Antrasis pusmetis paėmė gerą startą

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovinių apyvarta liepą 0,1 proc., arba 3,5 tūkst. t, viršijo 2011-ųjų liepos rezultatus - perkrauta 3,05 mln. t. Klaipėdos uosto kroviniai kartu su Būtingės naftos terminalo kroviniais liepą sudarė 3,9 mln. t ir 3 proc. viršijo praėjusių metų to mėnesio rezultatus.

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos Klaipėdos uosto atsilikimas nuo pernai metų krovinių apyvartos turėtų gerokai sumažėti. Beje, 2011-ieji Lietuvos uostui buvo rekordiniai: perkrauta beveik 37 mln. t krovinių - daugiausiai palyginti su kitais rytinės Baltijos uostais. Galbūt šie metai Lietuvos uostui rekordiniais ir nežada būti, tačiau situacija pastebimai gerėja. Per 7 šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 19,93 mln. t, t. y. 7,1 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Liepą - ro-ro krovos rekordas

Liepą Lietuvos uoste iš pagrindinių jame kraunamų krovinių, kurie sudaro 85 proc. visų krovinių, mažėjo tik naftos produktų krovos apyvarta. Jų krauta 10,4 proc. mažiau nei pernai liepą, tačiau jau pasivytas 2010-ųjų lygis. Šį atsilikimą sąlygojo AB "Orlen Lietuva" gamyklos remontas.

Nuo šių metų vasario pradėjusi didėti trąšų krovos apyvarta Klaipėdos uoste jau beveik pasiekė geriausią pernai metų apyvartos lygį. Liepą perkrauta tik 16,7 tūkst. t mažiau nei pernai per tą patį mėnesį.

Liepą Klaipėdos uoste perkrauta 25 404 ro-ro priemonių, t. y. 8,7 proc. daugiau nei pernai liepą ir pasiektas visų laikų ro-ro krovinių mėnesio rekordas. Pernai metų spalio rekordas viršytas 1534 vienetais. Beje, pagal perkrautų ro-ro krovinių tonažą Lietuvos uostas yra lyderis tarp uostų visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, tendencijos šioje srityje geros, tad ekonominės krizės antros bangos požymių nematyti.

Džiugina ir konteinerių krovos tendencijos - ir čia stebimas augimas. Šiemet liepą perkrauta per 34 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), t. y. 9,4 proc. daugiau nei pernai liepą.

Pirmą pusmetį persiskirstė kroviniai

Visame rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos uostus, krovinių per pirmą šių metų pusmetį krauta 9 mln. tonų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau net 8 mln. tonų iš jų "suvalgė" Rusijos, ir tik likusį milijoną tonų pasidalino Baltijos šalių uostai.

Klaipėdoje krovinių apyvarta per tą laikotarpį, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, buvo sumažėjusi 1,5 mln. t, Taline - 3,5 mln. t, užtat Rygoje krauta 2 mln. t, o Ventspilyje - beveik 3 mln. t daugiau. Klaipėdos atsilikimą nuo pernai metų lygio sąlygojo tai, kad trąšų šių metų pradžioje buvo krauta 1 mln. t mažiau, o kita atsilikimo priežastis - dėl anksčiau išvardintų priežasčių sumažėjusi naftos produktų krova.

Naftos krovos požiūriu šių metų pirmasis pusmetis, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, prastesnis ne tik Klaipėdos uoste. Rusijos uostuose naftos krovos apyvarta, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1 mln. 100 tūkst. t, Taline ženklus nuosmukis - 3 mln. 200 tūkst. krauta mažiau, Ryga perkrovė tą patį kiekį krovinių, o Ventspilyje naftos produktų apyvarta padidėjo beveik 2 mln. t.

Konteinerių krovos augimas per visus uostus sudarė 1 mln. 300 tūkst. t. Klaipėdoje jų apyvarta buvo 100 tūkst. t mažesnė, Rusijos uostuose didesnė beveik 1 mln. t, o arčiau Rusijos esančiame Rygos uoste daugiau perkrauta 400 tūkst. t.

Ro-ro krovinių apyvartos šiemet ženkliai didesnės nei pernai. Baltijos šalių uostai pasiėmė didelę jų augimo dalį, tačiau dar nemažai liko ir Rusijos uostams. Rusija ypač plėtoja Sankt Peterburgo liniją su Vokietijos ir Švedijos uostais.

Taigi kroviniai pirmąjį pusmetį persiskirstė tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų, ir šiemet, be Rusijos, klestėjo ir Latvijos uostai. Per pirmus 7 šių metų mėnesius krova Rygoje išaugo 9,6 proc., palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, Ventspilyje - 16,8 proc., Liepojoje - 47,7 proc., o Taline sumažėjo net 18,7 proc.

Kad ir kaip būtų, Rusijos uostai pasiėmė daugiau kitų kovinių, o Baltijos uostams atiteko vadinamieji nešvarūs kroviniai. Pasak A. Drungilo, tai reiškia, kad Baltijos šalių uostai pralaimi konkurencinę kovą su Rusijos uostais.