50-metį "Klaipėdos nafta" pasitiko puikiu darbu

Valstybės valdoma įmonė "Klaipėdos nafta" pastaruosius metus demonstruoja tokius rezultatus, kurių gali pavydėti dažna privati bendrovė. 50 metų veiklos ir 15 metų įsteigimo sukaktį įmonė pasitiko neturėdama jokių skolų, o krovos rezultatai antrus metus iš eilės viršija projektinį terminalo pajėgumą.

"Šį vakarą lipau į sceną ir jaučiuosi tarsi pakilęs į "Triumfo arką". Mes ir esame respublikinėje triumfo arkoje. Visą bendrovės gyvenimą galima išreikšti trim žodžiais: "Buvo, yra ir bus". Prieš 150 metų pirmieji naftos produktai į Klaipėdą buvo atgabenti statinėse burlaiviais, o dabar naftos produktai iš mūsų terminalo transportuojami šiuolaikiniais laivais. Lietuvos nepriklausomybė suteikė plačias galimybes rekonstruoti įmonę moderniausiomis technologijomis. Dabar Klaipėdos miesto terminalas - vienas moderniausių ir ekologiškiausių Europoje. Per mūsų terminalą vidaus rinką netrukus aprūpinsime benzinu ir dyzelinu, kurie bus pristatomi į jau ruošiamas talpyklas ir vėliau bus paskirstomi po šalį", - penktadienio vakarą vykusio šventinio renginio metu sakė AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra.

Pradžių pradžia

"Visą bendrovės gyvenimą galima išreikšti trim žodžiais: "Buvo, yra ir bus", - šventinio vakaro metu sakė "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius (dešinėje).

Pirmąkart laivu į Klaipėdos uostą žibalas statinėse buvo atgabentas 1868 m. Po Pirmojo pasaulinio karo prie pat šiaurinio molo - giliausioje uosto vietoje, kuri iki tol tarnavo kaip balasto iškrovimo krantinė, buvo įrengta priešgaisriniu požiūriu saugiausia uoste švartavimosi vieta naftą ir žibalą atgabenusiems laivams.

Po to, kai 1916 m. "Asiatic Petroleum Company", vėliau tapusi kompanijos "Shell" dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste buvo pradėtos statyti pirmosios naftos produktų saugyklos. Nuo 1921 m. Klaipėdoje pradėjo steigtis naftos produktų kompanijos, kurios išplėtė rezervuarų parką. Tuo metu uoste dominavo "Shell" ir rusiškos naftos produktais prekiavusi "Sojuzneft".

1937 m. bendrovė "Lietūkis" įsigijo penkias cisternas, nutiesė geležinkelio atšaką, pastatė naftos produktų perpylimo estakadą. Naftos produktus, daugiausia žibalą, benziną, ji gabendavo iš Juodosios jūros uostų Batumio ir Tuapsės.

"Klaipėdos naftos" užuomazgos

Antrasis pasaulinis karas Klaipėdos uostą pavertė griuvėsių krūva. Buvęs Naftos uostas dešimtmetį po karo veikė tik kaip laivus kuru aprūpinanti naftos bazė.

1956 m. Maskvai pripažinus Klaipėdą patogiausiu naftos eksporto uostu į Vakarus, uostamiesčio valdžia šiaurinėje uosto dalyje skyrė šešių hektarų ploto teritoriją, kurioje buvo pradėta statyti Naftos eksporto ir perpylimo bazė. Kadangi trūko statybinės technikos, darbininkų, pirmasis traukinių ešelonas iš Rusijos su mazuto cisternomis buvo priimtas tik po trejų metų - 1959-ųjų lapkričio 27 dieną. O beveik po mėnesio iš Klaipėdos išplaukė pirmasis tanklaivis su naftos kroviniu.

Įmonės pavadinimai keitėsi ne kartą, tačiau Klaipėda SSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5 mln. tonų naftos produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982 m. per Klaipėdą buvo eksportuota 6,4 mln. tonų naftos produktų, o 1988-aisiais pasiekta 10,29 mln. tonų riba.

