Apie tolimus ir artimus vandenis naro ir mokslininko akimis

Algirdo Stankevičiaus knyga "5 000 valandų po vandeniu" skirta autoriaus draugams narams, panėrusiems į jūros gelmes ir negrįžusiems. Pasak jo, knygoje nėra kraupių pasakojimų ar nelaimingų nuotykių, lydėjusių jį per 25 nardymo metus, nors buvo visko. Jis laikosi senos narų taisyklės - negąsdinti draugų ir artimųjų, tad aprašo tik tai, kas turėjo laimingą pabaigą.

Ryklys - fantastiškas gyvūnas

Knyga "5 000 valandų po vandeniu" - tyrėjo užrašai iš 4 vandenynų ir 20 jūrų, profesionalaus jūrų biologo, naro, tyrinėtojo, muziejininko gyvenimo istorija. Jis pasakoja apie laivo korpuso valymą, Sabos salos aštuonkojus, kiaulės uodegas, Grenados ryklius, sprogdinimus po vandeniu ir t. t.

248 puslapių knygoje laikantis metų chronologijos aprašytos mokslinės ekspedicijos, trukusios nuo 4 iki 6 mėnesių Arkties, Atlanto, Indijos, Ramiajame vandenyne. Knyga iliustruota autoriaus skaidrėmis.

Pasak knygos leidėjo Antano Stanevičiaus, skaidres autorius labai gerai išlaikė, tad jas skenuoti nebuvo jokio vargo. Anot leidėjo, nesinorėjo labai jų ryškinti, nes prapultų autentika. Popierius buvo renkamas iš kelių rūšių. Blizgus netiko, kreidinis "degintų" akis skaitant, o knygos pagrindas - vis dėlto tekstas. Pasirinktas brangus švediškas popierius, nes labai gerai tiko tų skaidrių spalvoms. Išleisti tokią knygą 2000 egzempliorių tiražu kainavo 180 tūkst. Lt.

Vienas iš knygos redaktorių A. Stanevičius sakė, kad redaguojant tekstą jam tiesiog seilės varvėjo iš to skanumo, nesinorėjo, kad ta nepaprastai įdomi knyga pasibaigtų. Jo manymu, tai pati geriausia "Eglės" leidyklos išleista knyga. Viena, ji skaitoma kaip apsakymas, kaip detektyvas, o kita vertus, joje daugybė mokslinės pažintinės medžiagos. Ji taip patraukliai pateikta, kad tinkama skaityti įvairaus amžiaus žmonėms. Knygos gale yra asmenvardžių rodyklė, vietovardžių ir terminų žodynas, gyvūnų ir augalų pavadinimai lietuvių ir anglų kalbomis.

"Tiesiog knygą reikia pradėti skaityti, o tada jau niekas nesustabdys. Man didžiausią įspūdį padarė ryklių aprašymas. Pasirodo, jie neserga jokia liga, viską girdi ir mato, kas darosi už kilometro ar už dviejų. Vienas kitą ėsti pradeda jau motinos pilve. Tik gimę neria kuo tolyn, kad motina jų nesuėstų. Ir ėda viską. Autorius rašo, kad vieno ryklio pilve rasta automobilio padanga, akumuliatorius, alaus dėžė. Fantastiškas gyvūnas", - kalbėjo A. Stanevičius.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris dėkojo autoriui už jūros propagavimą. "Manau, kad ne vienas jaunas žmogus, pavartęs tą knygą, taps jūreiviu, nes negalės atsispirti pagundai pamatyti tai, ko visi kiti negali pamatyti. Mėlynai pavydžiu autoriui šio darbo. Jeigu būtų suspėta, tikrai būčiau balsavęs už tai, kad būtent jam būtų įteiktas "Albatroso" prizas. Tai nuostabi jūros propagandos enciklopedija. Stebėjausi, kaip galima taip patraukliai, vaizdžiai ir labai pamokančiai parodyti jūros gelmes, gyvūnus, dugną", - kalbėjo kapitonas.

