Ar pagrįsta krantų erozijos baimė?

"Uosto direkcija nesutinka su metamais kaltinimais, ypač asmenų, kurie pagal savo kompetenciją yra tolimi nuo hidrotechninių statinių specifikos ir jų daromo poveikio aplinkai, neva šiandien molai daro neigiamą įtaką krantams. Mums nepriimtina spekuliacija šiaurinio ir pietinio molo galimai neigiamu poveikiu krantams. Šiandieną pietinio molo dėka Kuršių nerija turi stabilią ir gražią kranto liniją, todėl Klaipėdos miestas Smiltynėje turi nuostabius paplūdimius. Jeigu nebūtų uosto hidrotechninio statinio, tai yra pietinio molo, drįstame teigti, kad dalies Kuršių nerijos jau nebūtų.

Dėl šiaurinio molo taip pat nereikėtų spekuliuoti. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitoje labai aiškiai sakoma, kad molo perstatymas turės įtakos, bet mes žinome priemones, kaip ją padaryti teigiamą kranto linijos stabilizacijos ir smėlio juostos prieaugos atžvilgiu. Molo perstatymas gali tapti pozityvu kranto linijai, o ne negatyvu, kaip bandoma šiandieną teigti", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot jo, sprendžiant uosto perspektyvą yra labai gera proga atlikti tyrimus ir daryti viską, kad būtent šiaurinis molas galėtų stabilizuoti ir išauginti kranto liniją ne tik ties Melnrage, bet ir tolimesniuose ruožuose. Jau dabar pripažįstama, kad pastačius šiaurinį molą, kranto linija stabilizuotųsi. A. Vaitkaus teigimu, Uosto direkcija ir dabar investuoja daug lėšų, kad iškastas smėlis būtų pilamas į paplūdimius, tokiu būdu palaikydama kranto liniją.

Kompleksinis tyrimas neatliktas

"Poveikis krantams yra kompleksinis, tad viską suversti molų rekonstrukcijai, manau, būtų neteisinga. Suprantama, bet koks žmogaus įsikišimas turi įtakos visai aplinkai, ne tik vienai kokiai nors taškinei vietai. Nė vienas mokslininkas, jeigu jis nėra populistas, jums nepatvirtins, kad Melnragės krantas plaunamas būtent dėl molų įtakos. Normalus molų rekonstrukcijos poveikio konkrečiam kranto ruožui tyrimas nebuvo atliktas, tad visos kalbos - tik spėliojimai.

Priežasčių, kodėl vyksta krantų erozija, yra N - ir vandens lygio kitimas, ir natūrali klimato kaita, ir natūrali pačių krantų dinamika, ir tai, kad nešmenų srautas išilgai kranto linijos yra nepastovus, ir kt. Kompleksinis tyrimas, kuris būtent komponentas padarė didžiausią įtaką tai zonai, nepadarytas, tad nereikėtų piršti savo nuomonės", - sako Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro Jūros ekosistemų laboratorijos vadovas ir asociacijos "Baltijos slėnis" direktorius dr. Nerijus Blažauskas.

Beje, jo teigimu, smėlis pajūryje keliauja ne tik iš pietų į šiaurę. Pasitaiko tokių istorinių periodų, kai jis apsisuka ir keliauja iš šiaurės į pietus. Tokiu atveju molai nebeatlieka didžiojo nešmenų stabdžio funkcijos.

Negalima blokuoti neturint duomenų

"SPAV iš principo tėra tik strateginis sprendimas - ar mes numatome plėtoti strateginį valstybės objektą - uostą - maksimaliai, tiek, kiek leidžia gamtiniai resursai ir sąlygos, ar jau dabar bandome užsidėti apynasrį ir blokuoti tai, ko mes dar nežinome. Manau, kad maksimalios plėtros varianto negalima blokuoti neturint užtektinai duomenų, kam iš tikrųjų jis galėtų smarkiai pakenkti.

Tačiau dar nėra numatyta, kokių konkrečių priemonių reikės imtis siekiant sumažinti galimą neigiamą uosto plėtros poveikį. Kai atsiras uosto plėtros alternatyva, kuriai bus rengiami projektiniai sprendiniai, ir kai bus nurodomos reikalingos priemonės tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis, tada mes galėsime kalbėti apie mūsų pritarimą arba nepritarimą tam", - sako N. Blažauskas.

Ar reikia šaukti SOS dėl Melnragės?

Pasak N. Blažausko, Melnragės paplūdimių pokyčius nuolatos stebi ne tik Klaipėdos universiteto mokslininkai, krantų linijos stebėseną atlieka ir Lietuvos saugios laivybos administracija.