1969-IEJI. Tanklaiviai prie Naftos eksporto ir perpylimo bazės kratinių.

Tačiau terminalo įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai susidėvėjusi, neatitiko ekologijos reikalavimų. Po 1988-ųjų pavasarį įvykusios geležinkelio avarijos, kai sudužo 7 cisternos, žaliųjų judėjimui reikalaujant buvo apribotas geležinkeliu vežamo mazuto kiekis ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos valstybinės naftos įmonės įpėdine tapo AB Naftos terminalas, tačiau visos lėšos rekonstrukcijai taip ir liko Maskvos "Vnešekonombank". Siekiant modernizuoti terminalą ir pritaikyti jį tamsiųjų bei šviesiųjų naftos produktų eksportui bei importui, Vyriausybė 1993 m. priėmė nutarimą, kuriuo inicijuota bendrovės pertvarka. 1994 m. rugsėjo 27 d. buvo įsteigta Lietuvos ir JAV AB "Klaipėdos nafta". Jos steigėjais tapo AB Naftos terminalas (51 proc. akcijų) ir JAV lietuvių brolių Didžiulių kompanija "Lancaster Steel Inc."

Modernios įmonės link

Naftos terminalo rekonstrukcija pagal Nyderlandų projektavimo kompanijos "Tebodin B.V" projektą nestabdant krovos darbų buvo atliekama iki 2002 m. Bendra patvirtintų rekonstrukcijos darbų vertė siekė 440 mln. litų. Tarpininkaujant partneriams amerikiečiams ir projektavimo kompanijai buvo gauti kreditai iš bankų, AB Naftos terminalas skyrė kreditų už 117 mln. litų.

Rekonstrukcijos metu "Klaipėdos naftoje" įdiegta moderni terminalo komplekso įranga, kurios metinis projektinis pajėgumas - 7,1 mln. tonų naftos produktų. Terminale sumontuota moderni Vakarų kompanijų įranga - įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinė krovos proceso valdymo sistemos, Europos standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos.

Klaipėda SSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė mazuto eksporto bazė.

Kadangi AB "Klaipėdos nafta" paskirtis yra ne tik perpilti eksportuojamus naftos produktus, bet ir reikalui esant užtikrinti importo galimybę, ne kartą iš tanklaivių buvo priimami orimulsija, skirta Elektrėnų šiluminei elektrinei, dyzelinis kuras.

Uosto įplaukos kanalą ties AB "Klaipėdos nafta" krantinėmis pagilinus iki 14 metrų, bendrovė gali aptarnauti iki 100 tūkst. tonų talpos tanklaivius.

Pasibaigus rekonstrukcijos darbams ir 2002 m. pasikeitus akcininkų sudėčiai kontrolinis valstybės valdomų akcijų paketas padidėjo iki 70,63 proc. Įmonė paskutinę ilgalaikės paskolos, gautos rekonstrukcijos darbams atlikti, dalį bankams grąžino 2009 m. sausį ir nebeturi jokių skolinių įsipareigojimų.

Atsakingas požiūris į aplinkosaugą

Po rekonstrukcijos "Klaipėdos naftos" terminale buvo įdiegta daugybė techninių sprendimų, užtikrinančių, jog visose proceso grandyse būtų laikomasi aplinkosaugos normų.

Visų rūšių vandenys, patekę į terminalą, įskaitant ir jo aptarnaujamų laivų naftos produktais užterštus vandenis, yra surenkami ir išvalomi mechaninio ir biologinio valymo įrenginiuose, kuriuose įdiegta analogų Europoje neturinti valymo technologija, sukurta Kauno technologijos universiteto mokslininkų. Ji garantuoja, kad į atvirus telkinius išleidžiamas švarus, išvalytas vanduo, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus.

Taip atrodė darbas Naftos eksporto ir perpylimo bazėje prieš 40 metų.