Cheminio ginklo sąvartynas

1974 metais A. Stankevičius baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Pradėjo dirbti besikuriančiame Lietuvos jūrų muziejuje, 1992 metais perėjo į Jūrinių tyrimų centrą. Šiuo metu jo dėmesio centre Baltijos jūra - maža, bet turinti didelių problemų. Užterštumas, biologinių atsargų mažėjimas, eutrofikacija, palaidotas cheminis ginklas, globalinė klimato kaita ir aibė kitų bėdų, neigiamai veikiančių Baltijos jūros ekosistemą. Šiuo metu A. Stankevičius vadovauja Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentui.

SKENUOJA. Aplinkos apsaugos agentūros laivas "Vėjūnas" su šoninio skenavimo sonarais bando nustatyti cheminio ginklo laidojimo vietas Baltijos jūroje.

Pasak jo, Baltijos jūra yra cheminio ginklo sąvartynas. Bandoma nustatyti, kuriose vietose jis yra išmėtytas. Teritorija yra gana didelė - apie 1 200 kv. km. Gotlando įduboje apie 60 proc. palaidoto cheminio ginklo yra ipritas. Tai suskystintos dujos. Šis skystis pradeda garuoti maždaug prie 14 laipsnių išskirdamas labai toksiškas dujas. Žmogų, įkvėpusį didesnį jų kiekį, ištinka letali baigtis.

Kitas rajonas, kur palaidota daug, apie 30 tūkst. t. cheminio ginklo - prie Bornholmo salos ir šalia Lenkijos. Pasak A. Stankevičiaus, buvo jis palaidotas ir prie Vokietijos, tačiau vokiečiai jį iškėlė, išvežė ir palaidojo Atlanto vandenyne.

Nuskandinti laivai žinomi

"Man truputį keista, kad tos valstybės, kurios skandino cheminį ginklą - būtent Amerika, Anglija, Rusija, buvo priėmusios nutarimą, berods, 40 metų įslaptinti visus duomenis. Deja, kai baigėsi šitas terminas, jis buvo dar pratęstas 20-30 metų. Tikriausiai archyvai yra, bet jie prieinami tik iš dalies", - sakė A. Stankevičius.

Laivų, nuskandintų su cheminiu ginklu, kiekis yra žinomas. Tokių laivų prie Bornholmo yra suskaičiuota 16-20. Skagerako sąsiauryje yra nuskandinti 32 laivai, apie 130 tūkst. t cheminio ginklo. Amerikiečiai bandė išplukdyti visą laivų flotilę su cheminiu ginklu ir paskandinti giliai Atlanto vandenyne. Jiems plaukiant per Skageraką Šiaurės jūroje kilo audra, tad jie nesiryžo eiti su tokiu kroviniu ir čia pat, Skagerake, nuskandino visus laivus.

Pasak A. Stankevičiaus, prie Bornholmo salos cheminis ginklas buvo skandinamas kartu su laivais - tiesiog buvo atidaromi kingstonai, ir viskas. Daugiausia skandino anglai. Gotlando įduboje jis buvo metamas per bortą.

A. Stankevičiaus teigimu, Lietuvos ekonominėje zonoje laivų yra nuskendusių, bet ne su cheminiu ginklu. Laivai su cheminiu ginklu Lietuvos teritorijoje nebuvo skandinami.

"Mes nesame labai laimingi, nes maždaug apie 10 proc. tos 1 200 kv. km teritorijos Baltijos jūros, kurioje yra išmėtytas cheminis ginklas, patenka į Lietuvos ekonominę zoną. Todėl privalome nuolatos kontroliuoti, ar nėra kokių nors pažeidimų. Prieš 2-3 metus Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas "Vėjūnas" paėmė ten grunto iš 120 m gylio mėginius. Juose rasta cheminio ginklo medžiagų.

Kodėl neiškeliamas?

