darbas man labai patinka. Reikia daug bendrauti su žmonėmis - ir su rusais, ir su anglais, ir su švedais. Smagu", - sakė jis.

Prieš ketverius metus M. Vibrys Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje baigė ketverius metus trukusias neakivaizdines uosto ir laivybos valdymo studijas. O šiemet jis padavė dokumentus studijuoti M. Romerio universitete. Sako, darbdavys iš jo nereikalauja turėti magistro kvalifikacijos, ir kaip agentui jam žinių netrūksta, tačiau pats nori tobulėti.

Šį universitetą jis pasirinko todėl, kad nereikės išvažiuoti iš Klaipėdos, kad mokytis reikės tik trejus metus ir įgis magistro kvalifikaciją, be to, priimtina ir studijų kaina. Kokią konkrečiai rinksis specialybę, dar tvirtai nenusprendė, bet, ko gero, po metų, kai baigsis bendrosios studijos, rinksis su tarptautine rinka susijusią specializaciją.

Pasirinko universitetą Kaune

Klaipėdietė Agnė Babarskaitė dabar dirba LKAB "Klaipėdos Smeltė". Dar besimokydama Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje uosto ir laivybos valdymo būdama antrame kurse atliko praktiką šioje krovos kompanijoje ir liko dirbti iki šiol.

Agnė dabar yra LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalo priėmėja ir tvarko konteineriais gabenamų krovinių dokumentus. Darbas gal ir monotoniškas, tačiau įgytos uosto ir laivybos vadybininko bakalauro žinios praverčia norint gerai dirbti.

2008 m. baigusi dienines studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, tais pačiais metais neakivaizdiniu būdu pradėjo studijuoti rinkodarą ir tarptautinę komerciją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune, kurio diplomą gavo šiemet vasarį. Magistrantūros studijoms pasirinko šį universitetą todėl, kad labiau patiko pasirinkta studijų programa ir palankus buvo studijų grafikas. VDU per dvejus metus profesinio bakalauro diplomą turinti mergina baigė ir išlyginamąsias studijas ir magistrantūrą.

A. Babarskaitė dirbdama studijavo ir augino dukrelę. Gavusi magistro laipsnį, kuris jai atveria didesnes galimybes, sako, ko gero, norinti dirbti rinkodaros srityje toje pačioje "Smeltėje".

Aplinkosauga uoste reikalinga

Klaipėdietis Rimantas Mineika uoste jau dirba nuo 2000-ųjų. Iš pradžių triūsė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai priklausiusiame konteinerių terminale, o kai bendrovė jį pardavė, nuo 2006 m. pradėjo dirbti UAB Krovinių terminale. Iš pradžių buvo dokininkas, paskui ekspeditorius, o dabar yra geležinkelių operacijų vadybininkas.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokytis neakivaizdiniu būdu jis pradėjo ir pirmą kursą baigė 2000-aisiais, o studijas baigė 2008-aisiais, nes darė pertraukas. Įgijęs uosto ir laivybos valdymo specialybę, tais pačiais metais įstojo mokytis į M. Romerio universitetą Vilniuje, kurį baigė šiemet. R. Mineika - aplinkos apsaugos politikos ir administravimo magistras.

Kol kas jam darbas Krovinių terminale patinka, tad ką nors keisti neketina. "Ką darysiu ateityje, nežinau. Manau, kad aplinkosauga perspektyvi sritis, nes kur bepasisuksi, ten aplinkosauga. Galbūt ateityje dirbsiu pagal šią specialybę. Mano įgyta specialybė Aukštojoje jūreivystės mokykloje ir dabartinė - suderinamos, nes būtent uoste aplinkosaugininkams yra ką veikti", - sakė R. Mineika.