Aplinkosauginiu požiūriu labai svarbi yra prie pirmosios krantinės papildomai sumontuota angliavandenilių garų surinkimo sistema. Klaipėdos naftos terminalas vienas pirmųjų Europoje pastatė garų surinkimo ir deginimo įrenginį, kuriame sudeginama iki 98 proc. lakiųjų organinių junginių, surinktų iš bendrovės krantinėje aptarnaujamų laivų tankų. Tokiu būdu išvengiama Klaipėdos ir jos apylinkių atmosferos taršos angliavandeniliais.

Mažinant gamtos taršą, naujojoje terminalo katilinėje yra naudojamas brangesnis kuras - gamtinės dujos.

Įmonėje taip pat naudojama moderni uždaro išpylimo sistema. Įpilant ir išpilant naftos produktus ant geležinkelio cisternų liukų uždedami terminalo specialistų suprojektuoti specialūs gaubtai su vožtuvais, neleidžiantys angliavandeniliams patekti į atmosferą. Benzino, dyzelino ir reaktyvinio kuro pylimo į cisternas metu susidarę naftos produktų garai gali būti sudeginami garų deginimo įrenginyje.

Pirmą kartą Maskvoje surengtame tarptautiniame naftos terminalų konkurse "Oil Terminal - 2006" AB "Klaipėdos nafta" tapo dviejų nominacijų "Geriausi inžineriniai ir technologiniai sprendimai" ir "Saugiausias terminalas aplinkosaugos požiūriu" finalininke.

2007-aisiais benzino rezervuarams buvo įrengti antri sandarinimo žiedai, neišleidžiantys garų. Taip pat rezervuarai buvo perdažyti atspindinčiais dažais.

"Klaipėdos nafta" sudarė sutartį su Lietuvos energetikos institutu išanalizuoti naujo deglo galimybėms - numatoma sudeginti kuo daugiau kvapus skleidžiančių garų. Taip pat analizuojamos galimybės šį deglą naudoti ir tiems laivams, kurie atplaukia prisipilti mazuto į tankus, kuriuose prieš tai buvo gabenta nafta ir dėl to juose būna susikaupusio nemažai sieros vandenilio.

Įspūdingi veiklos rodikliai

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" gali būti gyvu priekaištu laisvosios rinkos apologetams, tvirtinantiems, kad efektyviausiai yra valdomos tik privačios įmonės. Įmonė per septynerius metus, prabėgusius nuo pagrindinių rekonstrukcijos darbų pabaigos, sugebėjo net tik grąžinti šimtamilijonines paskolas, bet ir nuolat dirba pelningai, moka dividendus privatiems akcininkams, jais papildo valstybės biudžetą.

Bene įspūdingiausi metai įmonei buvo 2008-ieji, kai buvo pasiekta rekordinė krova - per metus į tanklaivius perpilta 8,2 mln. tonų naftos produktų (1,5 karto daugiau nei prieš metus), o pajamos siekė beveik 120 mln. litų - 52,3 proc. daugiau nei 2007-aisiais. Grynasis įmonės pelnas 2008 m. siekė 28,6 mln. litų, 2007-aisiais - 8,737 mln. litų.

Ne ką mažiau įspūdingai įmonė dirbo ir šiemet. Dar nesibaigus šiems metams jau aišku, kad ir vėl bus viršytas projektinis terminalo pajėgumas, o pelnas prieš mokesčius bus beveik tris kartus didesnis nei prognozuota metų pradžioje.

TALKA Naftos eksporto ir perpylimo bazėje 1969 m.

"Klaipėdos naftos" akcininkai

70,63 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų valdo Energetikos ministerija.

Antras pagal dydį bendrovės akcininkas, 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, buvo AB "Achema" (turėjo 9,14 proc. akcijų).

2,83 proc. įmonės akcijų tuo metu valdė "Skandinavska Enskilda Banken" fondai, 2,35 proc. - "Swedbank AS".

Martynas VAINORIUS