Teritorija labai didelė, patikimos nustatymo įrangos nebuvo, todėl nėra tiksliai žinoma, kur yra palaidotas cheminis ginklas. Be to, žvejai traluodavo tose vietose, užkabindavo, tarkime, bombą, kurį laiką vilkdavo ją su tralu, paskui pakeldavo, pamatydavo, kad kažkas neaiškaus, tralą nupjaudavo ir bomba nukrisdavo jau kitoje vietoje. Tad bombos yra ištampytos po dar didesnę teritoriją.

Laivas "Vėjūnas" su šoninio skenavimo sonarais bando nustatyti cheminio ginklo laidojimo vietas. "Koks tolesnis cheminio ginklo, esančio Baltijos jūros dugne, likimas, nežinau. Išrankioti jį, kai jis išmėtytas didesniame nei 30 metrų gylyje, kur praktiškai negali dirbti narai, problemiška. Net jeigu jie ir galėtų dirbti, vargu ar pavyktų prie kiekvieno jų nuleisti narą. Nežinau, ar Europos Sąjunga priims sprendimą bandyti iškelti cheminį ginklą, nors tokių idėjų yra ir jos proteguojamos. Žinoma, tie, kurie nori užsidirbti pinigų, tie tokias idėjas ir proteguoja.

Realiai tai padaryti galbūt galima prie Bornholmo salos, kur yra nuskendęs koks nors laivas su cheminiu ginklu. Tačiau kita vertus, iki šios dienos negalima pasakyti su šimtaprocentine garantija, kad visos tos bombos ir artilerijos sviediniai nėra prarūdiję. Povandeninių robotų filmuota medžiaga rodo, kad daugelis jų, ypač tie, kurie guli vieni, jau yra prarūdiję, skystis iš jų yra ištekėjęs. Tačiau tokiame gylyje vandens temperatūra yra apie 4 laipsnius, todėl jis nėra aktyvus. Guli kaip blynas ant dugno, ir viskas. Jeigu pradėsi kelti į viršų ir jeigu oro temperatūra bus daugiau kaip 14 laipsnių, jis, žinoma, pradės garuoti", - sakė A. Stankevičius.

Baltija - ne vienintelė

Baltijos jūra ne vienintelė jūra, užteršta cheminiu ginklu. Visas pasaulis buvo prisidaręs gana daug cheminio ginklo ir jo yra visur, ir Šiaurės jūroje. Tačiau pastarojoje viskas yra užnešta maždaug 6 metrų dumblo sluoksniu, tad joje jau nieko neberasi.

Cheminio ginklo yra ir kitose pasaulio vietose - ir prie Kanados, ir prie Japonijos. Pasak A. Stankevičiaus, japonai turi technologijų ir bando kelti cheminį ginklą. Ten, kur pas juos yra palaidotas cheminis ginklas, gylis yra labai nedidelis, apie 30 metrų. Tai narams pasiekiama, tad dirba jie. Jiems nuleidžiama platforma, ant jos narai krauna cheminį ginklą, kelia į viršų ir neutralizuoja. Vokietija turi daug šios srities technologijų ir firmų, kurios moka neutralizuoti. Cheminis ginklas tiesiog sudeginamas aukštoje temperatūroje.

Žuvys pažeistos

Gotlando įduboje, Lietuvos ekonominės zonos vakariniame krašte, kur yra palaidotas cheminis ginklas, mokslininko teigimu, yra pelaginių žuvų. Prieš dvejus metus mokslininkai dirbo tame rajone, ir, pasak A. Stankevičiaus, žvejukų ten buvo pilna. Iš jų radijo pašnekesių suprato, kad žvejyba ten neblogai sekasi.

Pasak A. Stankevičiaus, žuvų situacija Baltijos jūroje yra labai prasta, jau nekalbant apie tai, kad jų yra labai mažai. Dar blogiau, kad vis daugiau ir daugiau atsiranda pažeistų žuvų, t. y. sergančių. Deja, jos, kaip ir žmonės, serga vėžiu, kitomis ligomis, joms būna įvairių stuburo, odos pažeidimų. Pasak A. Stankevičiaus, vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra, nėra. Ko gero, tai lemia ne vien tik cheminis ginklas, bet ir bendras šios jūros užterštumas.