"Mes stebime moksliniais tikslais ir smėlio balansą, t. y. kiek smėlio turima ir po vandeniu, ir viršvandeninėje dalyje, kitaip sakant, pačiame paplūdimyje. Tad galime daryti išvadas, ar smėlio migracija vyksta visada tik viena kryptimi, t. y. ar jo visą laiką mažėja, ar per tam tikrą laiką kažkiek jo sugrįžta į tą pačią sistemą. Nėra taip, kad, sakykime, mes pastebime, jog nuo vakar iki šiandien paplūdimyje smėlio sumažėjo kokia 30 tonų, ir mes pradedame rėkti, kad artėja katastrofa, kad po 15 mėnesių paplūdimio visai nebeliks. Tokių išvadų mes nedarome, nes žinome, kokie yra gamtiniai procesai - vieną dieną smėlis išplaunamas, trečią grįžta į tą pačią sistemą. Būna ir taip, kad kitą kartą grįžta jo daugiau nei nuplauta.

Vertindami ilgalaikę smėlio dinamiką matome, kad mūsų paplūdimiai yra susitraukę, pastatų liekanos Pirmojoje Melnragėje vis labiau artėja prie vandens. SOS šaukti reikėtų tik tada, jeigu šitie natūralūs procesai keltų pavojų kokioms nors žmogiškosioms, gamtinėms ar ekonominėms vertybėms. Tada reikėtų ieškoti būdų, kaip tą procesą suvaldyti. Šiandien matau, kad yra normalus paplūdimių smėlio persiskirstymas, vienoje vietoje jie susiaurėja, kitoje paplatėja", - sakė N. Blažauskas.

Jo manymu, išorinio uosto statyba Melnragės paplūdimiui gali duoti net naudos. Pavyzdžiui, jeigu prie šiaurinio molo atsirastų mažų laivų uostelis, toje vietoje erozijos mastai jau būtų visai kiti. "Yra priemonių, leidžiančių jau dabar neigiamus procesus paversti socialinės atrakcijos vieta. Nereikia šaukti SOS, reikia tiesiog naudotis tais gamtiniais resursais, kuriuos turime", - sakė jis.

Į vatą nevynioja

UAB "Sweco Lietuva" atliekant Klaipėdos uosto 4 plėtros variantų SPAV dalyvavo ir gamtos mokslų daktaras Gintautas Žilinskas, Vilniuje dirbantis Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas.

"Aš jiems iš karto pasakiau: "Jeigu mane samdote, žinokit, aš nieko nevynioju į vatą." Džiaugiuosi, kad SPAV ataskaitoje viskas liko taip, kaip aš parašiau, niekas neišmesta. Joje aiškiai parašyta, kad IV alternatyvos atveju toje vietoje bus netgi labai reikšmingas poveikis. Tačiau reikia turėti omenyje, kad visada galima rasti atoveiksmį, t. y. kaip tą poveikį neutralizuoti.

Jūroje suformuotas didelis sausumos plotas kaip tik apsaugos Pirmąją Melnragę nuo dažnų štormų. Išplovimo problema atsiras toliau, tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės, t. y. ten, kur baigsis ta apsaugos zona. Labai retu atveju esant šiaurės vakarų štormams gali formuotis didelė patvanka, tada būtų plaunama Pirmoji Melnragė. Manau, viską galima suvaldyti, tik reikia trijų dalykų - proto, lėšų ir noro", - sakė mokslininkas.

Vienas paplūdimių ruožas atsistatė

Pasak G. Žilinsko, Melnragėje kranto linija šiuo metu yra atsitraukusi per 40 metrų, o kopagūbris - truputį mažiau.

"Mes aštuonerius metus darėme tyrimus po to, kai molai buvo pailginti. Buvo būtina analizuoti įvairias sąlygas - koks poveikis žiemą, koks vasarą, koks po ekstremalių audrų, kas būna, kai siaučia pietvakarių, kas - kai šiaurės vakarų štormai, ir t. t.", - sakė jis.

G. Žilinsko manymu, kišti dabar pinigus į Melnragės kranto plovimo stabdymą, ko gero, nevertėtų. Jeigu ateityje bus statomas išorinis uostas, bus pasiūlyta daugybė rekomendacijų, kaip sušvelninti poveikį.

Labiausiai krantas Melnragėje plaunamas tarp šiaurinio molo ir centrinio įvažiavimo. Daugiausia žmonės ten eina tik pasivaikščioti, besimaudančiųjų gana nedidelis procentas. Kol kas nežinia, kam ta teritorija bus naudojama ateityje. Jeigu bus rekreacinė zona, turi būti numatytos vienokios, jeigu kas nors kita - kitokios apsaugos priemonės.