Apie trijų uostų ir tilto statybą

Apie trijų uostų ir tilto statybą

Praėjusį penktadienį vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ambicingi Klaipėdos uosto perspektyviniai planai tarybos narių neišgąsdino. [CITATA]

Uosto plėtojimo tarybai buvo pristatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytas prioritetinių projektų, kuriems turėtų būtų skiriama finansinė Europos Sąjungos (ES) parama 2014-2020 metų laikotarpiu, sąrašas: molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos kranto sutvirtinimas, Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m, išorinio Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamieji darbai (juos Uosto direkcija turi padaryti iki 2020 metų), mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje statyba, Šventosios uosto atstatymas ir žemsiurbės įsigijimas. Preliminariais skaičiavimais, visiems jiems reikėtų apie 825 mln. Lt, ES parama galėtų sudaryti 701 mln. Lt. Taryba sąrašui pritarė atsižvelgdama į ministro R. Sinkevičiaus siūlymą neįvardinti sumų. Tiesa, susisiekimo ministras iškėlė retorinį klausimą, ar nereikėtų iš dviejų pramoginių uostų pasirinkti vieno.

Paklaustas, ar pinigų pirmiausia bus skirta Šventosios, ar išoriniam Klaipėdos uostui, R. Sinkevičius atsakė, jog nereikėtų jų sieti, nes Šventosios uostas skirtas pramoginei laivybai ir turizmui, o išorinis uostas - pramoninei veiklai vystyti.

Paklaustas, ar mažųjų laivų prieplauką klaipėdiečiai ir vėl turės pamiršti, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas atsakė: "Mažųjų laivų prieplauka yra vienas iš prioritetų, nes duotas ankstesnės Vyriausybės pažadas. Klaipėdos miestas žengė kilnų žingsnį atiduodamas uostui nebaigtą statyti valčių prieplauką, kurioje jau vyksta užteršto grunto aikštelės įrengimo darbai. Uosto direkcija už tai pažadėjo pastatyti valčių prieplauką. Manau, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu vienas iš pirmųjų įgyvendinamų projektų bus valčių prieplaukos statyba."

Projektas Lietuvai per brangus

Taryba pritarė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo planui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė šiuo klausimu susilaikė.

"Parengiamuosius darbus reikia daryti, bet Lietuvai toks projektas yra per brangus. Jeigu atsirastų investuotojas, turėsiantis ir naują krovinių srautą, tada "Baltmax" tipo laivų uostas būtų realus dalykas. Tačiau mums nereikalingas toks investuotojas, kuris pastatytų uostą ir atimtų krovinius iš mūsų uoste jau dirbančių bendrovių. Atsiradus investuotojui su kroviniu jau būtų galima eiti prie planavimo dokumentų, - sakė S. Girdauskas.

Svarstant Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2020 metų programą, pagal kurią Uosto direkcijai iki 2015 metų teks įgyvendinti 14 projektų, kurių vertė - per 50 mln. Lt, susisiekimo ministras prašė palikti jam laisvas rankas, nes dar teks vertinti ir visą Lietuvos geležinkelių plėtros programą.

Ne šios dienos klausimas

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tarybai pristatė AB "Smiltynės perkėla" iškėlimo ateityje alternatyvą, t. y. tilto į Kuršių neriją statybos klausimą. Posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Almantas Petkus iškart priminė, kad kalbame apie UNESCO saugomą teritoriją. Jis susilaikė balsuojant dėl pritarimo tokiam siūlymui, tačiau žadėjo į sudaromą darbo grupę šiam klausimui spręsti deleguoti Aplinkos ministerijos atstovą. Taryba tokiems planams pritarė.

"Tilto statyba - dar labai tolimas dalykas. Reikia atsižvelgti į visų ministerijų pozicijas. Kuršių nerija - unikalus pasaulio kampelis. Idėją būtina analizuoti, nedarydami jokių studijų, nieko ir nesužinosime. Situacija keičiasi vos ne kasdien, transporto srautai mieste didėja, be to, artėja ES direktyvos dėl oro taršos įsigaliojimas. Reikia įvertinti, kas, kur ir kam labiau kenkia. Juk perkėlos keltus irgi reikės modernizuoti, dėti pinigus. Viską pamažu išanalizuodami ir prieisime prie kokio nors aiškaus plano. Bet tai ne šios dienos ir netgi ne kitų metų klausimas", - sakė viceministras S. Girdauskas.

Tarybos nariai išklausė ir UAB "Sweco Lietuva" atstovo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planą - apie siektiną 17 m gylį. Prieštaraujančių, kad būtų viešinama "Sweco Lietuva" parengto strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, nebuvo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder